- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- eA15.-2012-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03313-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "EUROTRANSA", UAB "EUROTRANSA"
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 10 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2020 m. lapkričio 24 d., 15.39 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje buvo pastebėtas ir patikrinimui sustabdytas apvalią medieną vežantis sunkvežimiu ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Schvvarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. P. važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršijant didžiausią leidžiamąją bendrąją masę. Bendra masė su kroviniu - 46,02 t, (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta - 6,02 t. Vairuotojas A. P. nurodė, kad pats pasikrovė krovinį. Taip pat vairuotojas A. P. vežė apvalią medieną jos nepritvirtinęs.
1) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
2) Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6 punktą, kuriame nurodyta, kad triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba leidžiama masė 40 t.
3) Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punktą, kuriame numatyta, jog prieš pateikiant ir (ar) pakraunant krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone būtina įsitikinti, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 208 punktą, kuriame numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: neblogintų vairuotojui matomumo; nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų; nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
5) Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ II skyriaus 11 punktą numatantį, jog vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių ir Reikalavimų nuostatų. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui ir (ar) krovėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Kelionės metu pastebėjus neatitiktį, vairuotojas privalo apie tai informuoti krovinio vežėją ir sulaukti jo nurodymų. Važiuoti toliau galima tik pašalinus neatitiktį.
6) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintų „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų“ 7 punktą, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šis aktas nebegalioja.
7) 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės.
Šiais veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 10 dalį.
Taip pat A. P. sustabdžius transporto priemonę ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schvvarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė pasverti transporto priemonių junginį ,,MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schvvarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su triaše priekaba) teigdamas, kad transporto priemonė nebeužsiveda, nors lydint nuo sustabdymo vietos iki saugios svėrimo vietos, taip pat ir svėrimo vietoje transporto priemonė važiavo, o jau nebeužsivedė tik tada, kai reikėjo važiuoti per pareigūnų ištiestas svarstykles. Šiais savo veiksmais kliudė įstatymų įgaliotam pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą bei padarė administracinį nusižengimą numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
A. P. į teismo posėdį, vykusį 2021 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini) val., neatvyko, jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos siųstas šaukimas dėl 2021 m. birželio 10 d., 10 val. posėdžio patikslinti administracinių nusižengimų protokolą, A. P. buvo įteiktas 2021 m. gegužės 27 d., todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo, apie bylos grąžinimą Lietuvos transporto saugos administracijai, bei naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybes. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog A. P. pripažino pažeidimą, neginčijo administracinio pažeidimo padarymo vietos, laikytina, kad nėra procesinių kliūčių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka A. P. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas Lietuvos transporto saugos administracijos prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-4).
Lietuvos transporto saugos administracijos svorio nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonių su kroviniu (,,Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Schvvarzmuller“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendroji masė yra 46,02 t.(b. l. 5).
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškinime dėl krovinio vežimo nurodyta, kad transporto priemonę vairavęs asmuo yra A. P. Jis nurodo, kad krovinį pasikrovė pats. Su matavimo rezultatais sutinka, jų neginčija, kartu dalyvavo matavime. Su padarytais pažeisimais, t. y. viršsvoriu sutinka, nuoširdžiai gailisi, prašo skirti minimaliausias baudas. Negalėjo vykdyti teisėtų reikalavimų, nes įvyko techninis gedimas ir negalėjo transporto priemonės užvesti (b. l. 6-7).
Medienos važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, vežamų sortimentų ilgis, tūris, nurodytas medienos gavėjas, vežėjas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taip pat transporto priemonė ,,MAN:, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), medienos pakrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), data 2020 m. lapkričio 24 d., pristatymo vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Pateiktuose nuotraukose matyti reikšmingos bylai aplinkybės (b. l. 9-14).
Krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršydamas didžiausią leidžiamąją bendrą masę. Bendra masė su kroviniu - 46,02 t, (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t), bendra masė su kroviniu viršyta - 6,02 t. Taip pat pasikrovė ir vežė sunkiasvorį krovinį – medienos rastus, kurie neapjuosti tvirtinimo diržais/grandinėmis, kita numatyta tvirtinimo įranga, vežamas krovinys buvo visiškai nepritvirtintas ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Duomenų apie tai, kad jis turėjo leidimą važiuoti didžiagabarite ar sunkiasvore kelių transporto priemone (jų junginiais), byloje nepateikta.
Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. P. būdamas vairuotoju, kuris yra atsakingas už krovinio pervežimą, administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo be leidimo kelių transporto priemonių junginiu viršydamas didžiausią leidžiamąją bendrą masę, kai bendra masė su kroviniu viršyta – 6,02 t. Važiavo be leidimo kelių transporto priemone viršydamas leidžiamą varančiųjų ašių grupės apkrovą neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas, pasikrovė ir vežė sunkiasvorį krovinį – medienos rąstus, kurie nebuvo apjuosti tvirtinimo diržais/grandinėmis, kita numatyta tvirtinimo įranga, vežamas krovinys visiškai nepritvirtintas ir kėlė grėsmę eismo saugumui.
Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 19.6 punkto, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3- 289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 25 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 208 punkto,2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 2BE-35 “Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo” 11 punkto, Saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 10 dalį.
ANK 505 straipsnio 1 dalis ( 2018 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitų objektų, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Teisės norma blanketinė ir nukreipianti į kitus teisės aktus. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių bei ekipažo, keleivių, bagažo ir krovinių vežimo dokumentus. Atitinkamai Saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, numato, jog eismo dalyviai privalo vykdyti teisėtus tikrinančių pareigūnų reikalavimus ir kelyje dirbančių asmenų nurodymus, duotus kontroliuojant ir reguliuojant eismą keliuose. Iš šių teisės normų seka, jog įtardami, jog A. P. vairuojamu transporto priemonių junginiu vežamas pernelyg sunkus krovinys, dėl ko faktinis minėto transporto priemonių junginio su kroviniu svoris viršija maksimalią leidžiamą masę, valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turėjo teisę pasverti transporto priemonių junginį, o jos vairuotojas turėjo pareigą vykdyti šių pareigūnų reikalavimą užvažiuoti ant svarstyklių, ką daryti jis atsisakė, nurodydamas, kad jo transporto priemonė sugedo (b. l. 6-7). Dėl šios priežasties pareigūnai turėjo imtis papildomų veiksmų – matuoti transporto priemonių junginio vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį ir skaičiuoti krovinio tūrį ir masę. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, jog atsisakymą būtų lėmusios objektyvios priežastys. Be objektyvios ir svarios priežasties nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų važiuoti per ant kelio dangos patiestas ašinio svėrimo svarstykles, kad pastarieji galėtų nustatyti tikslią transporto priemonės ir krovinio faktinę masę, A. P. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti teisę pasverti transporto priemonę ir apsunkino nusižengimo tyrimą. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudų skyrimo
Administracinio nusižengimo ANK 459 straipsnio 1 dalyje padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 100 Eur ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo 100 iki 300 Eur.
Administracinio nusižengimo ANK 459 straipsnio 5 dalyje padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 Eur ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 600 iki 1150 Eur.
Administracinio nusižengimo ANK 459 straipsnio 10 dalyje padarymas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo 560 iki 900 Eur.
Už administracinio nusižengimo ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymą gali būti skiriama asmenims nuo 80 iki 780 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 Eur dydžio bauda.
A. P. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus pripažino ir gailisi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas A. P., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje administracine tvarka nebaustas už šios rūšies nusižengimus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. P. skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, skirti administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje, – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą;
3) už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje, – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą;
4) už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.