- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2-2191-1026/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15087-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. A., A. A., V. A., S. A., Lietuvos Respublikai , atstovaujamai Valstybės įmonės
nedalyvaujant atsakovams R. A., A. A., V. A., S. A., Lietuvos Respublikai , atstovaujamai Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovams R. A., A. A., V. A., S. A., Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. A.. Ieškovės tėvas turėjo keturis vaikus – dukrą ieškovę, sūnus R. A., A. A. ir V. A.. Apie motinos turimą dar vieną sūnų S. A. sužinojo tik pas notarą. Vėliau sužinojo ir tai, kad jis yra ne nuo to paties tėvo, nes motina jau kurį laiką prieš santuokos nutraukimą su tėvu kartu negyveno. Po J. A. mirties Kauno miesto 18 – ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą be apyrašo priėmė ieškovė ir atsakovas V. A.. Pastarasis ieškovei 2020 m. liepos 14 d. padovanojo paveldėjimo teises. Po palikėjo J. A. mirties likusį palikimą sudaro – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas J. A. vardu pagal 1992 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Notarė informavo ieškovę, jog palikėjo turtas įgytas santuokoje, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas į visą turtą. Ieškovė paaiškino, jog nors butas buvo įgytas santuokoje, tačiau J. A. priklausė asmenine nuosavybės teise, kadangi pirktas už asmenines lėšas ir išreiškiant valią šį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, įregistruojant jį savo vardu. Jau prieš nutraukiant santuoką tėvai negyveno kartu ir bendro ūkio nevedė apie dvejus metus, ką patvirtina J. A. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, su kuriuo tėvas kreipėsi į Kauno rajono liaudies teismą. 1987 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Kauno rajono liaudies teismas civilinėje byloje Nr. 2-485 J. A. ir O. G. A. santuoką nutraukė. Tačiau nors sutuoktiniai daugiau kartu negyveno ir ūkio nebevedė, po teismo sprendimo priėmimo nei vienas neįregistravo sprendimo civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl registruose nebuvo įregistruotas santuokos nutraukimas. Ieškovė mano, kad santuoka nebuvo išregistruota, kadangi tėvas baigęs tik 4 klases, menko išsilavinimo, todėl galėjo nežinoti, jog būtina pateikti sprendimą išregistravimui arba tiesiog neturėjo tam pinigų. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas, tėvas visada laikė, kad santuoka yra nutraukta. Pats butas buvo skirtas 1980 metais kaip daugiavaikiai šeimai, tuo metu tėvai dar buvo santuokoje, tačiau pašlijus santykiams, tėvai pradėjo skirtis, vaikai liko gyventi su tėvu, buvo išduotas orderis dėl buto perdavimo tėvui J. A.. Butui iš pradžių buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o po to – (duomenys neskelbtini). 1991 m. gruodžio 5 d. susitarimu, tarp A. A. ir J. A. susitarė pirkti privatizuojamą butą, nuomininko J. A. vardu, butas išpirktas visų vaikų investiciniais čekiais, kurie buvo perleisti tėvui ir asmeninėmis tėvo J. A. lėšomis. Privatizavimo procese sutuoktinė O.G. A. nedalyvavo. O. G. A. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta. Prašė ieškinį patenkinti.
3. Ieškovės V. M. atstovė advokatė K. M. prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog tarp šeimos narių buvo susitarimas, kad butas privatizuojamas tėvo vardu. Visų vaikų investiciniai čekiai buvo perleisti tėvui ir kartu su tėvo asmeninėmis lėšomis panaudoti buto privatizavimui. Sutuoktinė O. G. A. procese neegzistavo, jokiomis lėšomis prie buto įsigijimo neprisidėjo. Po santuokos nutraukimo O. G. A. niekada nebuvo grįžusi į šeimą, nuo 1985 m. J. A. su O. G. A. bendro gyvenimo apskritai nevedė, kas atsispindi J. A. pareiškime dėl santuokos nutraukimo, bei šias aplinkybes liudija ir patys jų vaikai. Prašė ieškinį patenkinti, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka spręsti teismui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja ieškinio patenkinimui. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė ieškinį nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
5. A. R. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 1992 m. balandžio 29 d. buvo privatizuojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp tėvo J. A. ir vaikų V. M., A. A., V. A. buvo susitarta, kad perkamas butas bus J. A. vardu, kaip buto savininko sudaryta ir pirkimo sutartis. Prie buto pirkimo prisidėjo A. A., V. M., V. A. (valstybės vienkartinės išmokos). Perkant butą, nei atsakovas R. A. nei motina O. G. A. neprisidėjo piniginėmis lėšomis ar kaip kitaip, nedalyvavo pirkimo metu. Atsakovo motina O. G. A. nuo 1985 m. kartu su tėvu J. A. negyveno, nevedė bendro ūkio, nesirūpino jaunesniais broliais. Atsakovui žinoma, kad santuoka buvo nutraukta. Atsakovas sutinka ir neprieštarauja su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prašo tenkinti ieškovės ieškinį, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 1992 m. balandžio 29 d. buvo privatizuojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp tėvo J. A. ir vaikų V. M., A. A., V. A. buvo susitarta, kad perkamas butas bus J. A. vardu, kaip buto savininko sudaryta ir pirkimo sutartis. Prie buto pirkimo prisidėjo atsakovas, V. M., V. A. (valstybės vienkartinės išmokos). Perkant butą, motina O. G. A. neprisidėjo piniginėmis lėšomis ar kaip kitaip, nedalyvavo pirkimo metu, negyveno šiame bute. Atsakovo motina O. G. A. nuo 1985 m. kartu su tėvu J. A. negyveno, nevedė bendro ūkio, nesirūpino jaunesniais broliais. Atsakovui žinoma, kad santuoka tarp tėvų buvo nutraukta. Atsakovas sutinka ir neprieštarauja su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prašo tenkinti ieškovės ieškinį, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
7. Atsakovas V. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 1992 m. balandžio 29 d. buvo privatizuojamas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp tėvo J. A. ir vaikų V. M., A. A., V. A. buvo susitarta, kad perkamas butas bus J. A. vardu, kaip buto savininko sudaryta ir pirkimo sutartis. Prie buto pirkimo prisidėjo atsakovas, V. M., A. A. (valstybės vienkartinės išmokos). Perkant butą, motina O. G. A. neprisidėjo piniginėmis lėšomis ar kaip kitaip, nedalyvavo pirkimo metu, negyveno šiame bute. Atsakovo motina O. G. A. nuo 1985 m. kartu su tėvu J. A. negyveno, nevedė bendro ūkio, nesirūpino jaunesniais broliais. Atsakovui žinoma, kad santuoka tarp tėvų buvo nutraukta. Atsakovas sutinka ir neprieštarauja su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prašo tenkinti ieškovės ieškinį, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
8. Atsakovui S. A. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
9. Atsižvelgiant į tai, kad apie procesą atsakovai informuoti tinkamai, prieštaravimų bylą nagrinėti iš esmės atsakovai V. A., A. A., S. A., R. A., VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant, negauta, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės nurodytiems asmenims nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. M. gimė (duomenys neskelbtini), A. A. gimė (duomenys neskelbtini), V. A. (duomenys neskelbtini), R. A. gimė (duomenys neskelbtini), jų tėvai J. A. ir O. G. A. (el. b. l. 51). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, S. A., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovų motinos O. G. A. sūnus, bet ne J. A. sūnus (el. b. l. 51-52). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, J. A. vardu daiktinės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. A. mirė (duomenys neskelbtini). O. G. A. mirė (duomenys neskelbtini), Testamentų registro duomenimis paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas.
12. Pagal J. A. ir O. G. A. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Šiuo atveju matyti, kad Kauno rajono liaudies teismo 1987 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu J. A. ir O. G. A. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta. Nors duomenų apie tai, kad santuoka išregistruota bei atliktas įrašas civilinės metrikacijos biure, nėra, tačiau visi rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai bei jos brolių atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės tėvų santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę dar 1985 metais. Kaip antai, 1987 m. J. A. ieškininio pareiškimo nuorašas teismui kreipiantis dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad santuokiniai faktiniai ryšiai buvo nutraukti nuo 1985 metų. 1988 m. birželio 30 d. J. A. pareiškimas Kauno rajono liaudies teismo pirmininkui ir Kauno rajono Rokų apylinkės pirmininkui, patvirtina, kad prašoma išregistruoti O. G. A. iš buto (duomenys neskelbtini), nes šalys kartu negyvena jau 3 metai, išsiskyrę, taip pat 1988 m. spalio 21 d. Kauno rajono Rokų apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto išduotas pažymėjimas Nr. 672, kuriame nurodoma, jog O. G. A. šeimą palikusi ir išvykusi, vaikais rūpinasi tėvas. Pagal 1987 m. balandžio 27 d. vykdomąjį raštą matyti, kad Prienų rajono liaudies teismui Kauno rajono liaudies teismas siunčia vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo iš A. O. G., O. G. A. gyvena neregistruota (duomenys neskelbtini) (pas motiną N. A., K.). Taigi, laikytina, kad ieškovės tėvų santuokiniai ryšiai nutrūko dar iki ieškovės tėvui kreipiantis dėl santuokos nutraukimo ir ginčo turtą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), J. A. nuosavybės teise įsigijo pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esant nutrūkus santuokiniams ryšiams, tačiau teisiškai santuokos nutraukimo neįregistravus.
13. Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
14. Ieškovės nurodytus argumentus, kad J. A. turtą įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina byloje pateikti ir teismo vertinami rašytiniai įrodymai: pagal 1988 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Orderį Nr. 119 butui apgyvendinti vietinės Tarybos, valstybinės, kooperatinės, visuomeninės organizacijos name, Kauno rajono liaudies deputatų tarybos komiteto išduotas A. J. apsigyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), 3 kambarių, 44,86 kv.m. gyvenamojo ploto; pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo pažymą Nr. 195, adresui (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. A., suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini); 1991 m. gruodžio 5 d. susitarimu, tarp A. A. ir J. A. susitarta pirkti privatizuojamą butą, nuomininko J. A. vardu; 1992 m. balandžio 17 d. sutartimi A. A. perleido tėvui J. A. valstybės vienkartinę išmoką; 1992 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, J. A. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)); 1992 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog 2997 rublių pirkėjas J. A. įmokėjo į Lietuvos banko sąskaitą grynais pinigais, o 21578 rublių sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Nurodytas aplinkybes dėl J. A. turimų lėšų mokėjimo patvirtina Taupomosios knygelės kopijos, kasos pajamų orderių kopijos. Duomenų apie tai, jog O. G. A. buto pirkimo procese dalyvavo ar tam buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, nėra. Be to, pagal aprašytus įrodymus, pripažintina, kad tuo metu J. A. ir O. G. A. kartu negyveno bei nevedė bendro ūkio, todėl ir kitokio pobūdžio indėlio įgytame turte O. G. A. atžvilgiu, nėra. Todėl, palikėjas J. A. ginčo turtą, turtinę teisę įgijo po faktinio santuokos nutraukimo (nors ir neįregistravus santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos įstaigoje), būsto įsigijimui panaudodamas savo asmenines lėšas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. A. nuo pat būsto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo jame gyveno be O. G. A., pastaroji prie buto pirkimo neprisidėjo, pirkimo proceso nedalyvavo, santuokinio gyvenimo su J. A. nevedė. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. G. A. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie šio ginčo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl šio turto priklausymo J. A. ar jo naudojimo nėra pareiškęs nei vienas įpėdinis. Atsakovai A. A., V. A., R. A. atsiliepimuose sutiko su ieškinio reikalavimais, patvirtino ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nereiškė. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės paaiškinimais ir atsakovų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis faktą, kad ginčo turtas, turtinė teisė buvo įsigyti už asmenines J. A. lėšas.
15. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre įgytas turtas taip pat įregistruotas vieno palikėjo J. A. vardu. Aplinkybė, kad J. A. savo vardu įsigijo butą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą J. A. valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Patikslintas ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis).
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teikdama ieškinį, ieškovė turėjo sumokėti 437 Eur žyminį mokestį. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taigi žyminis mokestis sudaro 219 Eur. Ieškovė sumokėjo 88 Eur žyminio mokesčio, nuo kitos žyminio mokesčio dalies ji 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atleista. Taip pat, byloje pateikta patikslinta antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažyma apie patirtas ieškovei teiktas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 388,74 Eur. Teismo patirtos pašto išlaidos byloje sudaro 19,84 Eur.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
18. Šiuo atveju pati ieškovė inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsakovų kaltų veiksmų šioje byloje teismas nenustatė, taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad atsakovų R. A., A. A., V. A., S. A. bei valstybę atstovaujančio VĮ „Turto bankas“ procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovai turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 2A-1597-264/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų netinkamo elgesio ar neveikimo, atsakovai tokiam ieškinio patenkinimui neprieštaravo, atsakovai byloje neturėjo priešingo teisinio intereso prieš patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nuo kurios ieškovė atleista, iš atsakovų nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
19. Iš ieškovės priteistina 50 % teismo turėtų 19,84 Eur pašto išlaidų, t.y. kurios sudaro 9,92 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,92 Eur (devynis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660). Duomenis apie šios sumos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.