- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-52-232/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Skolininkas
- UAB „Ignalinos statyba“
- Kreditorius
- UAB „Gaisro saugos grupė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Gaisro saugos grupė“ pareiškimą skolininkui UAB „Ignalinos statyba“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Gaisro saugos grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išieškoti iš skolininko UAB „Ignalinos statyba“ 8 470 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 63,53 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi (b.l. 4) kreditoriaus prašymą tenkino, nutarė areštuoti skolininkui priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų trūkstant – piniginių lėšų, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis 9 033,53 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant skolininkui areštuotomis lėšomis atsiskaityti tik su kreditoriumi UAB „Gaisro saugos grupė“. Teismas nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir tenkintinas, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Ignalinos statyba“ atskiruoju skundu (b.l. 12-13) prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 nutartį, nurodydamas, kad areštavus pinigines lėšas bus apribotos skolininko galimybės netrukdomai tęsti veiklą ir uždirbti pajamas, atsiras apyvartinių lėšų stygius, skolininkas gali pritrūkti lėšų atsiskaitymams su Sodra, VMI, mokėti darbo užmokestį, todėl apyvartinių lėšų trūkumas gali sąlygoti neištaisomas finansines pasekmes. Dėl turto arešto, skolininkas net neturės galimybių gauti kreditavimą, bus areštuotas bankui įkeistas turtas, o bankas turės teisę pareikalauti grąžinti išduotą kreditą ankščiau termino. Pažymėjo, jog su kreditoriumi neatsiskaitė, kadangi už atliktus darbus su skolininku nėra atsiskaitęs jo pagrindinis užsakovas, šiam vengiant atsiskaityti skolininkas susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Skolininko turtas yra didesnis nei 8,4 milijonų litų.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Gaisro saugos grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 22-23) prašė skolininko atskirąjį skundą atmesti, kadangi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir pagrįstos. Nurodė, jog skolininkas pats atskirajame skunde nurodė, jog įmonės padėtis sunki ir jai nėra galimybių grąžinti skolą, todėl skolininkas gali imtis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Kreditoriaus teigimu esant dabartinei ekonominei situacijai, skolos suma nėra maža, be to skolininkas jau ilgą laiką vengia vykdyti savo prievoles pagal sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 337 str. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio asmens, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2011-06-25 balansą, tačiau iš jo teismas negali nustatyti apelianto mokumo šiai dienai, be to, pateiktas balansas neatspindi šiai dienai atsakovo įsipareigojimų ir mokėtinų sumų dydžio. Taigi teismas daro išvadą, jog apeliantas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, stabilią finansinę padėtį nepateikė, taigi sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė.
Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo finansinę padėtį, kelia grėsmę atsakovo finansiniam stabilumui, nors sėkmingai veiklą vykdančiai įmonei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokiu mastu ir tokio dydžio sumai iš esmės neturėtų įtakoti įmonės kasdienės ūkinės - komercinės veiklos. Be to byloje nėra jokių įrodymų, jog būtų areštuotos skolininko piniginės lėšos, todėl apelianto argumentai, jog areštavus pinigines lėšas bus apribotos skolininko galimybės netrukdomai tęsti veiklą ir uždirbti pajamas, atsiras apyvartinių lėšų stygius yra nepagrįsti, esant skolininko nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui piniginių lėšų areštas negali būti taikomas.
Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, CPK 145 str. 2 d. dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Skolininkas yra privatus juridinis asmuo (CK 2.34 str.), kuris moka valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad areštavus atsakovo lėšas, galimai trikdoma jo ūkinė veikla, gali atsirasti žala, nes pasunkėja privalomų mokesčių į valstybės ir Sodros biudžetus mokėjimas, taip pat mokėjimas darbuotojams darbo užmokesčio, tokie mokėjimai turi būti leistini. Draudimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais apsunkina ne tik pačios bendrovės veiklą, bet yra susijęs ir su trečiųjų asmenų teise – darbuotojų teise už atliktą darbą laiku gauti atlyginimą. Todėl darbuotojų teisė laiku gauti atlyginimą, juridinio asmens galimybę nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą vertintina kaip prioritetinė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ydingai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, leisdamas iš areštuotų lėšų atsiskaityti tik su kreditoriumi.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama – leidžiant iš areštuotų skolininkui priklausančių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui (CPK 337 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
skolininko UAB „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
areštuoti skolininkui UAB „Ignalinos statyba“ (į.k. 155550585, Švenčionių g. 37, Ignalina) priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų trūkstant – piniginių lėšų, esančių pas skolininką ar trečiuosius asmenis 9 033,53 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant skolininkui iš areštuotų jam priklausančių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui bei atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Gaistro saugos grupė“.