- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- A2.9.-7033-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06438-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Advokatai
- Zenonas Kerutis
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį traukiamas A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014-04-26, apie 21.15 val., A. C., būdamas mažametės K. C., gim. 2005-08-18, tėvu, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, dukros akivaizdoje konfliktavo su vaiko motina D. C., kurią vadino įžeidžiančiais žodžiais. Po to,sugriebęs ranka, nutraukė nuo D. C. kaklo grandinėlę, dėl ko mergaitė išsigando, pradėjo verkti. Tokiais savo veiksmais dukrai rodė amoralų pavyzdį, sukėlė vaikui išgąstį ir taip pažeidė LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo 43 str. „Vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrųjų nuostatų“ 1 d.- vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės apsaugos bei 2 d. – fizinio ar psichinio smurto demonstravimas vaikams, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad protokole nurodytu laiku, tarp jo ir buvusios sutuoktinės D. C., tikrai įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis pavėlavo grąžinti dukrą po pasimatymo. Su buvusia sutuoktine konfliktuoja nes ši trukdo ir neleidžia jam bendrauti su dukra K.. Dukra jų konflikto negirdėjo, grandinėlės žmonai nuo kaklo jis nenuplėšė. Mano, kad tai galėjo padaryti šunelis, kurį konflikto metu D. laikė ant rankų. Neneigia, kad tą dieną buvusiai sutuoktinei rašė nemandagaus pobūdžio žinutes. Pasimatymo su dukra metu iš jos sužinojo, kad D. susitikinėja su vyriškiu, pas kurį nakvoja kartu su mergaite ir kad šiai tai nepatinka. Konflikto, kilusio jam parvežus dukrą į namus metu, žmona taip pat garsiai šaukė ant jo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tuo metu mergaitės šalia nebuvo. Ji buvo spėjusi nueiti į namus. Susipažinęs su dukters apklausos protokolu pamatė, kad šie yra duoti mamos įtakoje. Taip teigia todėl, kad atvejis, kai jis išvertė daiktus iš spintos, grįžęs į butą, buvo prieš metus, o pagal tai, kas yra užfiksuota mergaitės parodymuose, galima manyti, kad visą tai buvo incidento dieną.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, advokatas Zenonas Kerutis, teismui nurodė, kad buvę sutuoktiniai A. ir D. C. senai konfliktuoja dėl to, kad motina riboja ir trukdo tėvo pasimatymus su vaiku. Mažametės K. C. parodymai yra įtakoti motinos. Motinos, su kuria gyvena mažametė įtaką patvirtina tai, kad mergaitė pasakodama apie tėvų konfliktą, kilusį 2014-04-26, pasakoja apie incidentą, vykusį prieš metus. Šiuo metu tėvų konfliktas dėl bendravimu su vaiku tvarkos sprendžiamas vaiko teisių apsaugos tarnyboje.
Šalies argumentai
D. C. teismui nurodė, kad prieš konfliktą A. C., leido laiką su dukra. Netrukus po jų išvykimo, buvęs sutuoktinis pradėjo jai rašyti nepagarbaus turinio žinutes. SMS žinučių buvo tiek daug, kad išsikrovė jo telefono baterija, todėl ji negalėjo paskambinti ir susižinoti apie dukrą. Kol dukros nebuvo namuose, ji pergyveno dėl jos, nes tėvas, vietoj to, kad bendrautų su dukra, rašė žinutes jai. A. C. dukrą parvežė vėliau negu buvo susitarta, todėl prie durų tarp jų kilo konfliktas. Barnio metu A. C. jai nuo kaklo nutraukė grandinėlę. Jis niekad iš anksto su ja nederina, kada norės paimti mergaitę, nors pagal jų abiejų pasirašytą sutartį, taip turi daryti, o nuo kovo mėnesio jis nemoka alimentų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad ji į policiją kreipėsi po kelių dienų todėl, kad tą dieną jau buvo labai vėlu, o ryte reikėjo eiti į darbą. Pripažino, kad barnio metu necenzūrinius žodžius jie vartojo abu, todėl šalia esanti mergaitė viską girdėjo. Vaiko iš konflikto vietos nepašalino, nes viskas įvyko labai greitai ir truko labai trumpai. Mergaitė buvo išsigandusi ir verkė. Dukters paaiškinime policijai yra netikslumų, kadangi tą vakarą vyras daugiau grįžęs nebuvo ir daiktų iš spintos nevertė. Toks įvykis yra buvęs prieš metus. Pripažino, kad dabartiniu metų Vaiko teisių apsaugos tarnyboje yra sprendžiamas jos ir buvusio sutuoktinio ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Liudytoja B. B. teismui paaiškino, kad įvykio dieną, buvęs dukters sutuoktinis A. C. buvo paėmęs jų dukrą ir su ja išvažiavęs į miestą. Kol anūkės nebuvo namuose, dukra dėl kažko nervinosi, tačiau priežasties liudytojai nesakė. Kadangi tą vakarą jai skaudėjo nugarą, ji jau buvo atsigulusi, todėl dukters prašoma nepriėjo pasitikti grįžtančios anūkės. Girdėjo, kad dukra ir buvęs žentas barėsi, tačiau nieko nematė, o apie tai, kad buvo nutraukta grandinėlė, vėliau papasakojo dukra. Anūkės K. ji nieko neklausinėjo, tik matė kad jos abi buvo apsiverkusios. Atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus, liudytoja patvirtino, kad tą vakarą mergaitė grįžo su tėvo nupirktais drabužėliais ir kitais daiktais. Mano, kad abu tėvai yra kalti, jog savo santykius aiškinasi vaikų akivaizdoje.
Pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismui nurodė, kad į policiją dėl vaiko teisių pažeidimo kreipėsi D. C.. Aiškinantis konflikto priežastis ir pasekmes, A. C. atsisakė, kad būtų surašytas administracinis nurodymas, todėl buvo surašytas ATP protokolas. Protokolas surašytas pagrįstai. Prašo apginti pažeistus vaiko interesus.
ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tokia administracinio teisės pažeidimo sudėtis – neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. C. dukros akivaizdoje konfliktuodamas su jos motina, vadindamas ją įžeidžiančiais žodžiais, nutraukdamas nuo pastarosios kaklo grandinėlę rodė dukrai amoralų pavyzdį, sukėlė išgąstį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Minėto įstatymo 43 straipsnis nustato vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrąsias nuostatas, o būtent:
1. Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys.
2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Teismui pateiktoje administracinės bylos medžiagoje nėra duomenų, apie tai, kokiais savo neteisėtais veiksmais A. C. trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ar laisvėmis, arba kokį fizinį ar psichinį smurtą demonstravo mažametei. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad tarp mažametės K. C. tėvų vyksta ilgalaikis konfliktas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. C., tiek ir pareiškimą policijai rašiusi D. C., vieningai patvirtino, kad konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, kad juos vartojo abu. Išskyrus D. C. teiginius, teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys grandinėlės nutraukimo faktą, juolab, kad savo pareiškime policijai D. C. pati nurodo, kad dėl grandinėlės ji neturi pretenzijų. Pagal teismui pateiktus įrodymus, visiškai neaišku, ar mergaitė matė šį veiksmą, ar apie jį žino pagal motinos pasakojimus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į abiejų buvusių sutuoktinių paaiškinimus, jog mergaitės parodymuose yra aiškių netikslumų. Nors teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad mergaitės atžvilgiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų demonstravęs fizinį ar psichinį smurtą, ar sąmoningai siekęs pažeisti jos teises, tačiau akivaizdu, kad tėvų barnis, kurio liudytoja tapo mažametė, mergaitei buvo nemalonus. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja B. B. patvirtino A. C. teiginius, kad tą kartą mergaitei buvo perkami drabužėliai ir kiti daiktai, todėl darytina išvada, kad mergaitei bendravimas su tėvu neigiamų emocijų nesukėlė. A. C. teismui neneigė, kad iš dukters pasakojimo sužinojęs apie buvusios žmonos ir jų dukters nakvynę svetimo vyro namuose, rašė pastarajai nepagarbias SMS žinutes, tačiau dukrai jų nerodė ir mamos elgesio su dukra neaptarinėjo. Pagal teismui pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo tyčią (tiesioginę ar netiesioginę) pažeisti savo vaiko teises ir interesus. Vertindamas faktinius bylos duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. C. akcentuodama, jog mergaitė labai išsigando tėvo elgesio, į policiją kreipėsi tik praėjus penkioms dienoms, todėl akivaizdu, kad tai padaryti paskatino kita dingstis, o ne siekimas apginti vaiko teises ir interesus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja B. B., nurodydama jog anūkė verkė, teismui paaiškino, kad ji pas mergaitę nieko neklausė, nieko nesiaiškino, todėl konstatuoti, kad mergaitė buvo išgąsdinta tėvo, o ne abiejų tėvų netinkamo elgesio, teismas neturi pagrindo. Kaip jau minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad mažametės tėvai šaukė vienas ant kito, kad abu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl vienodai turi prisiimti atsakomybę už netinkamą savo elgesį vaiko akivaizdoje.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad A. C. sąmoningai neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką, todėl jo elgesyje nenustačius tyčios ATPK 181³ straipsnio 1 dalies prasme, bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
Administracinę teiseną A. C. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.