Kauno apygardos teismo nutarimas

2025-06-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-171-383/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
eAN2-171-383/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01036-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-171-383/2025Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01036-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutarties G. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 28 d. nutarimu G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 18 d. 14 val. 52 min., vairuodamas troleibusą „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto ir eismo saugumui, važiuodamas pro stovintį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su atidarytomis į važiuojamąją dalį galinėmis kairės pusės durimis, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė minėto automobilio atidarytas duris. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, G. B. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi G. B. skundas netenkintas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti jo vardu priimtus procesinius sprendimus ir teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, neteisingai vertino tam tikrus įrodymus bei išvadas grindė įrodymais, kurie atitinkamų aplinkybių neįrodo ir nepatvirtina. Taip pat teismas neteisingai aiškino ir taikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas, vadovavosi abejonėmis. Įvykio metu galiojusiame KET 126 nieko nėra įtvirtinta apie pėsčiuosius ir jų apvažiavimą, paliekant nurodytą atstumą. Vairuodamas laikėsi saugaus šoninio atstumo iki transporto priemonės atidarytų durelių, o kad pėsčioji, jam bebaigiant pravažiuoti stovintį automobilį, atidarys plačiau dureles, negalėjo tikėtis ir to numatyti. Pagal KET iš esmės apvažiuoti kažkokią kliūtį reiškia, kad ta kliūtis turi būti transporto priemonės judėjimo trajektorijoje. Šiuo atveju apeliantas pravažinėjo pro šalia, t. y. už važiuojamosios kelio dalies stovintį automobilį, šalia kurio stovinti pėsčioji nekontroliavo durelių ir, bebaigiant pravažiuoti, durelės buvo atidarytos plačiau, dėl ko ir įvyko kontaktas tarp transporto priemonių. Šiuo atveju pėsčioji tinkamai nekontroliavo durelių padėties. Teismo argumentas, kad jis nesilaikė privalomo atstumo yra visiškai nepagrįstas, nes jokio privalomo atstumo KET nenumato.

3.2. Apelianto teigimu, argumentaciją, kad jis yra nekaltas dėl pareikšto kaltinimo, įrodo transporto priemonių apgadinimai. Automobilio dureles, jam nebaigus pravažiuoti, atidarė prie automobilio stovinti pėsčioji. Šią aplinkybę įrodo ir nuotraukose matomas apgadinimas, t. y. apgadinimas nėra braukimo pobūdžio, kuris parodytų tolygų priartėjimą prie stovinčio automobilio ir jo atidarytų durelių, o apgadinimas ant troleibuso yra įkirtimo pobūdžio, kuris parodo, kad, troleibusui važiuojant pro stovintį automobilį su atidarytomis durelėmis, durelės buvo atidarytos dar plačiau ir tokiu būdu kliudomas troleibusas. Ant automobilio esantis apgadinimas, kuris yra gniuždančio pobūdžio parodo, kad atidarant dureles buvo kliudytas troleibusas, tokiu būdu atsirado gniuždančio, į išorę, pobūdžio apgadinimas. Vaizdo įrašai parodo, kad troleibusas važiavo gana lėtai ir tai nesunku patikrinti atliekant elementarius skaičiavimus. Priešingai nei teigia teismas, jo teiginius įrodo nuotraukos. Akivaizdu, kad tiek Institucijai, tiek teismui pritrūko specialių žinių ištiriant sugadinimus ir pasisakant apie jų reikšmę teisiniam aplinkybių vertinimui. Teismas neskyrė ir ekspertizės, kurios prašė vienas iš nukentėjusių atstovų. Teismas šiuo atveju suabsoliutino vaizdo įrašo, esančio iš kameros nuo šalia buvusio pastato, matomas aplinkybes, nurodydamas, kad matosi tam tikros aplinkybės, kurių realiai nematyti, t. y. teismas padarė tikėtinas išvadas remdamasis neobjektyviu įrodymu. Teismo argumentas, kad įraše aiškiai matyti, kad durys nesujuda, yra nepagrįstas, nes tokių aplinkybių vaizdo įraše nematyti, filmuojama iš ganėtinai aukštai ir toli, jog būtų galima įžvelgti kažkokį durų judėjimą.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad jo kaltės nebuvimą patvirtina ir teisminio posėdžiu metu nustatytos aplinkybės, į kurias teismas nekreipė dėmesio, t. y. apklausiant liudytoją (pėsčioji stovėjusi prie atidarytų durelių), ši nurodė, kad buvo įlindusi į vidų ir paleido/nelaikė durelių. Taip pat tiriant pareigūnų kūno kamerų įrašus buvo pastebėta, kad vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)) liudytoja pasakoja kaip stovėjo prie atidarytų durelių ir demonstruoja kaip durelės buvo privertos bei tuo metu matyti, kad durys linguoja ir nefiksuojamos padėtyje, kas parodo, kad pėsčioji durelių reikiamai nekontroliavo ir jos buvo atidarytos troleibusui bebaigiant pravažiuoti.

3.4. Apelianto teigimu, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį. Šiuo atveju, kad pravažiuojant pro šone stovintį automobilį, šio durelės bus atidaromos ir kliudomas troleibusas. Net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Jo atveju, negalėjo objektyviai tikėtis, kad prie automobilio ,,Volvo“ stovinti pėsčioji atidarys dureles, kurios kliudys troleibuso šoną.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į G. B. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė Asta Užmedzkienė prašo apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas pateiktame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pateiktame apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde yra nurodyti visi tie patys argumentai, kurie išsamiai ir visapusiškai buvo aptarti ir išnagrinėti pirmos instancijos teisme vykusiuose žodiniuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose. Visi šie duomenys yra išnagrinėti pilna apimtimi, įvertinti pirmos instancijos teismo ir apie tai yra pasisakyta nutartyje.

4.2. Institucijos vertinimu, nėra abejonės, kad kito eismo įvykio dalyvio padarytas KET pažeidimas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau taip pat eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ir apelianto elgesys, jo padarytas KET pažeidimas. Šiuo konkrečiu atveju apelianto veiksmai, t. y. KET 9 ir 126 punkto nesilaikymas ir buvo sąlyga eismo įvykio atsiradimui.

4.3. Atsiliepime akcentuojama, kad, peržiūrėjus troleibuso vaizdo kameros įrašą, matyti, jog apeliantas, vairuodamas troleibusą ir artėdamas prie eismo įvykio vietos, jau gerokai iš toli matė, jog priekyje, jo kelyje, dešinėje pusėje stovi transporto priemonė su praviromis galinėmis keleivio durelėmis. Tai matyti ir pateiktame vaizdo įraše. Vaizdo įraše yra gerai matoma, jog priekyje yra kliūtis, t. y. į važiuojamąją kelio dalį atidarytos automobilio durelės, tačiau vairuotojas nesiima jokių atsargumo priemonių, nemažina greičio, kad galėtų sustoti prieš iš anksto matomą kliūtį. Iš vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonės durelės eismo įvykio metu nesujuda. Durelių padėtis nepakinta nei prieš pat troleibusui priartėjus prie automobilio ,,Volvo“, nei jam pro jį pravažiuojant. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matosi, jog automobilio durelės nežymiai pravertos, troleibusui pravažiavus durelės vis dar yra toje pačioje pozicijoje.

4.4. Institucijos vertinimu, iš kitų byloje esančių vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, jog jeigu apeliantas būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, būtų įvertinęs savo vairuojamos transporto priemonės specifikaciją, gabaritus, būtų sumažinęs važiavimo greitį bei pasirinkęs važiuoti kuo arčiau kairiojo krašto, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti. Šią Institucijos prielaidą patvirtiną faktas, jog vaizdo įraše matyti, jog prieš keletą minučių iki eismo įvykio kilimo, pro automobilį ,,Volvo“ stovintį dešiniajame krašte su pilnai atidarytomis galinėmis keleivio durelėmis, jų nekliudydamas pravažiuoja lengvasis automobilis. Taip pat byloje esančioje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas stovinčio ,,Volvo“ automobilio padėtis, matyti kitas troleibusas. Nuotraukoje matyti, jog troleibusas stovi sustojęs kuo arčiau kairiojo krašto ir tarp jo ir stovinčio automobilio ,,Volvo“ yra gana didelis tarpas. Jeigu pareiškėjas būtų važiavęs kuo arčiau kairiojo krašto, jis būtų palikęs saugų tarpą iš šono ir to būtų pakakę troleibuso korpusui pravažiuoti pro pravertas ,,Volvo“ dureles.

5. Atsiliepimu į G. B. apeliacinį skundą, nukentėjusiojo UAB ,,K. A.“ atstovas G. G. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad apeliantas teisingai atkreipia dėmesį į neteisingai teismo padarytas išvadas. Teismas per daug formaliais teiginiais atmetė apelianto argumentus, neskyrė ekspertizės, kurios buvo prašoma, todėl pritrūko specialių žinių įvertinti transporto priemonių apgadinimus ir jų reikšmę nusižengimo padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. G. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

8. Nagrinėjamu atveju G. B. nubaustas už tai, kad, vairuodamas troleibusą, važiuodamas pro stovintį automobilį su atidarytomis į važiuojamąją dalį galinėmis kairės pusės durimis, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė minėto automobilio atidarytas duris. Institucija padarė išvadą, kad G. B. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Tokiai išvadai pritarė ir pirmosios instancijos teismas.

9. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia (tiesiogine arba netiesiogine) ar dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo). Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai jo veikoje yra nustatyta ir įrodyta konkrečiame ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

10. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad byloje surinkti įrodymai (paties administracinėn atsakomybėn patraukto G. B., liudytojos I. I. parodymai, šių asmenų paaiškinimai dėl eismo įvykio, vaizdo įrašai, nuotraukos, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį) neabejotinai patvirtina faktą, kad G. B. vairuojamas troleibusas, važiuodamas pro stovintį automobilį, kliudė atidarytas automobilio kairės pusės galines dureles, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šių aplinkybių neginčija ir pažeidėjas. Vis dėlto, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Tokių įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.

12. G. B. pirmosios instancijos teisme nurodė matęs, kad priekyje, dešiniame kelkraštyje šalia automobilio stovi moteris, kuri buvo pradariusi galines automobilio dureles. Galvojo, kad jis pravažiuos, tačiau, kai beveik visas troleibusas pravažiavo pro stovintį automobilį, tada troleibuso gale išgirdo smūgio garsą. Apelianto vertinimu, moteris, stovėjusi šalia automobilio, galvojo, kad jis jau pravažiavo pro automobilį, todėl ji plačiau pravėrė dureles ir šios atsimušė į troleibusą. Jo teigimu, iš pradžių automobilio durelės buvo atidarytos plačiai, o paskui pridarytos siauriau, kad jis galėtų pravažiuoti. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. B. nurodė ir savo paaiškinime dėl eismo įvykio. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai nėra vienintelis įrodymas, kuris turi būti vertinamas byloje, o kaltės neigimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra kaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Vis dėlto, kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina G. B. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Nukentėjusysis D. I. įvykio nematė. Liudytoja I. I. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji įvykio metu stovėjo šalia automobilio ir ant galinės sėdynės saugos diržais prisegė savo sūnų, kai pamatė gatve atvažiuojantį troleibusą. Tada ji kiek įmanoma arčiau savęs prisitraukė dureles, patraukė ranką nuo durelių, tačiau jas galu užkliudė pravažiuojantis troleibusas.

14. 2024 m. rugsėjo 18 d. Institucijos reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės L. Ą. tarnybiniame pranešime nurodyti G. B. ir I. I. parodymai, atvykus į įvykio vietą, t. y. užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kurios nurodytos ir šių asmenų paaiškinimuose. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos transporto priemonių padėtys po įvykusio kontakto, išmatuoti atstumai. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti apgadintų transporto priemonių duomenys, užfiksuota, kad eismo įvykio metu apgadintas troleibuso galinis dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas ir automobilio ,,Volvo XC90“ galinės kairės pusės durys.

15. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra aiškiai matyti kontakto tarp automobilio ,,Volvo“ ir G. B. vairuojamo troleibuso. Vis dėlto, iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja vaizdą (duomenys neskelbtini), matyti, kad G. B. vairuojamas troleibusas, važiuodamas pro automobilį ,,Volvo“ su atidarytomis galinėmis durelėmis, judėjo tiesia trajektorija ir troleibuso priekiu neatsitrenkė į automobilio dureles. Šiame įraše taip pat matyti, kad moteris pritraukia automobilio dureles arčiau, prieš atvažiuojant G. B. vairuojamam troleibusui. Tuo tarpu vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdas fiksuotas kameromis, įrengtomis troleibuse) užfiksuota kai troleibusas įsuka į (duomenys neskelbtini) ir važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, pavažiavus kiek toliau, pasimato kelkraštyje stovintis automobilis „Volvo“ su atidarytomis durimis į važiuojamąją kelio dalį. Troleibusui važiuojant pro kelkraštyje stovintį automobilį ,,Volvo“, automobilio galinės durelės išlieka pravertos į važiuojamąją dalį ir jų tarpduryje matoma stovinti moteris (I. I.). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (filmuojami troleibuso salonas su keleiviais) naudingos informacijos administracinės bylos nagrinėjimui nenustatyta. Bylos medžiagoje taip pat yra du policijos pareigūnų kūno kameroms daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, po įvykio stovintis troleibusas ir automobilis „Volvo“ bei G. B. ir liudytojos I. I. paaiškinimai dėl eismo įvykio.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir transporto priemonių apgadinimus. Iš byloje esančių nuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad po transporto priemonių kontakto buvo apgadintas troleibuso galinis dešinės pusės sparnas, o automobilio ,,Volvo“ – galinės kairės pusės durys. Taigi, transporto priemonių apgadinimai patvirtina aplinkybę, kad G. B. vairuojamas troleibusas, pravažiuodamas pro automobilį ,,Volvo“, savo priekiu nekontaktavo su lengvojo automobilio galinėmis durelėmis. Atsižvelgiant į tai, kartu įvertinus ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, akivaizdu, kad kontaktas tarp transporto priemonių įvyko dėl I. I. veiksmų, šiai trinktelint automobilio durelėmis į pravažiuojančio troleibuso galą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vertino, kad vaizdo įraše aiškiai matoma, jog automobilio durelės, pravažiuojant troleibusui pro šoną, nesujuda, kadangi vaizdas kamera fiksuojamas iš pakankamai toli, lengvasis automobilis stovi šešėlyje, todėl automobilio durelių padėties pasikeitimas, net ir minimalus, dėl šių aplinkybių nebūtų aiškiai matomas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad troleibusui važiuojant pro stovintį automobilį ,,Volvo“ su atidarytomis galinėmis durelėmis, I. I. stovėjo tarpduryje. Taigi, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, neabejotina, kad, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, kontaktas tarp transporto priemonių įvyko ne dėl G. B. veiksmų, o dėl liudytojos I. I. sujudėjimo, prisiglaudžiant arčiau automobilio ir pradarytų durelių ir spaudžiantis į kampą tarp atidarytų durelių ir automobilio, tokiu būdu plačiau praveriant automobilio dureles ir joms atsitrenkiant į pravažiuojančio troleibuso galą. Taigi, G. B. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

17. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija nepagrįstai G. B. nubaudė už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį G. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Vitunskas