- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-39-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00344-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius (pirm.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- R. B.
Teisėja Virginija Jurkštienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-72-2011-59
Pranešėjas Tomas Zdanavičius Proceso Nr. 1-77-1-00344-2010-0
Procesinio dokumento kategorija 1.1.4.2; 1.1.8.1;
1.1.8.6.2; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d., apie 8 val. 30 min., Pasvalio mieste, Turgaus gatvėje, slapta pagrobė J. B. vardu registruotą automobilį "Audi 80" v. n. (duomenys neskelbtini) 8000 litų vertės, kuriuo tą dieną naudojosi jo žmona D. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendis dalyje, kurioje pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neteisingai kvalifikuota jo padaryta veika ir paskirta per griežta bausmė. Todėl prašo pakeisti nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir (arba) švelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis mano, kad teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų apie veikos baigtumo momentą ir padarytą veiką netinkamai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą, nors privalėjo kvalifikuoti veiką kaip pasikėsinimą pagrobti automobilį pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Teigia, kad BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su kaltininko galimybe disponuoti pagrobtu turtu. Taigi vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas "Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose", p. 8). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad užvaldo svetimą daiktą, neteisėtai ir neatlygintinai jį pasisavindamas, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Apeliantas teigia, kad jis atrakinęs ir užvedęs automobilį "Audi 80", v.n. (duomenys neskelbtini) juo tenuvažiavo kelis kilometrus iki Talačkonių kaimo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl minėtu automobiliu tik naudojosi, jį valdė, tačiau dar neturėjo galimybės juo disponuoti, t.y. jį turėti kaip nuosavą, todėl įsitikinęs, kad jo nusikalstama veika - automobilio pagrobimas pagal BK 178 str. 2 d. nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - sulaikymo, todėl kvalifikuotina atitinkamai kaip pasikėsinimas pagrobti automobilį pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Nuteistasis nesutinka ir su teismo paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tokia bausmė, jo manymu, paskirta nepakankamai ištyrus ir netinkamai įvertinus visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, numatytus BK 54 str. Padarytas apysunkis nusikaltimas, kuriuo pažeista nuosavybės teisė, nukentėjusiajai sukelta nedidelė, t.y. 200 Lt (dviejų šimtų litų) turtinė žala. Nors ir buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, tačiau paskirtų bausmių atlikimo nevengė, paskutiniąją bausmę, paskirtą 2008-02-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies atliko. Teismas nepakankamai įvertino faktą, jog nenustatyta nė viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o taip pat nepagrįstai nenustatė nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors visiškai prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip nustatyta byloje, sulaikius policijos pareigūnams, jis nesipriešino, prisipažino kėsinęsis pagrobti automobilį "Audi 80", v.n. (duomenys neskelbtini) papasakojo visas faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau teismas nepagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip nenuoširdų gailėjimąsi, nesavanorišką prisipažinimą, teigdamas, jog jis neturėjau kitos išeities.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistasis R. B. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, teigdamas, kad nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Vagystės sudėtis yra materialioji. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Tačiau, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti, turto pagrobimas pripažintinas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vogtu automobiliu nuvažiavo iš Pasvalio iki Talačkonių kaimo, taigi buvo sulaikytas toli nuo įvykio vietos bei nuo nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Ši aplinkybė rodo, kad jis turėjo realią galimybę pavogtą automobilį paslėpti ir vėliau galimai juo naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl jo nusikalstama veika Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Aplinkybė, kad R. B. pagrobtu turtu nespėjo pasinaudoti, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad nuteistasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra.
R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti, todėl, jo manymu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. R. B. sulaikytas nusikaltimo vietoje, todėl, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neigti kaltę būtų neveiksminga. Sistemingas R. B. automobilių vagysčių darymas paneigia ir kitą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą. Taigi, prašymas pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgti į ją skiriant bausmę, atmestinas.
Švelninti skirtą bausmę taip pat nėra pagrindo. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą paskirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. R. B. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, todėl teismas, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. R. B. padarytas savanaudiškas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Penkis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos už analogišką nusikaltimą metu ir tai rodo kaltininko nenorą keisti gyvenimo būdą. Nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neatlygino. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu didesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Bendrindamas bausmes teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas nenumato kokio dydžio neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinant jas pagal BK 64 str. 1 ir 3 d. Šią dalį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgiant į galimybes individualizuoti bausmę. Neatliktos bausmės dalis pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendį yra 1 metai ir 4 dienos (b.l. 90-92). Bendrindamas bausmes, teismas prie šiuo nuosprendžiu skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo mažą dalį - tik 2 mėnesius neatliktos bausmės, todėl galutinė subendrinta ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.