Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresnysis patrulis 2013-04-10 surašė N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. balandžio 10 d. apie 01.36 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,5 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. N. K. nuomone, šis pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo situacijoje, kadangi asmens, nevartojusio alkoholio automobilyje, nebuvo, o pamačius tamsiu paros metu privažiuojančią transporto priemonę, ir supratus, kad automobilis trukdo eismui bei siekdamas išvengti eismo įvykio pavojaus, jį patraukė. Pavažiavimas automobiliu porą metrų nežymiai apsvaigus yra ženkliai mažesnė žala nei eismo įvykio, kuriame galėjo nukentėti žmogus, pavojus. Teisingumo požiūriu nepateisinama situacija, kai asmuo dėl to, kad siekė pašalinti pavojų eismo saugumui, yra traukiams administracinėn atsakomybėn ir nubaudžiamas tokia nuobauda, kuri lems pajamų praradimą bei negalėjimą vykdyti įsipareigojimų. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, o atsižvelgiant į teismų praktiką turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.

Pareiškėjas taip pat ginčija aplinkybę, kad jam nebuvo sudaryta galimybė alkotesteriu tikrintis nuo alkoholio vartojimo praėjus 15-20 min., jam buvo suteikta galimybė „praskalauti burną“, tačiau tokios alternatyvos nenumatyta. Tai, kad alkoholio kiekis kraujyje nežymiai viršijo leistiną normą, galima abejoti alkotesterio matavimo duomenimis.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepakankamai atidžiai analizavo aplinkybių visumą ir dėl to neteisingai paskyrė nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

N. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas lengvas - 0,50 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis). Apeliantas sutinka, jog 2013-04-10, apie 1 val. buvo išgėręs apie litrą alaus, tačiau neigia, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę, ją tik norėjo perstatyti į kitą vietą, pavažiuojant 3 - 4 metrus. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumo klausimas, nurodoma, kad byloje netinkamai vertinti duomenys, neatsižvelgta į duomenų visetą, kuris palankus pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs bei ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes, su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog N. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta bylos duomenimis.

Nors N. K. neigia neblaivus vairavęs automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina juos kaip apelianto siekimą išvengti atsakomybės.

Aplinkybę, jog N. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtino apylinkės teisme ištirti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties N. K. pasiaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad gailisi, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad sustabdžius automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas N. K. nurodė, kad neseniai gėrė alkoholio. Jam buvo suteikta galimybė prasiskalauti burną, patikrinus alkotesteriu nustatytas 0,5 promilių girtumas, asmens blaivumo protokolas, iš kurio matyti, kad N. K. 2013-04-10, 1.36 val. buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2013-06-19, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad N. K. baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra

Pareiškėjo skundo argumentai, jog automobilį jis perstatė būtinojo reikalingumo situacijoje, todėl turi būti taikomas ir Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nepagrįsti ir tai atsakomybės dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, nepašalina ir nešvelnina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad buvo iškilęs realus pavojus eismo saugumui, todėl skundo motyvas dėl būtinojo reikalingumo situacijos atmestinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat ir į 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010).

Apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą daro išvadą, kad tokių aplinkybių N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad N. K. administracinį teisės pažeidimą padarė tinkamai neįvertinęs savo neblaivumo ir gresiančių pasekmių, nelaikytina aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Pažeidėjo skunde išvardintų aplinkybių visuma nėra pakankama, kad būtų svarstoma LR ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.

Nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų, kurie buvo atvykę į teismą. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teisėja posėdžio metu klausė pareiškėjo prašymų, papildymų. Pareiškėjas teismo posėdžio prašymų, papildymų procesinėje stadijoje metu teikė dokumentus, tačiau nei proceso pradžioje, nei pagarsinus rašytinius įrodymus, prašymo apklausti liudytojus neišsakė. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik byloje esančiais dokumentais, bet ir atsižvelgė į pareiškėjo prašymus, juos tenkindamas, liudytojai nebuvo apklausti, kad pareiškėjas to nepageidavo, o duomenų, esančių administracinio teisės pažeidimo byloje pakako argumentuotam ir motyvuotam teismo sprendimui priimti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl jo neblaivumo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pranešimų, pažeidėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 01.10 val., patikra alkotesteriu atlikta 01.36 val., todėl reikalaujamas laiko tarpas 15-20 min, nuo alkoholio pavartojimo buvo išlaikytas dar ir sudarant galimybę pareiškėjui išsiskalauti burną.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Tai, kad N. K. skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, o administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimą nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.