- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eII-303-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00227-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Advokatai
- Vitalijus Vitkovskis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š. ir jo atstovui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,
nutarimą priėmusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-6542-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25271635820).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-6542-2025 (toliau ir Institucijos nutarimas) D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams. Institucijos nutarimu D. Š. nubaustas už tai, kad jis, 2025 m. balandžio 30 d., 14.44 val., Panevėžio rajone, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 23,170 km, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1. punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo:
2.1. Jis neginčija, kad nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Corolla“. Iš medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jo vairuojamas automobilis, važiuodamas leistinu greičiu kelyje, priartėjo prie auto vilkiko, kuris tuo metu, važiuodamas mažesniu greičiu negu numatyta šiame kelyje, pasitraukė arčiau dešiniojo kelkraščio, sudarydamas galimybę jam lenkti vilkiką tarp skiriamosios juostos ir auto vilkiko, nepažeidžiant KET 140.1. punkto reikalavimų.
2.2. Kitų duomenų, įrodančių, kad būtent jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, institucija neturėjo arba nebuvo pateikusi į administracinio nusižengimo medžiagą. Bylą nagrinėjusio pareigūno vaizdo įrašo vertinimas yra neekspertinis ir subjektyvus, pareigūno nuomonė yra absoliučiai neobjektyvi ir nepagrįsta kitais duomenimis, kurie paneigtų ar patvirtintų jo pateiktą įvykio aplinkybių paaiškinimą. Pareigūno sprendimas priimtas tik jo asmeniniu, subjektyviu samprotavimu, bet ne objektyviu visų duomenų ištyrimu.
2.3. Nutarime įvykio vietos koordinatės nurodytos neteisingai, tačiau vaizdo įraše užfiksuota vieta atitinka galimo pažeidimo vietą, užfiksuotą protokole. Taip pat nutarimą priėmusio pareigūno išvados nėra pagrįstos jokiais kitais objektyviais duomenimis, tokiais kaip matavimai, schemos, ekspertų išvados, metrologiniai rodmenys ir liudytojų parodymai. Vaizdo įrašas pats savaime yra subjektyvus ir neįrodo, kad lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje ar kitoje vietoje, kurioje toks manevras draudžiamas. Visos abejonės turėtų būti aiškinamos D. Š. naudai ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
2.4. Jis charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, savo darbo metu turi dažnai atstovauti savo įmonę kitose įmonėse ir parodose, todėl tenka vykti į kitus miestus. Teisės vairuoti atėmimas gerokai apsunkintų tiesioginių funkcijų vykdymą ir iškiltų grėsmė jam būti atleistam iš darbo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti jo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad nagrinėjamos situacijos neatsimena taip aiškiai, kad galėtų komentuoti, tačiau atsimena, kad važiavo tuo keliu, tuo laiku. Kelio ženklinimo linijas matė 20 metrų į priekį, jo regėjimas geras. Jis niekada nelenkia per ištisines linijas, kiek mato iš „stop kadro“, turėjo prasilenkti iki sankryžos. Byloje yra nuotrauka, iš kurios matyti, kad nėra ištisinių linijų. Jis važiavo 90 km/h greičiu, automobilis su priekaba galėjo važiuoti 70-80 km/h. Lenkimo manevro nei pradžia nei pabaiga neužfiksuota. Byloje neaiškios fiksavimo priemonės, neaišku, kas atliko fiksavimą, įrašas yra fragmentiškas. Lenkimo sankryžoje nebuvo, jis nekirto ištisinės linijos neleistinoje vietoje, sankryžoje prasilenkimas buvo baigtas. Sankryžoje jo automobilis važiavo priekyje, toje pačioje eismo juostoje. Su byloje esančiu vaizdo įrašu yra susipažinęs. Tikėtina, kad automobilis, kurį lenkė, važiavo ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Visi teiginiai, kad neįmanoma važiuoti vienoje juostoje, persirikiuoti laiku, nėra paremti jokiomis ekspertų išvadomis, lenkimas iki sankryžos galėjo būti baigtas. Lenkimas buvo saugus, nekeliantis pavojaus jokiems eismo dalyviams. Todėl vertina šį savo veiksmą kaip netyčinį galimą manevrą, kuris buvo iššauktas situacijos, neturint tyčios. Niekada neturėjo pažeidimų pagal šį straipsnį ar dėl chuliganiško vairavimo, gavęs protokolą nustebo. Jo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, turi važiuoti į ofisą, lankyti klientus, metams į priekį yra suplanavęs lankyti gamyklas, yra samdomas darbuotojas, jo pajamos priklauso ir nuo šio darbo, nes nėra žmonių, kurie galėtų tą funkciją atlikti, neužilgo taps pensininku. Jeigu teismas netenkintų skundo pilna apimtimi, prašo skirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nusižengimo skyrius atsiliepime prašė D. Š. skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pateiktame skunde buvo nurodyta, kad D. Š. priekyje judančią transporto priemonę aplenkė neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, tačiau kaip matyti iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėto vaizdo įrašo, D. Š. administracinio nusižengimo padarymo metu aplenkė pakankamai didelių gabaritų transporto priemonę, kuri važiavo su prikabinta priekaba, todėl judant užmiestyje leistinais greičiais dviem automobiliams, didesniu greičiu apvažiuoti transporto priemonę, kurios vairuotojas pastebimai nemažino greičio, nesirikiavo dešiniau (tai matyti vaizdo įraše), neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, aptariamoje situacijoje nėra realios galimybės. Pažymima, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareigūnas aiškiais bei teisingais motyvais (atsiliepime į skundą pareigūno nutarime išdėstyti motyvai nebekartojami) atmetė aukščiau paminėtą D. Š. gynybinę versiją, kurią reikėtų vertinti kaip siekimą nepagrįstai išvengti administracinės atsakomybės.
5. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. B. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, kad skundžiamame nutarime jis nurodė įvykio koordinates, jas tikrino, jos atitinka nusižengimo padarymo vietą, kuri yra būtent sankryžoje. Byloje surinkta pakanka įrodymų dėl D. Š. kaltės. Pažeidimą užfiksavo neviešai dirbdami pareigūnai, nufilmuodami vaizdo kamera. Jie patys buvo įvykio vietoje, vaizdo įraše matyti, kaip nukreipiamas vaizdas pagal automobilio judėjimo kryptį. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad automobiliui „Toyota“ lenkimo metu punktyrinė linija yra iš dešinės, tai rodo, kad jis sankryžoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Punktyrinė linija iš dešinės rodo, kad D. Š. važiavo priešpriešinėje eismo juostoje. Jei automobilis būtų savo juostoje, tos skiriamosios linijos nesimatytų. Byloje buvo apklaustas policijos pareigūnas, kuris nurodė, kad yra įsitikinęs, jog pažeidimas buvo padarytas, ta vieta jam yra žinoma, automobilis stovėjo 40 – 80 metrų atstumu, matomumas buvo geras, suklysti negalėjo. Liudytojas nurodė, kad filmuoja tik tada, kai aiškiai mato pažeidimą, filmuoti pradėjo iš anksto, kadangi pamatė, kad prieš sankryžą automobilis persirikiuoja į priešpriešinę eismo juostą, buvo akivaizdu kad pažeidimas bus padarytas.
6. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis užfiksavo nagrinėjamą pažeidimą. Įprastai keliuose patruliuoja po vieną arba dviese, patruliuoja neviešai, nežymėtame automobilyje, su policijos uniforma. Savo automobilį pastato ten, iš kur geriausia užfiksuoti pažeidimą – pasižiūri pagal reljefą, kad nebūtų kliūčių ir vieta būtų atvira. Kiekvieno automobilio nefilmuoja, filmuoja iš fotoaparato vaizdo režimu, aparatas laikomas rankose. Stengiasi patruliuoti probleminėse vietose, kur yra buvę eismo įvykių, bet yra tokių vietų, kur nėra galimybės sustoti. Pamatęs pažeidimą, jį užfiksuoja, darbo gale suveda į kompiuterį ir protokolą išsiunčia savininkui – privačiam asmeniui ar įmonei. Tarnybiniai pranešimai rašomi tuo atveju, jeigu sustabdžius automobilį asmuo ginčija kaltę, tuomet prideda filmuotą medžiagą ir surašo tarnybinį pranešimą. Atliekant neviešą stebėseną, filmuoja iš tokio atstumo, koks yra tinkamiausias fiksuoti. Aptariamo įvykio vieta jam yra žinoma, daug kartų yra ten stovėjęs ir fiksavęs pažeidimus, stovėdavo maždaug toje pačioje vietoje 40-80 metrų atstumu iki kelio. Jei būtų kilę abejonių, nebūtų fiksavęs šio pažeidimo, kuomet automobilis lenkia sankryžoje su šalutiniu keliu į dešinę kitą automobilį. Automobilis važiavo iš Šiaulių pusės, jis matė, kad yra daromas lenkimas. Jis sufokusavo kamerą, kai automobilis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkimas buvo padarytas sankryžoje. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, jame akivaizdžiai viskas matosi, jam klausimų nekyla. Negali būti, kad sankryžoje lenkimo manevras jau buvo baigtas, taip greitai persirikiuoti yra neįmanoma. Punktyrinė linija yra vidurio linija, kelkraščio linijos gal net nėra, eismo juostos standartinio pločio. Rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį tą kelio ruožą (apie 20 km) atnaujino, kadangi buvo labai pavojinga vieta. Automobiliui greičiau važiuojant mestų į šoną, neįmanoma, kad lenkiamas automobilis pasitraukė į kraštą, nes ten yra provėžos, jis būtų nuvažiavęs į griovį. Be to, ten nėra vietos pasitraukti, nebent važiuoti per žvyrą, bet tuo atveju tektų suvaldyti automobilį su pakrauta priekaba. Pagal asfalto plotį prasilenkti nekertant vidurio linijos yra neįmanoma. Jei autovežis būtų pasitraukęs, būtų sukeltos dulkės, lenkiamas automobilis važiavo su junginiu, todėl neįmanoma, kad jis pasitraukė. Po pažeidimo užfiksavimo jis parašė koordinates, pažymėjo kilometrą. Kai suvedinėja koordinates, pritraukia žemėlapį ir tą vietą pažymi, koordinatės atsiranda automatiškai. Gal suklydo centimetru, bet tai nėra pažeidimo esmė. Šiame darbe dirba virš 20 metų.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas netenkintinas.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
9. Skunde D. Š. ginčija savo kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nurodydamas, kad Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje jis vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jis nepažeidė KET 140.1 punkto reikalavimų, t. y. neatliko lenkimo manevro sankryžoje. Tačiau teismas tokią D. Š. poziciją atmeta bei vertina tik kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ją paneigia bylos įrodymų visuma.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be viso kito, numatyta, atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
11. KET 3.9. punkte numatyta, kad lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
12. KET 140.1. punkte numatyt, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. Š. pažeidė pirmiau minėtus KET reikalavimus, t. y. D. Š., vairuodamas transporto priemonę, administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tai patvirtina bylos įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, 2025 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 45-ANR_P-2505-2025, fotonuotraukos, vaizdo medžiaga, iš dalies paties D. Š. parodymai, liudytojo J. K. parodymai, Institucijos nutarimas ir kt.
14. D. Š. neginčija to, kad Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje jis vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas, jog įvykio metu automobilį vairavo D. Š. bei kiti pirmiau aptarti bylos įrodymai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sankryža, kurioje D. Š. lenkė kitą transporto priemonę, buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Nors D. Š. teigia, kad sankryžoje jis neatliko lenkimo manevro, nurodydamas, kad automobilį jis pradėjo lenkti prieš sankryžą, o važiuodamas pro ją (sankryžą) jis priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo, tačiau tai paneigia bylos įrodymai. Visų pirma tai pažeidimą tiesiogiai mačiusio ir medžiagą tyrimui perdavusio pareigūno J. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Šis liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad jis aiškiai matė ir dėl to pradėjo fiksuoti (filmuoti) daromą pažeidimą, t. y. automobilio lenkimą sankryžoje; automobilis važiavo iš Šiaulių pusės, jis matė, kad yra daromas lenkimas; jis sufokusavo kamerą, kai automobilis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkimas buvo padarytas sankryžoje; pats filmavimas ir vėliau filmuotos medžiagos perdavimas tyrimui yra atliekami tik tais atvejais, kai pareigūnui nekyla jokių abejonių dėl padaryto pažeidimo, šiuo atveju jam nekilo jokių abejonių, kad KET pažeidimas buvo padarytas dėl to bylos medžiaga ir buvo perduota tyrimui; matomumas buvo geras, jokių kliūčių stebėjimui nebuvo, stovėjo apie 40-60 metrų atstumu nuo sankryžos. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, siektų nepagrįstai apkaltinti D. Š. nebūto administracinio nusižengimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats D. Š.. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo J. K. parodymais, kadangi jo parodymai yra logiški, juos patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – fotonuotraukos, vaizdo įrašas. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio aiškiai matyti, kad D. Š. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ prieš sankryžą pradeda lenkti kitą transporto priemonę ir iki sankryžos lenkimo manevro užbaigti nespėja bei per ją pravažiuoja būdamas priešpriešinio eismo juostoje, t. y. lenkimas buvo atliktas sankryžoje, kur pagal KET toks manevras draudžiamas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad važiuojant automobilio „Toyota Corolla“ ratai yra už skiriamosios vidurio linijos (matomos baltos juostos dešinėje automobilio ratų pusėje) – priešpriešinėje eismo juostoje, kai tuo tarpu per sankryžą važiuojančios lenkiamos transporto priemonės ratai išlieka dešinėje savo eismo juostoje (baltų juostų prieš ratus nesimato). Priešingai nei teigia D. Š., vaizdo įraše nematyti, kad lenkiama transporto priemonė būtų stabdžiusi, lėtinusi važiavimo greitį, keitusi važiavimo kryptį ar pasitraukusi į kelkraštį (žvyrą) – ji visą laiką važiavo tolygiai, nekeisdama nei greičio, nei judėjimo trajektorijos, juolab, akcentuojant dar ir tai, kad lenkiama transporto priemonė buvo didelių gabaritų auto vilkikas, vežantis du automobilius, jis važiavo tik neženkliai mažesniu greičiu nei D. Š. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, todėl sutikti su D. Š. nurodytomis aplinkybėmis apie auto vilkiko atliktus manevrus nurodytomis aplinkybėmis negalima.
15. Taigi, D. Š. versija, jog lenkimas buvo atliktas toje pačioje eismo juostoje, neįvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, yra paneigta bylos įrodymų visetu – liudytojo J. K. parodymais, kuriuos patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – vaizdo įrašas bei kiti pirmiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai. D. Š. gynybinė pozicija vertintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, todėl daroma išvada, kad Institucijos nutarimu D. Š. pagrįstai bei teisingai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
16. Teismo posėdžio metu D. Š. ir jo atstovas prašė neskirti D. Š. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jeigu teismas netenkintų prašymo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tam pagrindo nėra.
17. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra valstybės prievartos priemonės, skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą ar poveikio priemonę.
18. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
19. Teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, D. Š. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad D. Š. nepripažino padaręs administracinį pažeidimą bei pagrįstai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam vidurkiui bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą D. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.
20. Nagrinėjamu atveju vertintinas nagrinėjamo administracinio nusižengimo pavojingumas, jo padarymo aplinkybės. Kaip aptarta pirmiau, D. Š. atliko pavojingą manevrą – vairuodamas transporto priemonę lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį (auto vilkiką su pakrautomis transporto priemonėmis) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Jokių nenumatytų, išimtinių aplinkybių dėl ko D. Š. būtų reikėję atlikti tokį KET pažeidžiantį manevrą, nenustatyta. Pažymėtina, kad privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už minėto administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė ir nustatydamas jos trukmę konstatavo, kad tokios poveikio priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų D. Š. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus, nėra.
21. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vertintini ir D. Š. baustumai. Iš Administracinio nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad D. Š. be aptariamo nusižengimo, baustas du kartus už KET pažeidimus – už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ir už greičio viršijimą. Tai rodo, kad nagrinėjamas įvykis, KET pažeidimas nėra atsitiktinis.
22. D. Š. skunde nurodė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių paskyrus aptariamą administracinio poveikio priemonę – negalės atlikti darbo funkcijų, galimai dėl to bus atleistas iš darbo, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonės ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimo, turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju D. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to D. Š. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankamu pagrindu sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.
23. Skundžiamu nutarimu D. Š. nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta bauda, lygi sankcijoje numatytam tokios administracinės nuobaudos vidurkiui (paskirta 200 eurų dydžio bauda; sankcijoje numatyta bauda nuo 170 iki 230 eurų), o taip pat administracinio poveikio priemonė, lygi sankcijoje numatytam tokios priemonės minimumui – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių). Įvertinus nagrinėjamo administracinio nusižengimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, D. Š. asmenybę, jo poziciją byloje (kaltės nepripažino ir savo elgesio nevertino kritiškai, kėlė nepagrįstas bylos įrodymais paneigtas įvykio versijas,) anksčiau jo padarytų teisės pažeidimų pavojingumą, jam taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju skiriant atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Š. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose ANK reikalavimai nebuvo pažeisti, jam paskirtos priemonės nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Konstatuotina, kad išimtinių aplinkybių, kurios leistų D. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 50-ANR_N-6542-2025 paliekamas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. Š. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-6542-2025 (ROIK 25271635820) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.