Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-201-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
AN2-201-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00363-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
S. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-201-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00363-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 1.5.3; 1.4.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2020-03-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2527-2020 S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2020-03-11 8.00 val. Klaipėdos r. sav., magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 1,00 km vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas (0,84 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-03-11 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių – sutrumpinti iki 6 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-07-23 nutartimi S. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2020-03-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2527-2020 paliko nepakeistą. Teismas, vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo S. V. galimybę, pažymėjo, jog jis padarė šiurkštų administracinį nusižengimą – vairavo būdamas neblaivus, toks jo elgesys kėlė realų pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Dėl S. V. skundo argumento, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga neįgalaus tėvo priežiūrai, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nepripažintina esmine, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. S. V., suprasdamas, kad teisė vairuoti jam yra būtina, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Dėl S. V. skundo argumentų, kad jis nuo pat įvykio pradžios savo kaltę pripažino, gailėjosi, paaiškino pareigūnams priežastis, dėl ko padarė nusižengimą, nevengė atsakomybės ir savo veiksmais nepadarė niekam žalos, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nerodo jokio išskirtinumo, tik yra reikšmingos nuobaudos dydžio individualizavimui, bet ne sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad nei S. V. nurodytų aplinkybių visetas, nei byloje nustatytos atskiros aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą S. V. paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam numatytam terminui – būtų neproporcingai griežta ar neteisinga, todėl švelninti jo atsakomybę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ar šios specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-23 nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK 2020-03-11 nutarimu jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

4.1. Nurodo, kad teismas nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo procesą. Teismas neįvertino skunde nurodytų proceso pažeidimų aplinkybių, turinčių reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

4.2. Teismas skundžiamą nutartį priėmė formaliais deklaratyviais pagrindais, neįvertinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių: tėvo sunkios ligos ir jam būtinos nuolatinės (24 val. per parą) slaugos, tėvo gyvenimo užmiestyje ir nuolatinio jam poreikio med. pagalbos, kai medikus, esant skubios pagalbos būtinumui, galima pasiekti tik savo transportu. Teismas nevertino byloje pateiktų med. dokumentų, kurie patvirtina ir jo paties, S. V., sunkią sveikatos būklę (jam nustatytas 65 procentai nedarbingumas), nevertino ir jo asmeninių, dalykinių savybių, įvykdyto nusižengimo realių pasekmių. S. V. nurodo, kad esant tokiam nedarbingumo lygiui būtinumas vairuoti transporto priemonę yra sąlygotas ne tik sveikatos būsenos, bet būtinumo uždirbti piniginių lėšų savo ir tėvo elementarių gyvenimo poreikių patenkinimui. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino savo kaltę padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, sumokėjo paskirtą baudą, S. V. nuomone, jam paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kurią apeliantas prašo sutrumpinti 50 procentų. S. V. nuomone, toks jos prašymas atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir administracinio poveikio priemonės tikslus.

Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės

4.3. S. V. neginčija, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transportą būdamas neblaivus. Tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingas net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, turbūt nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją nepasižiūrėjus į kairę ir dešinę puses. Tikimybė pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Padarytas administracinis nusižengimas, nesukėlęs jokių pasekmių, sudaro pagrindą išvadai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies (apeliantas skunde klaidingai nurodo šios normos 5 dalį, nes 2019-03-26 įstatymu Nr. XIII-2027, įsigaliojusiu 2020-01-01, buvo pakeista straipsnio dalis) norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, S. V. atkreipia teismo dėmesį, kad jokių kitų KET pažeidimų jis nepadarė, t. y. buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės, apelianto nuomone, turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi, apelianto nuomone, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtina ir tai, kad administracinis nusižengimas padarytas 8.30 val., t. y. šviesiu paros metu, tai atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Be to, S. V. pažymi, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, ryte visiškai nesijautė neblaivus, manė, kad alkoholis jau yra išsiskaidęs, todėl ir vairavo. Jeigu jis būtų įsitikinęs, kad yra neblaivus, tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą, nebuvo didelis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės (http://etsc.eu/bIood- alcohol-content-bac-drink-driving-limits-across-europe). Taigi, S. V. nuomone, jo padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė, to nenustatė teismas.

4.4. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 straipsnis), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir neperžengiant sankcijos ribų numatytos priemonės, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Apelianto nuomone, aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę (S. V. nurodo, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, paskirtą baudą sumokėjo, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus), teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei jam paskirta administracinio poveikio priemonė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

4.5. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 10 punkte nurodyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. S. V. nurodo, jog, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, apeliantas nurodo sutinkantis dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Taigi, remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Kaip jau minėta, kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto nuomone, kadangi šiuo atveju yra dvi jo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.6. Apelianto vertinimu, išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių, o paskyrus atėmimo terminą 6 mėnesiams, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl administracinio nusižengimo padarinių

4.7. Apeliantas neginčija, kad jo padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skunde cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Kaip minėta, jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, jis pats nesusižalojo ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.

Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo

4.8. Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl specialiosios teisės atėmimo ir kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, apeliantas pažymi, kad net ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, jis neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes jis yra nubaustas ir pinigine bauda, kurią sumokėjo, ir ši pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis auklėja ir atgraso (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pakankama įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas kartu su administracine nuobauda gali skirti administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tai taip pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, S. V. prašo paskirti jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Galiausiai, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad jis, S. V., dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko 2014-04-30 įsakymas Nr. 2B-86 (toliau – Įsakymas). Jo 19 punkte nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą(-us) KET pažeidimą(-us), už kurį(-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas – suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti (Įsakymo 19.1 papunktis); baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas – suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas ir kt. (Įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 papunkčiai). Taigi jis, S. V., baigęs papildomus vairuotojų mokymus įstatymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės ir bus padėta suvokti, kaip to išvengti, taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto apeliantas nurodo, kad jį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir jam paskirta bauda, kurios sumokėjimas sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai (tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan.). Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jis jaučia ir tuo aspektu, kad teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiuo metu ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

4.9. Apelianto manymu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant jam paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki šešių mėnesių. S. V. nuomone, skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab, kad aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje, ir šio teismo išnagrinėtose analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas S. V. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – ir prašo sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 mėnesių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

7. S. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,84 (± 0,02 %) promilės.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2020-03-11 nutarimu pripažino S. V. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 800 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – vieneriems metams – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. V. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga tiek asmeniniams poreikiams, tiek rūpinantis neįgaliu tėvu, tačiau, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kartu atsižvelgdamas į tai, kad S. V. nustatytas neblaivumo laipsnis daugiau nei dvigubai viršijo maksimalią leistiną normą, padarė išvadą, kad S. V. Institucijos 2020-03-11nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui. Apygardos teismo vertinimu, tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien S. V. teisės vairuoti reikalingumas asmeniniams poreikiams tenkinti, rūpinantis neįgaliu tėvu, negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. S. V. skunde nurodoma, kad teismas nevertino jo asmeninių, dalykinių savybių, neatsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl sveikatos būklės – jam nustatytas 65 procentų nedarbingumas, esant tokiam nedarbingumo lygiui būtinumas vairuoti transporto priemonę yra sąlygotas ne tik sveikatos būklės, bet būtinumo uždirbti piniginių lėšų tiek savo, tiek užmiestyje gyvenančio neįgalaus tėvo, kuriam dėl sunkios ligos būtina nuolatinė slauga, elementarių gyvenimo poreikių patenkinimui, taip pat, esant būtinybei, nuvežti pas medikus. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų S. V. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, kartu tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo galimybę pasirūpinti savo neįgaliu tėvu, kuriuo rūpinantis, kaip nurodo S. V., jam taip pat reikalinga teisė vairuoti (nuvežti tėvą, gyvenantį užmiestyje, pas medikus ir pan.). Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu S. V., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip pats nurodo, – tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, jam esant iš dalies darbingam, tiek rūpinantis neįgaliu tėvu), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas (ar skyrimas ženkliai trumpesniam terminui), nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

12. Apeliaciniame skunde S. V. nurodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas neva buvo mažiau pavojingas, nes automobilį jis vairavo ryte, šviesiu paros metu, kai, pasak apelianto, tikimybė sukelti eismo įvykį yra maža, be to, alkoholį jis vartojo iš vakaro, o vairavo automobilį iš ryto, nes nesijautė apgirtęs, jam buvo nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, todėl dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo grėsmė nei jam pačiam, nei kitiems asmenims, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala. Pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties apelianto skundo argumentas, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, juolab, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumas (0,84 (± 0,02 %) promilės) daugiau nei dvigubai viršijo leistiną ribą, vairuodamas tokio girtumo laipsnio, S. V. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Be to, kaip matyti iš S. V. pasiaiškinimo jam 2020-03-11 surašytame administracinio nusižengimo protokole, jis pripažino vairavęs neblaivus, be kita ko, nurodydamas: „<...> vairavau būdamas neblaivus, būdamas girtas, iš vakaro vartojau alkoholį, o ryte dar būdamas neblaivus sėdau vairuoti automobilio <...>“ (b. l. 9), todėl apelianto pasiteisinimas, neva jis vairavo automobilį, nes nesijautė girtas, jeigu jis būtų įsitikinęs, kad yra neblaivus, tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės, tėra pastarojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

13. Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir S. V. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl jo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK (ANK 423 straipsnis) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnius. Šiuo atveju S. V. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad, sprendžiant nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, t. y. nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius atitinkamai ANK ar BK straipsnius. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti argumentai patvirtina tik nekritišką S. V. požiūrį į jo padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviais išvedžiojimais, kai, apelianto teigimu, girto asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai.

14. Apygardos teismo vertinimu, S. V. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. S. V. minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka S. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį S. V. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog pažeidimą S. V. padarė būdamas praeityje ne kartą baustas taip pat už šiurkščius KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą (b. l. 22–23), tai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju S. V. padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis S. V. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

15. Dėl apelianto prašymo, jog teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirti jam įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, pažymėtina, jog pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) – gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl nagrinėjamu atveju ji negali būti skiriama vietoj ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju nesant galimybės skirti šią administracinio poveikio priemonę, asmens sutikimas tokią poveikio priemonę atlikti, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

16. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad S. V. atsakomybę lengvina ne tik jo skunde akcentuojama ir jam nustatyta atsakomybę švelninti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, bet ir tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis – byloje pateikta darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad S. V. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 13). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, net ir nustačius dar vieną S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, nėra pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes, kaip matyti, S. V. neįgalumas nebuvo kliūtis jam sėsti prie vairo esant neblaiviam, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

17. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėjas neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek rūpinantis neįgaliu tėvu, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams – laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus S. V. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios tesės atėmimo – terminą, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl neteisinga. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių švelninti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą administracinio poveikio priemonę, visuma. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismas, netenkindamas S. V. skundo dėl administracinio poveikio priemonės sutrumpinimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

19. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas