Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.1.7.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

2012 m. lapkričio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, dėl viešo šmeižimo ir viešo įžeidimo, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Privataus kaltintojo A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011-03-18, duodamas interviu vaizdo reportaže, parengtame redaktorės A. Š., operatoriaus J. V., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią nukentėjusį A. B. ir pakertančią pasitikėjimą juo, teigdamas, kad 2011-02-23 sutikęs jį ir jam sakęs „ką čia dabar dirbi, brakonieriauji po lauką“, „užfiksavau, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške“. Patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2011-03-21 „(duomenys neskelbtini)“, apšmeižė A. B..

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011-03-18, duodamas interviu vaizdo reportaže parengtame redaktorės A. Š., operatoriaus J. V., patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2011-03-21 „(duomenys neskelbtini)“, žodžiu pažemino A. B., teigdamas, kad jis „brakonieriavo lauke“ ir jis tai „užfiksavo, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške“.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir J. S. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį bei 155 straipsnio 1 dalį, paskirti jam įstatymo numatytą bausmę bei priteisti iš J. S. jam 20 000 Lt neturtinės žalos ir išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes mano, kad teismas neįvertino visų įrodymų, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neteisingai taikydamas materialinės teisės normas bei nepagrįstai išteisino J. S..

Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. S. nepadarė nusikalstamų veikų, nes 2011-03-18 reportaže (patalpinto interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, red. A. Š., oper. J. V.) J. S. davė interviu, kurio metu nurodė, kad viršininkas A. B. brakonieriauja po lauką, važinėjasi po laukus, brakonieriauja taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške. Tvirtina, kad šią melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį J. S. pateikė tyčia, nors įvykio metu automobilyje buvo ir K. S., be to, policijos nuovadoje patikrinus automobilį, jokių brakonieriavimo požymių nebuvo nustatyta. Be to, duodamas interviu J. S. suprato, kad ši informacija bus paskleista per visuomenės informavimo priemones. Vaizdo reportažas buvo parodytas per kabelinę televiziją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) televiziją, paskelbti straipsniai dienraščiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl teigia, kad paskleidus tokią informaciją per visuomenės informavimo priemones jis buvo pažemintas, suformuota neigiama nuomonė apie jo asmenį, taip pat buvo pažemintas kaip asmuo ir kaip policijos pareigūnas.

Nesutinka, kad jo skunde nurodyti kaltinimai J. S. yra gana abstraktūs, kad nenurodyta, kuriais teiginiais kaltinamasis jį įžeidė, o kuriais apšmeižė, nes jis skunde aiškiai išskyrė tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriais jis buvo apšmeižtas („ką čia dabar dirbi, brakonieriauji po lauką“, „užfiksavau, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja, taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške“). Teigia, kad įžeidžiantis yra pats interviu, kuris buvo tiesiogiai nukreiptas į jo garbę ir orumą, siekiant jį paniekinti visuomenės akyse, o pati informacijos pateikimo forma – J. S. buvo išsakyta pašiepiamai. Mano, kad duoto interviu kontekste pasakyta frazė „užfiksavau, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja, taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške“, jis (apeliantas) buvo užgauliai viešai pažemintas. Tvirtina, kad jo skunde buvo nurodyti esminiai BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Pastebi, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog informacijos paskleidimas apie jį (apeliantą) patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) skiltyje „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapiuose (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2011-03-21 „(duomenys neskelbtini)“, gali būti traktuojamas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas. Be to, teismas, priimdamas ir nagrinėdamas jo skundą, nenustatė, kad jis neatitinka BPK 412 straipsnyje numatyto skundo turinio. Mano, kad teismas neįsigilino į jo skunde nurodytus motyvus, bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, jog kaltinimas yra abstraktus.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai J. S. vaizdo reportaže pateiktus duomenis laikė nuomone, nes įvykio metu, dalyvaujant pačiam J. S., patikrinus automobilį nebuvo nustatyta jokių brakonieriavimo požymių, po to J. S. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pareiškime J. S. apie brakonieriavimą nenurodė, o tik prašė išsiaiškinti, ar teisėtai važinėjama tarnybiniu automobiliu, ar pagrįstai buvo sustabdytas, bet nesulaukęs atsakymo apie atliekamo tyrimo rezultatus, J. S. inicijavo susitikimą su žurnalistais A. Š., J. V. ir jiems pateikė tendencingą, neobjektyvią bei tikrovės neatitinkančią informaciją. J. S. nepasidomėjo atliekamo tyrimo rezultatais, nesikreipė net į prokuratūrą. Mano, kad paties J. S. iniciatyva pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, nelaukiant atliekamo tyrimo rezultatų, bei tos informacijos pateikimas tik apie jį (apeliantą), kaip policijos pareigūną, rodo J. S. tyčios buvimą, nes J. S. suvokė, kad pateikiama informacija yra neteisinga, šmeižikiška, įžeidžianti asmenį. Mano, kad jei ši informacija buvo J. S. nuomonė, jis jos galėjo neskleisti visuomenės informavimo priemonėms arba to nedaryti, kol nebus atliktas tyrimas ir nustatytos visos aplinkybės. Dėl to tvirtina, kad J. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Taip pat mano, kad informaciją, kurią paskleidė J. S., buvo galima patikrinti. Pastebi, kad ši informacija jau buvo patikrinta ir iki šios informacijos atskleidimo žurnalistams, ir J. S. žinojo, kad brakonieriavimo fakto bei požymių nebuvo nustatyta, tačiau sąmoningai, tyčia teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Apie jį (apeliantą) vartojama J. S. leksika emociškai neigiamos spalvos, teigiant, kad jis (apeliantas) po laukus brakonieriauja, kad stirnom kelia diskoteką miške, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad buvo viešai užgauliai pažemintas.

Nesutinka, kad neteisingų ir neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimas apie fizinį asmenį per spaudą, visų pirma, laikytinas civilinės teisės deliktu, užtraukiančiu atsakomybę visuomenės informavimo priemonei, ir kad jis (apeliantas) pažeistas teises galėjo apginti CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pastebi, jog šiame straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti, teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ne apie tai, kaip apginti pažeistas teises, kai visuomenės informavimo priemonėse yra paskelbiama šmeižikiška ir įžeidžianti informacija. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju paskleista informacija ne tik žemino jo garbę ir orumą, bet ir šmeižė, nes jokio brakonieriavimo fakto nebuvo. Teigia, kad šūviai, kuriuos neva girdėjo J. S., H. S., galėjo būti paleisti kitų medžiotojų, kurie tą dieną medžiojo, tai nurodyta ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje.

Taip pat nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą atsakomybė turėtų būti taikoma visuomenės informavimo priemonėms, nes mano, kad šiuo konkrečiu atveju tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė J. S., todėl J. S. ir turi atsakyti. Be to, visuomenės informavimo priemonės rėmėsi iš J. S. gauta pirmine informacija.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstas bei deklaratyvus teismo teiginys, jog jo (apelianto) parodymai nedetalūs ir nenuoseklūs, nes jis iš pradžių paaiškino įvykio aplinkybes, po to atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Be to, teismas nenurodė, kuo pasireiškė parodymų nenuoseklumas. Nurodo, kad pripažinus J. S. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, turi būti patenkintas ir jo (apelianto) pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl J. S. išteisinimo pagrindo neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimas yra gana abstraktus, neišdėstytos konkrečios BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo aplinkybės, nenurodyta, kuriais teiginiais per visuomenės informavimo priemones J. S., kaip interviu davėjas, galimai įžeidė nukentėjusįjį, o kuriais teiginiais – apšmeižė. Su tokia teismo išvada negalima sutikt. Skunde išdėstytas kaltinimas yra iš esmės aiškus, nes nukentėjusysis skunde nurodė, jog jis buvo apšmeižtas ir įžeistas tuo, kad vaizdo reportaže J. S. nurodė, kad jis (nukentėjusysis) brakonieriauja, ir šis reportažas buvo parodytas per televizijas bei patalpintas interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad teismas 2011-09-26 nutartimi (55–56 b. l.) perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodė tokį kaltinimą, koks jis yra ir skundžiamame nuosprendyje. Taip pat nėra pagrįstas teismo teiginys dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo, nes jo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs. Tačiau, kolegijos nuomone, šios nepagrįstos išvados teismui nesukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Apeliantas teigia, jog straipsniuose bei vaizdo įraše užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad būtent J. S. žurnalistams suteikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad apeliantas 2011-02-23 brakonieriavo, ir tokiu būdu J. S. jį apšmeižė bei įžeidė.

Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu.

Iš apelianto skunde nurodytų straipsnių dienraščiuose 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini)“, interneto tinklapiuose (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2011-03-21 „(duomenys neskelbtini)“ bei vaizdo reportažo turinio matyti, kad žurnalistai perpasakojo J. S. papasakotą istoriją, išskyrus dvi paties J. S. pasakytas frazes reportaže. Pastebėtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ dienraščiuose bei internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) esančiuose straipsniuose (12–13, 14–15, 16–17 b. l.) nėra tokių teiginių, kurie apelianto teigimu, jį apšmeižė ar įžeidė, straipsnyje, patalpintame internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) taip pat tokių teiginių nėra, bet nurodyta, kad „J. S. vyrų pasiteiravęs, ar šie tik nebrakonieriauja bei paprašęs atverti automobilio bagažinę“ (18–22 b. l.). Internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) esančiame straipsnyje (23, 24–29, 30, 31–36 b. l.) bei (duomenys neskelbtini) esančiame straipsnyje (37 b. l.) „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti J. S. žodžiai „Žiūriu – mūsų būrelio žmonės, viršininkas A. B.. Sakau ką dabar čia dirbi, brakonieriauji po lauką?“ rodo, kad J. S. buvo nustebęs ir klausė A. B., ką jis čia veikia, ar ne brakonieriauja. Pagal Lietuvių kalbos žodyną žodis „brakonierius“ reiškia žmogų, kuris be leidimo medžioja ar žvejoja, t. y. medžioklės ir žūklės įstatymų pažeidėją, tačiau šis žodis savaime nėra įžeidžiantis ar asmenį žeminantis. Įvertinus minėtuose straipsniuose ir vaizdo įraše nurodytą informaciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. S. nukentėjusįjį pavadino brakonieriumi, o tik nurodė įtariantis, kad jis tą vakarą brakonieriavo. Tokį J. S. įtarimą dėl brakonieriavimo patvirtina liudytojo H. S. parodymai, jog jis įvykio vakarą taip pat girdėjo du šūvius, o prasilenkdamas keliu su juodos spalvos automobiliu „Škoda“, matė, kad šiame automobilyje sėdėjo K. S. vilkėjo maskuojančią aprangą, o A. B. – civiliais drabužiais; liudytojo K. S. patvirtinimas, kad jis vilkėjo kariška striuke, liudytojo R. R. parodymai, kad jis buvo informuotas apie galimą brakonieriavimą, kad policijos komisariate su gamtos apsaugos inspektoriumi patikrino automobilį „Škoda“, kuriuo atvažiavo A. B. ir K. S., vilkintis maskuojančią aprangą, kad įvykio vietoje, kur buvo sustojęs automobilis, matė, jog buvo išlipta iš automobilio, kažkas padėta, apsisukta ir nueita link miško, prie laukuose esančio medžiotojų bokštelio buvo daug išvažinėta. Taigi, J. S. turėjo pagrindą įtarti asmenis brakonieriavus, ir to nepaneigia tai, kad automobilyje „Škoda“, kuriuo važiavo A. B. ir K. S., nebuvo rasti brakonieriavimo įrankiai. Be to, tą pačią įvykio dieną J. S. dėl incidento parašė pareiškimą policijai apie galimą brakonieriavimą ir tarnybinio automobilio naudojimą bei šią aplinkybę patvirtino ir interviu metu (63, 64 b. l.). Korespondentai A. Š. ir J. V. patvirtino, kad jie pagal redaktoriaus nurodymą susitiko pasikalbėti su J. S., kuris jiems papasakojo visą istoriją bei norėjo, kad jie (korespondentai) pasidomėtų, ar dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, ar pareigūnai jo neslepia. A. Š. taip pat parodė, kad ji, susiekusi su policijos pareigūnu R. J., sužinojo, kad buvo pranešta apie brakonieriavimą ir kad vyksta tyrimas. Taip pat iš dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinto straipsnio matyti, kad J. S. šį incidentą nutarė paviešinti tik po to, kai sulaukė pažįstamo pareigūno skambučio, perspėjusio būti atsargiam ir vengti nemalonumų (13 b. l.). Iš bylos matyti, kad šis tyrimas buvo baigtas tik 2011-04-14 (59a b. l.), t. y. po J. S. bendravimo su korespondentais.

Visuma šių paminėtų duomenų leidžia daryti išvadą, kad J. S., bendraudamas su žurnalistais apie galimą brakonieriavimo incidentą, išreiškė savo įtarimą, nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir tikslingumo kriterijai, nes nuomonė yra požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ir įvykių vertinimas, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, ir nuomonė visada yra subjektyvi. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. interviu metu išsakė savo nuomonę, įtarimus, daroma išvada, kad J. S. per visuomenės informavimo priemones nešmeižė A. B. ir žodžiu jo neįžeidė, t. y. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Išteisindamas J. S. kitu, BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką – apylinkės teismas padarė išvadą, kuri neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, nurodant kitą (numatytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte) J. S. išteisinimo pagrindą (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Nukentėjusysis A. B. byloje pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau nustačius, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat neišieškotinos nukentėjusiojo prašomos atstovavimo išlaidos, nes tik iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendį:

J. S. išteisinimo pagrindą pakeisti, nurodant, jog J. S. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.