- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2-484-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00876-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta group“, uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“, D. M., S. M., K. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „TVB“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta group“, uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“, D. M., S. M. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1091-260/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medmeta“ ir partneriai ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medmeta group“, uždarajai akcinei bendrovei „Guso Baltic“, D. M., S. M., K. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TVB“, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. M., S. M. ir UAB „Guso Baltic“ 75 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš atsakovų D. M., K. V. ir UAB „Medmeta group“ priteisti 75 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams D. M., S. M. ir UAB „Guso Baltic“ priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą 75000 Eur sumai bei atsakovams D. M., K. V. ir UAB „Medmeta group“ priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą 75 000 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovės UAB „Medmeta“ ir partneriai reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovams D. M., S. M., UAB „Guso Baltic“ priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 75 000 Eur sumai bei atsakovams D. M., K. V., UAB „Medmeta group“ priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 75 000 Eur sumai, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove UAB „Medmeta“ ir partneriai.
Vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį tikėtinai pagrindė, ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas išvadai, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai UAB „Medmeta group“, UAB „Guso Baltic“, D. M., S. M. ir K. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Be, to prašo prie bylos prijungti UAB „Guso Baltic“, UAB „Medmeta“ ir parneriai, UAB „Medmeta group“ tarpusavio apyvartos lenteles per 2012-2015 metų laikotarpį.
Apeliantai tvirtina, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino ieškinio pagrįstumo, jo atitikimo su ieškiniu pateiktiems rašytiniams įrodymams, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas ir suformuotą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Medmeta“ ir partneriai su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Nagrinėjamu atveju pareikštą ieškinį nėra jokio pagrindo vertinti kaip prima facie nepagrįstą, nes ieškinyje išdėstyti argumentai ir su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovui yra padaryta žala. Kiekvienas ieškinio argumentas yra grindžiamas leistinais rašytiniais įrodymais, kurių didžiąją dalį sudaro griežtos atskaitomybės ar oficialūs valstybės institucijų dokumentai (PVM sąskaitos – faktūros ir kiti juridinio asmens vidaus apskaitos dokumentai, juridinio asmens organizaciniai dokumentai ir kiti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys teisės aktai, duomenys iš VĮ Registrų centro duomenų banko, griežtos finansinės atskaitomybės pagrindu paremtos ataskaitos ir kt.). Nurodyti duomenys yra išsamūs ir teisingi, o šiuose dokumentuose pateikiamos informacijos patikimumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantai su atskiruoju skundu nepateikia jokių duomenų, leidžiančių abejoti ieškinio argumentų pagrįstumu.
2. Teismų praktikoje yra susiformavusi prezumpcija, kad egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir sukelti realią grėsmę ieškovo turtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju ieškiniu pareikštų reikalavimų suma yra iš ties didelė – bendra suma sudaro 150 000 Eur, ir tai preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, o šį būtinumą tik patvirtina ilgalaikis visų atsakovų nesąžiningumas. Be to, atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl laikytina jog didelės ieškinio sumos prezumpcijos atsakovai nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Laikinosios apsaugos priemonės - tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės taikomos dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu žalą sąlygojo buvusio įmonės vadovo D. M., UAB „Guso Baltic“ ir UAB „Medmeta group“ bei jiems vadovavusių S. M. ir K. V. neteisėti veiksmai. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas atsakovų turtas. Atsakovai su pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nesutinka, prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Pastebėtina, kad atsakovai atskirąjį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, kad pirmos instancijos teismas neįvertino ieškinio prima facie nepagrįstumo, tačiau nepateikia jokių iš esmės teisiškai reikšmingų argumentų, patvirtinančių pirmos instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumą.
Pasisakant dėl atsakovų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumo vertinimu, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis. Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, todėl jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje proceso stadijoje, t.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog tam tikros ieškinyje išdėstytos aplinkybės, apeliantų nuomone, nėra pakankamai pagrįstos negali paneigti ieškinio prima facie pagrįstumo. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi šioje byloje tarp ieškovės ir atsakovų buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl tam tikros žalos ieškovei atlyginimo, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik papildomai patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pabrėždamas, kad tiek ieškovės įrodinėjamos, tiek atsakovų neigiamos aplinkybės bus įvertintinos tik nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžia, jog apeliantų argumentai, kuriais jie neigė ieškinio preliminaraus pagrįstumo savybę, yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors apeliantai šiuo aspektu atskirajame skunde nepasisako, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui galinčias turėti reikšmės aplinkybes, tarp kurių esminę reikšmę turi ir reikalavimo sumos dydis, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečių asmenų finansines galimybes. Ieškiniu ieškovė iš atsakovų D. M., S. M. ir AB „Guso Baltic“ prašo solidariai priteisti 75 000 Eur, taip pat tokią pat sumą solidariai prašoma priteisti ir iš D. M., K. V. ir UAB „Medmeta group“. Akivaizdu, jog tokia ieškinio suma įprastai tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui turėtų būti laikoma didele, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovai turi pakankamai turto ir todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jiems nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Pastebėtina, kad apeliantai su atskiruoju skundu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jų turtinę padėtį, todėl laikytina, kad jie nepasinaudojo savo teise paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją.
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė UAB „Guso Baltic“, UAB „Medmeta“ ir parneriai, UAB „Medmeta group“ tarpusavio apyvartos lenteles per 2012 - 2015 metų laikotarpį.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas į bylą negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovų su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kurie, pasak jų, patvirtina, jog per 2012 – 2015 metų laikotarpį ieškovė iš įmonių tarpusavio sandorių gavo didesnę naudą nei atsakovės UAB „Guso Baltic“ ir UAB „Medmeta group“, iš kurių prašomą priteisti žalą, šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, neturi reikšmės. Atsakovams išaiškintina, kad šie įrodymai gali būti atsikirtimų į ieškinio reikalavimus pagrindas ir turėtų būti teikiami bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmos instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl bylos nutraukimo
Teismo posėdžio dieną teisme gautas ieškovės prašymas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą. Prašyme ieškovė nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, kurioje buvo susitarta, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos iki tol, kol bus įvykdyti atsakovų finansiniai įsipareigojimai, numatyti taikos sutarties 1.1 punkte. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės nuomone, nebeliko ginčo dalyko, todėl byla turėtų būti nutraukiama.
Pastebėtina, kad iš Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp šalių pasirašyta Taikos sutartis, 9 punkto turinio matyti, jog ieškovė prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmos instancijos teismui įsipareigojo pateikti ne vėliau nei per penkias kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atsakovų Taikos sutarties 1.1 punkte įtvirtinto atsakovų finansinio įsipareigojimo įvykdymo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nors terminas atsakovų finansiniams įsipareigojimams pagal Taikos sutarties 1.1 punktą jau senai yra suėjęs, tačiau toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Kauno apygardos teismui pateiktas nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo šią civilinę bylą nutraukti nebelikus objekto, kadangi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nėra panaikinta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybe, kad Kauno apygardos teisme 2016-02-24 buvo gautas atsakovės S. M. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta Taikos sutartis. Nors atskirąjį skundą ir buvo atsisakyta priimti, tačiau ši nutartis taip pat buvo apskųsta.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.