Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. I-1345-414/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
I-1345-414/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00369-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1345-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. skundu (b. l. 5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose 12-oje kameroje nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. neveikė elektros tiekimas, nes buvo sugedęs koridoriuje esantis elektros kištukinis lizdas. Jis kreipėsi su prašymu į administraciją, po savaitės kreipėsi pakartotinai ir 2016 m. lapkričio 13 d. elektros tiekimas buvo sutvarkytas. Neveikiant elektros tiekimui jis negalėjo naudotis virduliu, neturėjo karšto vandens, negalėjo atsigerti kavos, arbatos, užsipilti dribsnių. Tuo pačiu metu buvo išvežta taisyti skalbimo mašina, duše skalbtis nepakanka laiko, todėl drabužius turėdavo skalbtis kameroje šaltu vandeniu. Dėl tokių kalinimo sąlygų 12-oje kameroje jis patyrė nežmonišką elgesį, kankinimą ir pažeminimą, didelius nepatogumus. Į psichologus dėl minėtų nepatogumų nesikreipė. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė, kad į Pravieniškių PN administraciją dėl elektros tiekimo sutrikimo pareiškėjas kreipėsi 2016 m. lapkričio 7 d. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius ėmėsi priemonių gedimui pašalinti ir lapkričio 10 d. jį pašalino. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį specialistą su skundais ir prašymais jog nėra elektros, kreipęsis nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems į kamerų tipo patalpas šiltas maitinimas tiekiamas tris kartus per dieną, todėl laikini nepatogumai nebuvo tokio masto, kad sukeltų pareiškėjui neigiamas pasekmes. Kamerų tipo patalpose esanti skalbimo mašina sugedo 2016 m. lapkričio 21 d. ir buvo išvežta remontuoti, todėl pareiškėjo argumentai, jog jam teko skalbtis drabužius kameroje, kurioje nebuvo elektros yra nepagrįsti. Sąlygos skalbtis savo asmeninius drabužius yra sudarytos ir prausimosi metu dušo patalpoje, kur nuolatos yra karštas vanduo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl emocinių ar dvasinių išgyvenimų yra nepagrįstos, nes į Psichologinės tarnybos specialistus jis nesikreipė. Pažymėjo, jog nesant neteisėtų veiksmų bei žalos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų, todėl nesant nė vienos iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, jo patirtą neturtinę žalą. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jį laikant 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose 12-oje kameroje nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. neveikė elektros tiekimas ir, kad tuo pačiu metu buvo išvežta taisyti skalbimo mašina.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais yra nustatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnyje bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 73.10 punkte. Elektrinis virdulys yra Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. prašymu (b. l. 12; teismo posėdyje pareiškėjas patikslino, kad prašymas yra 2016 m. lapkričio 4 d.) kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių, nurodydamas, kad spalio 28 d. 12-oje kameroje nustojo veikti elektros tiekimas ir negalima naudotis virduliu, kad pareigūnai pranešimus ignoruoja, nuteistieji negali užsivirinti vandens, skalbtis, nes skalbimo mašinos nėra, prašė kuo skubiau išspręsti šią problemą. Toks pareiškėjo prašymas įstaigoje buvo registruotas 2016 m. lapkričio 7 d. (b. l. 11). Pareiškėjo teigimu elektros tiekimas kameroje buvo sutvarkytas 2016 m. lapkričio 13 d.

Atsakovo į bylą pateikti oficialūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl kameroje Nr. 12 nesančio elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. su skundais ir prašymais į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį specialistą nesikreipė (2017 m. balandžio 7 d. Pažyma dėl nuteistojo skundo Nr. 41-5586; b. l. 13). Elektros energijos tiekimo į kamerų tipo patalpą Nr. 12 sutrikimas buvo pašalintas 2016 m. lapkričio 10 d. (2017 m. balandžio 10 d. pažyma „Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo ir skalbimo mašinos gedimo“ Nr. 77-1022; b. l. 14). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo į bylą pateiktais įrodymais ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas skunde netiksliai nurodė kreipimosi į Pravieniškių PN administraciją datą, vertina, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių datos yra ne visada ir nevisiškai tikslios. Taigi, pagal bylos duomenis, pareiškėjas negalėjo naudotis elektriniu virduliu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., tačiau šiltą maistą gaudavo tris kartus per dieną. Pareiškėjui apie gedimą pranešus raštu (pranešimas užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d.), atsakovas nedelsiant ėmėsi veiksmų gedimui šalinti ir jį pašalino (b. l. 14), todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo konstatavimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį laikant kamerų tipo patalpose 12-oje kameroje, neveikė skalbimo mašina, skalbėsi kameroje rankomis, šaltu vandeniu, nes dušu naudotis buvo skiriama 15 min. per savaitę ir nepakako laiko jame išsiskalbti darbužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), 40 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jo drabužiai ginčo laikotarpiu 12-oje kameroje nebuvo skalbiami centralizuotai, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A442-1251/2013 ir Nr. A858-977/2013).

Atsakovas atsiliepime pripažino, kad skalbimo mašina sugedo ir 2016 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas Defektinis aktas, kuriame pripažįstama, kad jai reikalingas remontas (b. l. 15). Pastebėtina, kad apie nesančią skalbimo mašiną pareiškėjas Pravieniškių PN direktorių informavo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu (b. l. 12; registruotas 2016 m. lapkričio 7 d.), o Defektinis aktas atsakovo duomenimis, surašytas tik po 14 dienų nuo pranešimo gavimo. Atsakovas tolimesnių veiksmų šalinant skalbimo mašinos gedimą atsiliepime nenurodė (kada gedimas buvo pašalintas ir nuo kada buvo galima skalbimo mašina naudotis) ir jų nepagrindė, todėl teismas vertina, kad pareiškėjui įstaigos administraciją raštu informavus apie nesudarytas sąlygas skalbti drabužius, atsakovas delsė šalinti skalbimo mašinos gedimą (tik po keturiolikos dienų surašė Defektinį aktą). Byloje nesant duomenų, jog skalbimo mašina buvo sutaisyta ir kad pareiškėjas galėjo naudotis paslauga skalbti drabužius centralizuotai, pripažintinas Higienos normos 40 punkto pažeidimas ir kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti papildomus perteklinius nepatogumus. Akcentuotina, kad galimybė skalbtis drabužius arba gauti juos centralizuotai išskalbtus yra susijusi su asmens higienos palaikymu. Atsakovo pateikti argumentai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, kuriam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius bent kartą per savaitę, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, užtikrinančiomis galimybę palaikyti tinkamą asmens higieną. Visa tai lėmė būtent neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), t. y. ilgas delsimas šalinant sugedusios skalbimo mašinos problemą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nežmonišką elgesį, kankinimą, pažeminimą, didelius nepatogumus, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad į psichologus nesikreipė. Atsakovo į bylą pateikta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos pažyma (b. l. 18) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. į specialistus jis nesikreipė. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjo nurodyti nepatogumai nebuvo ilgalaikiai (pareiškėjas nurodo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., t. y. iš viso 16 dienų), teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo deklaratyviai nurodyti neigiami išgyvenimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio (ABTĮ 57 str.).

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, jo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, kitas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo laikymo Pravieniškių PN sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nėra.

Pagal EŽTT formuojamą praktiką, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo kalinimas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN byloje nustatytomis Higienos normos 40 punkto („Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais“) reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jam sukėlė papildomų išgyvenimų, kurių galėjo būti išvengta, jei jis būtų buvęs kalinamas visus Higienos normos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, kad nesudarymas sąlygų išsiskalbti drabužius padidino tuos nepatogumus ir išgyvenimus, kurie yra neišvengiami asmeniui kalinamam teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo A. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Rimantas Giedraitis