Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Juridinio asmens – UAB „A.“ – atstovas E. P., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 9 d., bendrovės veiklos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, įrašė į bendrovės PVM bei pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną bei pateikė juos Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. būdamas vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, už duomenų teisingumą, už teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą bei deklaracijų pateikimą, suklastodamas ir panaudodamas 598 PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašytos mažesnės automobilių pardavimo pajamos nei realiai buvo gaunamos iš pirkėjų bei bendrovės buhalterei J. P. (nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką) nurodydamas apskaitoje registruoti tik pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas lėšas, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ir į ją neįtraukė realių pardavimo įplaukų už parduotus automobilius bei įrašė į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną bei pateikė juos Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; dėl nustatytų pažeidimų minėtu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir UAB „A.“ išvengė 10424,61 Eur pardavimo PVM bei 5399,39 Eur pelno mokesčio (iš viso – 15824 Eur mokesčių) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

2. Kaltinamo juridinio asmens UAB „A.“ įgaliotas atstovas advokatas R. V. su juridiniam asmeniui pateiktu kaltinimu sutiko, prašė vadovautis UAB „A.“ direktoriaus E. P. parodymais (6 t., 47, 55 b. l.).

3. Juridinio asmens UAB „A.“ kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas E. P. parodymais apie tai, kad UAB „A.“ buvo įsteigta 1998 metais. Jos pagrindinė veikla yra naudotų automobilių pardavimas, taip pat bendrovė ardo automobilius ir prekiauja dėvėtų automobilių detalėmis. Maždaug 15 metų UAB „A.“ naudotus automobilius perka iš Italijos. 2017 metais buvo nupirkta ir parduota apie 270 automobilių, 2018 metais – apie 270 automobilių, 2019 metais (iki rugsėjo pabaigos) – apie 180 automobilių. UAB „A.“ deda skelbimus į autoplius.lt. Bendrovės aikštelė yra (duomenys neskelbtini), ten pat yra ir UAB „A.“ administracinis pastatas, todėl visus pardavimo dokumentus galima greitai sutvarkyti. Bendrovė turi savo vieną tralą, su kuriuo parsiveža nupirktus automobilius. UAB „A.“ apskaitą tvarko buhalterė J. P. pagal jo pateiktus dokumentus. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo pabaigos be oficialios apskaitos nuo kiekvieno automobilio buvo neapskaityta vidutiniškai apie 100 eurų pardavimo pajamų. Vienų automobilių neapskaitytos pardavimo pajamos viršijo ši vidurkį, pavyzdžiui, buvo 200 eurų, tačiau buvo automobilių, kurie buvo parduoti nesant neapskaitytų pajamų. Suprato, kad elgėsi neteisingai, tačiau norėjo uždirbti daugiau pajamų nemokėdamas mokesčių ir atrodė, kad nėra daroma didelė žala mokesčių prasme, kadangi net ir nuo tų automobilių, kurių dalis pajamų buvo neapskaityta, buvo sumokėta dalis mokesčių. PVM sąskaitas faktūras formindavo buhalterė J. P., bet kaina buvo iš anksto suderinta su juo ir ji net nežinodavo kokia buvo reali automobilio pardavimo kaina. Dažniausiai už automobilius buvo atsiskaitoma grynais pinigais, nors būdavo ir pavedimų. Grynus pinigus iš kliento paimdavo jis, retais atvejais buhalterė, o pinigų priėmimo dokumentus formindavo buhalterė. Jis į kasą paduodavo ne visus pinigus, o tik oficialiai dokumentuose nurodytą sumą. Kai 2019 m. spalio mėnesį UAB „A.“ buvo atlikta krata, į bendrovės ofisą buvo atvykęs nuolatinis UAB „A.“ klientas iš Estijos V. J., kuris tądien atvežė UAB „A.“ pinigus už kažkurį parduotą automobilį. Visi iš V. J. kratos dieną paimti pinigai yra UAB „A.“. Nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, sutinka sumokėti nuslėptus mokesčius (5 t., 119, 125–127, 142 b. l.);

3.2. asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas J. P. parodymais apie tai, kad UAB „A.“ dirba nuo 1998 m. birželio 1 d. Visą laiką dirba buhaltere. Bendrovės direktorius yra jos sutuoktinis E. P.. Buhalterinę apskaitą tvarko ji ir dar viena moteris, kuri atlieka labiau techninį darbą suvedant duomenis į kompiuterį. Jokios buhalterinės apskaitos programos UAB „A.“ neturi, o viskas yra tvarkoma su „Excel“ programa. Yra sąskaitų planas, tai pirkimai, pardavimai, kasa, bankas, atskaitingi asmenys. UAB „A.“ užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, automobilių ardymu ir naudotų detalių prekyba, bet automobilių ardymas ir naudotų detalių pardavimas užima nedidelę dalį visos bendrovės veiklos. Daugiausia naudotų automobilių yra perkama iš Italijos ir visi pirminiai automobilių pirkimo dokumentai atkeliauja kartu su pačiais automobiliais. UAB „A.“ nupirkus automobilį kartu atvežama pirkimo sąskaita ir automobilio dokumentai. „Excel“ lentelėje suvedami automobilio duomenys, VIN kodo paskutiniai keturi skaičiai, pirkimo data, kaina, transportavimo paslaugų kaina ir pažymima, ar automobilis maržinis ar ne. Automobilis maržinis, kai sąskaitoje nurodomas Italijos maržos kodas, t. y. 36. Nuo tokių automobilių skaičiuojama marža, t. y. skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo sumos ir nuo tos sumos skaičiuojasi mokesčiai. Didžioji dauguma automobilių, kuriuos perka ir parduoda UAB „A.“, yra maržiniai, nors retais atvejais pasitaiko ir su PVM mokėjimu, t. y. PVM skaičiuojamas nuo visos automobilio pardavimo sumos, o itališkose sąskaitose būna nurodyta 331/93, t. y. kad automobilis parduotas be PVM ir kai parduoda, tada reikia skaičiuoti PVM nuo visos sumos. Tokių su PVM parduodamų automobilių UAB „A.“ būna apie 10-15 procentų. Ji kaip buhalterė tvarko tik dokumentaciją, daro ataskaitas, kurias privalu pateikti valstybinėms institucijoms, o automobilių pirkimu, pardavimu ir kainų nustatymu užsiima direktorius E. P.. UAB „A.“ turi ofisą ir aikštelę ((duomenys neskelbtini)). Kai žmonės perka automobilius, tai jie užeina į ofisą, kad ji galėtų išrašyti sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kokią konkrečią pardavimo kainą turi nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje, jai pasako direktorius E. P. ir tada ji kompiuteryje suformuoja sąskaitą faktūrą, ją atspausdina ir paduoda klientui, o vienas egzempliorius lieka UAB „A.“. Kadangi yra išduodama PVM sąskaita faktūra, tai pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašo, nebent retais atvejais, kai pirkėjas yra bankas. Pastaruoju metu daugėja klientų, kurie atsiskaito pavedimu, nors UAB „A.“ ofise yra kasos aparatas ir jei klientas moka grynais pinigais, tai pinigų suma yra įmušama į kasos aparatą. Kartais yra išrašomas pinigų priėmimo kvitas, nes patys klientai kartais to prašo. Bet kokiu atveju pinigų priėmimo kvitas ar čekis užsipajamuoja kasos pajamų orderiu. Jos sutuoktinis E. P. su ja verslo klausimų neaptarinėja, jis pats planuoja išvykas į Italiją, tvarko pardavimo reikalus, o ji sutvarko dokumentaciją taip, kaip priklauso pagal įstatymus. Ji tvarko pardavimo dokumentus ir sąskaitose faktūrose nurodo pardavimo kainą tokią, kokią jai pasako sutuoktinis, nes dažniausiai klientai dėl automobilių bendrauja su juo. Į apskaitą įtraukia visas UAB „A.“ patirtas išlaidas. Visas autovežio išlaidas įtraukia į sąnaudas ir dalį priskiria prie automobilių savikainos (5 t., 55–56 b. l.);

3.3. asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas A. P. parodymais apie tai, kad UAB „A.“ yra šeimos verslas, nes šią bendrovę įkūrė jo tėtis E. P., kuris yra bendrovės direktorius, o jo mama J. P. visą laiką dirba buhaltere. Jis UAB „A.“ pradėjo dirbti gal nuo 2006 metų, tiksliai nepamena. B. I. perka dėvėtus automobilius, turi tralą, kuriuo parsiveža nupirktus automobilius. Automobilius perka komplektais, t. y. ne po vieną automobilį, todėl pasitaiko ir blogesnės ir geresnės būklės. Parvežus automobilius į Lietuvą dedami skelbimai į autoplius.lt ir tokiu būdu prekiaujama automobiliais. Sąskaitas išrašo buhalterės, pagrinde J. P.. Kaip tvarkoma buhalterinė apskaita nesigilina, nes jis (A. P.) bendrovėje užsiima kitais dalykais. Jis asmeniškai nedirba su pinigais, automobilius daugiausia parduoda tėtis. UAB „A.“ turi automobilių pirkėjų ir iš Estijos, ir iš Latvijos, su kuriais labiau bendrauja tėtis E. P. (5 t., 78–79 b. l.);

3.4. liudytojų D. K., E. K. ir K. Ž. parodymais apie automobilių įsigijimo iš UAB „A.“ aplinkybes (1 t., 89–90, 112–113, 118–119 b. l.);

3.5. liudytojo V. J. parodymais apie tai, kad jis yra Estijos pilietis, į UAB „A.“ atvažiavo iš Talino apžiūrėti norimo pirkti automobilio. Jis kalbėjo su E.. Jis jau nuo 2010 metų atvyksta į UAB „A.“, visada kalbėdavo su E., atsiskaitydavo grynais pinigais. Dokumentus išrašydavo moteriškė UAB „A.“ patalpose. Su kitais vadybininkais jis nebendravo. 2019 metais į UAB „A.“ buvo atvykęs 3–4 kartus. Šiuo metu su savimi jis turi grynųjų pinigų apie 13000 Eur, už kuriuos norėjo pirkti automobilį (6 t., 8–9 b. l.);

3.6. dokumentų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie UAB „A.“ skelbimus tinklalapyje autoplius.lt, specialistė N. Š. pateikė išvadas, jog apžiūrai buvo pateikti dokumentai: 2017–2019 metų automobilių pirkimo, pardavimo dokumentai, kasos dokumentai ir kasos knygos, atsargų (automobilių) suvestinės ir kiti dokumentai. Apžiūrėjus dokumentus ir juose fiksuotus duomenis palyginus su apklaustų E. P. ir D. K. parodymais nustatyta, kad:

3.6.1. bendrovės apskaitoje 598 atvejais PVM sąskaitose faktūrose nefiksuota 61200 Eur parduotų automobilių vertė, bendrovės apskaitoje nefiksuotos iš viso 50775,39 Eur pajamos ir 10424,61 Eur pardavimo PVM;

3.6.2. bendrovė 61200 Eur (iš jų: 2017 metais – 21400 Eur, 2018 metais – 22000 Eur, 2019 metais – 17800 Eur) pardavimo įplaukų nefiksavo kasos aparato operacijų žurnale ir į apskaitą neįtraukė 50775,39 Eur (iš jų: 2017 metais – 17771,76 Eur, 2018 metais – 18224,20 Eur, 2019 metais – 14779,43 Eur) pardavimo pajamų ir nuo parduotų automobilių neapskaičiavo 10424,61 Eur PVM (iš jų: nuo automobilių pardavimo, kuriems buvo taikyta speciali apmokestinimo schema – marža 8966,44 Eur PVM mokesčio (iš jų: 2017 metais – 3176,88 Eur, 2018 metais – 3307,08 Eur, 2019 metais – 2482,48 Eur), ir automobilių 1458,17 Eur pardavimo PVM (iš jų: 2017 metais – 451,36 Eur, 2018 metais – 468,72 Eur, 2019 metais – 538,09 Eur));

3.6.3. bendrovės apskaitos dokumentuose – transporto priemonių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose – nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitiko tikrovės, nes 598 atvejais nurodyta mažesnė automobilių pardavimo kaina, iš viso 2017–2019 metais 61200 Eur;

3.6.4. pagal bendrovės direktoriaus E. P. parodymus, grynus pinigus iš klientų paimdavo jis ir į kasą paduodavo ne visus pinigus, o tik oficialiai dokumentuose nurodytą sumą;

3.6.5. UAB „A.“ 598 atvejais transporto priemonių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose ir kasos aparato kasos operacijų žurnale nefiksavo 61200 Eur pardavimo įplaukų, dėl to 2017 metų ir 2018 metų finansinėse atskaitomybėse, pelno mokesčių deklaracijose buvo sumažintos bendrovės pajamos ir 2017–2019 metais neteisingai apskaičiuotas parduotų automobilių pardavimo PVM – 10424,61 Eur, todėl pagal pateiktus dokumentus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 9 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų;

3.6.6. 598 atvejais bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nefiksuota 61200 Eur parduotų automobilių vertė, bendrovės apskaitoje nefiksuotos iš viso 50775,39 Eur pajamos ir 10424,61 Eur pardavimo PVM, dėl to neteisingai apskaičiuoti, nedeklaruoti ir į biudžetą nesumokėti PVM ir pelno mokesčiai. Iš viso nustatyti į valstybės biudžetą nesumokėti 15824 Eur mokesčių, iš jų 10424,61 Eur PVM mokesčio ir 5399,39 Eur pelno mokesčio (4 t., 8–12, 15–152 b. l.);

3.7. V. J. asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad šio asmens kratos metu buvo rasta ir paimta 13400 eurų, priklausiusių UAB „A.“, gautų už parduotus automobilius Estijoje (6 t., 20–21 b. l.);

3.8. juridinio asmens pažyma, iš kurios matyti, kad UAB „A.“ akcininku ir direktoriumi yra E. P., bendrovė registruota (duomenys neskelbtini) (1 t., 133–137 b. l.);

3.9. prašymu, mokėjimo pavedimu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad UAB „A.“ žalos atlyginimui pervedė 2424 Eur sumą; pagal E. P. prašymą į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą žalai atlyginti buvo pervesti 13400 eurų, kurie buvo paimti asmens kratos metu iš V. J. (5 t., 142, 145–147 b. l.; 6 t., 30–31 b. l.);

3.10. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštais, iš kurių matyti, kad UAB „A.“ atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą, bendrovė valstybės biudžetui neskolinga, todėl inspekcija sutinka susitaikyti su UAB „A.“ direktoriumi E. P. (2 t., 3–4 b. l.; 5 t., 155 b. l.);

3.11. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš UAB „A.“ direktorių E. P. nutrauktas jam susitaikius su valstybės įgaliota institucija – Valstybine mokesčių inspekcija (5 t., 157–164 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad UAB „A.“ atstovas – vienintelis akcininkas ir direktorius E. P., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 9 d., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, įrašė į bendrovės PVM bei pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną bei pateikė juos Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir UAB „A.“ išvengė 10424,61 Eur pardavimo PVM bei 5399,39 Eur pelno mokesčio (iš viso – 15824 Eur mokesčių) sumokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui UAB „A.“ kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia. Kaip jau paminėta pirmiau, UAB „A.“ kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 20 straipsnį, 220 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį.

5. BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo UAB „A.“ pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). 2020 m. kovo 26 d. buvo surašytas paskelbimo apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas (6 t., 56 b. l.). UAB „A.“ atstovas nurodė, kad sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir UAB „A.“ skirti mažesnę už įstatyme numatytą baudą (6 t., 60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

6. UAB „A.“ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog šio juridinio asmens atstovas iš esmės pripažino, kad juridinis asmuo padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir atlygino žalą valstybei. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

7. Skirdamas bausmę UAB „A.“ teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai, apysunkiai nusikaltimai, jie baigti), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, į tai, kad UAB „A.“ anksčiau neteista (6 t., 61 b. l.) ir byloje nėra duomenų apie kokių nors kitokių sankcijų taikymą jai (2 t., 3–10, 14–15 b. l.), į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atvejų leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę už įstatyme nustatytą bausmę. Pirmiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti UAB „A.“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrus minimalią baudą, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – artimą minimaliai baudą (BK 47 straipsnio 4 dalyje juridiniam asmeniui nustatyta bauda nuo 200 MGL (10000 eurų) iki 100000 MGL (5000000 eurų)).

8. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi, jos tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei paimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

9. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl UAB „A.“ paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

10. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „A.“ pagrindinė veikla yra prekyba naudotais automobiliais, kuriuos ši bendrovė įsigyja Italijoje, į šiuo metu dėl vis dar plintančio koronaviruso „COVID-19“ daugelio šalių, įskaitant Lietuvos ir Italijos, juridinių asmenų patirtą ekonominį sukrėtimą ir veiklos apribojimus, teismas UAB „A.“ paskirtos baudos mokėjimą išdėsto ilgesniam laikotarpiui – 12 mėnesių.

11. UAB „A.“ procesinės prievartos priemonės netaikomos. Taip pat byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

UAB „A.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 204 MGL (10200 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio bauda;

- BK 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 200 MGL (10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir UAB „A.“ skirti galutinę subendrintą bausmę – 204 MGL (10200 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 136 MGL (6800 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti UAB „A.“, kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nesutikdama su paskirta bausme UAB „A.“ per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs UAB „A.“ kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (taip pat juridinio asmens veiklos apribojimą ar likvidavimą). UAB „A.“ per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.