Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-695-1017/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-05
Bylos Nr.: II-695-1017/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00942-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Giedrė Norvilienė (pirm.)
Pažeidėjas: R. M.
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-695-1017/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00942-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ingai Klimovičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2022 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12099-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūno 2022 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12099-2022 R. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. liepos 14 d., apie 17.30 val., būdamas degalinėje „Viada“, esančioje adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 30 A, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės veido kaukės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir jį įgyvendinančio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybė operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų restoranų, kavinių, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų tiekimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) 2 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda (b. l. 7).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 2-3). Nurodė šiuos skundo argumentus:

1) Pareiškėjas nesutinka, kad jis pažeidė ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi ši teisės norma yra adresuota tik tiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems nurodytas įstatymas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje suteikia kokias nors kompetencijas (įgaliojimus), o jis nėra tas subjektas, kuris būtų paskirtas atsakingu už užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą. Juolab kad nurodytoje normoje nėra nustatytas reikalavimas asmenims dėvėti kaukes. Be to, ŽULPKĮ nesuteikia jokių teisių ir pareigų Operacijų vadovui, jis šiame įstatyme netgi nėra minimas, todėl Operacijų vadovas neturi teisinio pagrindo priimti sprendimus, vadovaudamasis ŽULPKĮ.

2) Be to, R. M. nesutinka, kad skundžiamu nutarimu jo padaryta veika yra kvalifikuota kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies administracinio nusižengimo padarymas, kadangi nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių padarytą veiką.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą, kritiškai vertina skundą padavusio asmens nurodytą poziciją dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, vertina tai kaip bandymą išvengti atsakomybės. Mano, kad surinkta bylos medžiaga patvirtina, kad skundą padavęs asmuo esant šalyje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, buvo be burną ir veidą dengiančios apsauginės kaukės uždaroje ir viešoje vietoje, t. y. degalinėje, ir taip sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai COVID-19 ligai (b. l. 25-26).

Šalies argumentai

Pareiškėjas buvo tinkamai (jo nurodytu elektroniniu paštu) informuotas apie bylos nagrinėjimą 2022 m. rugpjūčio 30 d., 14.30 val. teismo posėdyje, patvirtino, kad gavo elektroniniu paštu jam siųstą pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 31-33). Teismo posėdyje nedalyvavo ir Institucijos atstovas, atsiliepime į skundą Institucija prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Pagal ŽULPKĮ 37 straipsnio (kuriame numatytos juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje) 2 dalies 1 punktą juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

Pagal aukščiau minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybė operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų restoranų, kavinių, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų tiekimo būtinų sąlygų“ (Sprendimo) 2 punkto nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekdamas užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją, nuspręsta: įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Visų pirma, pareiškėjas skunde teigia, kad ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai – pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones, yra adresuoti tik tiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems nurodytas įstatymas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje suteikia kokias nors kompetencijas (įgaliojimus), o jis nėra tas subjektas, kuris būtų paskirtas atsakingu už užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ŽULPKĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, šis įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, o minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra konkrečiai reglamentuotos juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje, įskaitant fizinių asmenų pareigą pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Specialūs subjektai šiame įstatyme yra įvardinami kitomis sąvokomis (pavyzdžiui, „Juridiniai bei fiziniai asmenys, licencijuoti sveikatos priežiūros veiklai“, „Ligoniai“, „Asmuo, įtariamas, kad serga“, „Asmuo, turėjęs sąlytį“, „Sukėlėjų nešiotojas“). Dėl nurodytų argumentų, teismo vertinimu, ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta visų fizinių asmenų, neišskiriant specialių šio subjekto požymių, pareiga vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nėra atsakingas už užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimą.

Be to, pareiškėjo teigimu, ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra nustatytas reikalavimas asmenims dėvėti kaukes. Pažymėtina, jog šioje nuostatoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio fizinio asmens pareiga vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones, kurios nagrinėjamo įvykio metu buvo konkretizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose. Šią pareigą pareiškėjas pažeidė, kadangi neįvykdė Sprendimo 2 punkto reikalavimo – dėvėti kaukes uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse, kuriuo buvo detalizuota fizinių asmenų pareiga, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. Pagal ŽULPKĮ nuostatas, detalesnes užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones nustato Vyriausybė (ŽULPKĮ 20-21 straipsniai), o jų įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija (ŽULPKĮ 22 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame nutarime nurodytą Sprendimą 2021 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, kuris tuo metu buvo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybė operacijų vadovas. Taigi nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad ŽULPKĮ nesuteikia jokių teisių ir pareigų Operacijų vadovui, jis šiame įstatyme netgi nėra minimas, todėl Operacijų vadovas neturi teisinio pagrindo priimti sprendimus, vadovaudamasis ŽULPKĮ.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neįvykdė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių padarytą veiką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kitai įstatyme nurodytai situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-49-719/2022).

Dėl pirmos iš nurodytų sąlygų pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Šis Vyriausybės nutarimas Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri galiojo nagrinėjamo įvykio metu – 2021 m. liepos 14 d. Taigi nagrinėjamo įvykio metu visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) preambulėje buvo nurodyta, kad šiuo nutarimu, be kita ko, siekiama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje.

Dėl antros iš nurodytų sąlygų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas R. M. 2021 m. liepos 14 d., apie 17.30 val., būdamas degalinėje „Viada“, esančioje adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 30 A, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės veido kaukės). Taigi R. M. nagrinėjamo įvykio metu uždaroje patalpoje, kurioje tuo metu šalia pareiškėjo nedideliu atstumu (per prekystalį) buvo degalinės darbuotoja J. B. bei visiškai šalia stovėjo kitas degalinės klientas, bet kada galėjo ateiti kiti klientai, nedėvėjo apsauginės veido kaukės. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų vaizdo įrašo duomenys, J. B. paaiškinimas bei tyrėjo V. P. tarnybinis pranešimas. Konstatuotina, kad toks R. M. elgesys vertintinas kaip sukėlęs pavojų užkrečiamai ligai išplisti. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų netaikomas Sprendimo 2 punkto reikalavimas pareiškėjui. Dėl to pareiškėjo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis, kai veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, gali būti inkriminuotas ne tik tada, kai asmenys pažeidžia ŽULPKĮ nustatytas pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į ŽULPKĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizuotis ir (ar) izoliuotis (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-44-489/2022).

Be to, vertinant asmens veikos pavojingumą ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste, pabrėžtina, kad COVID-19 virusinė infekcija, tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Taigi bet kuriuo atveju asmens subjektyvus manymas, kad jis neserga ypač užkrečiama liga, taip pat ja neserga ir su juo esantys asmenys, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi. Be to, teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pažymėtina, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose ir tose vietose, kur nėra įmanoma užtikrinti tarp asmenų bent 1,5 m atstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-387/2022, 2AT-54-387/2022, 2AT-53-387/2022, 2AT-16-511/2022).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. M. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2022 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12099-2022.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė