- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-674-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Skolininkas
- UAB „Plokštuma“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Plokštuma“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašymą skolinikui UAB „Plokštuma“ dėl įkeitimo objekto perdavimo kreditoriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. liepos 13 d. nutartimi patenkino išieškotojo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašymą įpareigoti UAB „Plokštuma“ perduoti kreditoriui Danske Bank A/S reikalavimus, atsirandančius iš 2007-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu sutartiniu įkeitimo lakštu Nr. 04220070005338 įkeistos nuomos teisės į 0,35 ha ploto žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,9300 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-13 nutartį panaikinti ir įpareigoti kreditorių Danske Bank spręsti klausimą dėl sutarties tęstinumo bei skolininko UAB „Plokštuma“ įmokų mokėjimo Danske Bank termino atidėjimo. Mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas turėjo vadovautis ne tik nutartyje nurodytomis normomis bet ir CK 1.2 str., 1.5 str., 6.158 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.204 str. ir kt. str. Išieškotojas nesiteikė spręsti klausimo dėl sutarties tęstinumo bei skolininko įmokų mokėjimo termino atidėjimo, nes esant dabartiniam ekonominiam nuosmukiui buvo galima išieškotojui peržiūrėti mokamų įmokų dydžius ir mokėjimų datas. Būtų galima laikyti, jog yra sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir taikyti sąžiningumą bei sąžiningą dalykinę praktiką atidedant įmokų mokėjimą (tokią praktiką taiko kiti bankai). Paskolų ankščiau termino pareikalavimas ir turto atėmimas privers likviduotis bendrovę, o tuo atveju nukentės tretieji asmenys – bendrovės darbuotojai ir valstybė. Teismas nesprendė ir nesiaiškino ar esamoje situacijoje išieškotojo elgesys yra teisingas ir sąžiningas, nes išieškotojas net nesiteikė paaiškinti pirmos instancijos teismui kodėl skolininkui nebuvo taikytas abipusiai priimtinas įmokų mokėjimo termino atidėjimas, kuris yra plačiai taikomas kitų bankų tokiose situacijose tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų atžvilgiu. Teismas neįteikė skolininkei jokio kreditoriaus prašymo ar kitokio procesinio dokumento, kurio pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis, todėl neturėjo galimybės į teisingą bylos nagrinėjimą ir pagrįstą bei motyvuotą apeliaciją. Remiantis Civilinio proceso kodekso normomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir 13 str., prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik žodinis proceso nagrinėjimas tinkamai apgins skolininko teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas prašo palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-13 nutartį, atskirąjį skundą atmesti ir paskirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Mano, kad skolininko išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. CPK 442 str. nustato, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena ir tokiose bylose skolininkui įstatymų leidėjas nesuteikia teisės ginčyti išieškotojo veiksmų. Įstatymai bei teismų praktika rodo, jog išieškotojo nesąžiningumas bei įmokų mokėjimo terminų skolininkui neatidėjimas nėra bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka dalykas. Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso nuostatas bei kitus įstatymus, bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas vesti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas. Nurodo, kad ypatingąja teisena vykdomas išieškojimas iš skolininko bankui įkeisto nekilnojamojo turto prievolės pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui yra pagrįstas ir teisėtas. Mano, kad skolininkas pateikė atskirąjį skundą bandydamas vilkinti išieškojimo procesą bei piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas pagal CPK 95 str. 2 d. apeliantui skirti baudą.
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, patenkindamas Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą, ištyrė teisingam prašymo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą įpareigoti skolininkę perduoti kreditoriui įkeitimo lakštu įkeistą nuomos teisę (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ir UAB „Plokštuma“ 2007-10-26 sudarė kredito sutartį, pagal kurią UAB „Plokštuma“ suteikė 250 000 Lt kreditą iki 2017-10-02 (b. l. 4-12). Užtikrindama kredito grąžinimą UAB „Plokštuma“ įkeitė turtinę teisę – nuomos teisę į 0,35 ha ploto žemės sklypo kurio bendras plotas – 0,9300 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (b. l. 1-3). Skolininkei nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius, vadovaujantis Kredito sutarties 50 punkto pagrindu, 2009-11-12 raštu Nr. dnk 0915523 pareikalavo sumokėti pagal sutartį susidariusią skolą ir įspėjo, kad skolos nesumokėjus, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-11-27, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 41). Skolininkė skolos nesumokėjo, kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vadovaudamasis CK 4.216 str. bei 4.219 str., kreditorius Danske Bank A/S 2010-03-24 kreipėsi dėl skolininkės UAB „Plokštuma“ įspėjimo, kad negrąžinus per 20 dienų 279 553,98 Lt skolos ir 10 Lt išlaidų už įspėjimo įteikimą, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Įspėjimas skolininkei įteiktas 2010-04-01 (b. l. 50).
CPK 559 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu įkeitimo objektas yra turtinės teisės ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu neperduoda jam reikalavimų, atsirandančių iš įkeistos teisės, arba skolinio įsipareigojimo dydį atitinkančios jų dalies, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu įpareigoti įkaito davėją perduoti šiuos reikalavimus kreditoriui.
Apeliantės argumentai, kad teismas nesprendė ir nesiaiškino kodėl skolininkui nebuvo taikytas įmokų mokėjimo termino atidėjimas, kurį praktikuoja kiti bankai, kad neatsižvelgė į banko elgesį ir sąžiningumą, atmestini, nes išieškotojo veiksmai šioje byloje nenagrinėjami ir tai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Šalių ginčas dėl Kreditavimo sutarties tęstinumo ar pakeitimo turi būti nagrinėjamas ginčo teisena bendrosios kompetencijos teisme. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kt.) nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingos teisenos tvarka. Pareiškimo dėl įkeisto objekto perdavimo kreditoriui pateikimą, tenkinimą, reglamentuoja CPK 559 straipsnis. Pagal šią normą teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo daikto procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp šalių ginčų (CPK 442 str., 443 str.). O tarp šalių kilę ginčai dėl sutarties nutraukimo, vykdymo, pratęsimo ar sutarties sąlygų keitimo nagrinėtini ne CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka), o ieškinio teisenos tvarka.
CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Dėl tos pačios priežasties, taip pat siekiant užtikrinti procedūrų operatyvumą, CPK 545 str. įtvirtinti itin trumpi pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo terminai: jie turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo hipotekos skyriui dienos, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose yra nustatyti kiti išnagrinėjimo terminai. Dėl CPK XXXVI skyriuje numatytų bylų specifikos įstatymų leidėjas nenumato skolininko informavimo apie kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą pareigos, ko iš esmės nedraudžia apeliantės minima CPK 153 str. 2 d. nuostata, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas pakartotinis kreditoriaus pareiškimas, todėl skolininkė apie skolos negrąžinimo pasekmes įstatymo numatytais terminais buvo informuotas (b. l. 50). Todėl apeliantės argumentai dėl neturėjimo galimybės į teisingą bylos nagrinėjimą ir pagrįstą bei motyvuotą apeliaciją nėra pagrįsti.
Šalies argumentai
Apeliantės prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas. CPK 336 str. reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirasis skundas yra paduotas dėl teismo nutarties, kuri priimta byloje, nagrinėjamoje CPK XXXVI skyriuje nustatyta supaprastinta bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka. Visi objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurie būtini visapusiškam, pilnam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, atsižvelgiant į jos specifiką yra pateikti. Todėl skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti apeliantės skundo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl išieškotojo prašymas paskirti UAB „Plokštuma“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartis pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Plokštuma“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.