Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

kaltinamojo įstatyminiam atstovui K. K.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, daržinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji E. G. gim. (duomenys neskelbtini) yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą - paguldydamas nukentėjusiąją, ją prispausdamas, numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites, vieną kartą įvesdamas varpą į nukentėjusiosios makštį, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja E. G. prieš jos valią, ir tokiu būdu mažametę E. G. išžagino.

Kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad E. G. yra jo pusseserė, o jos sesuo K. - klasiokė. Kiek metų yra E., žinojo. Jis nueidavo į jų namus, su pusbroliu D. važiuodavo žvejoti. Neatsimena ar tai įvyko prieš jo gimtadienį, ar po jo, bet buvo vasara. Ėjo pas pusbrolį, tačiau jo nerado. Buvo tik E., su kuria nuėjo į daržinę, kur yra jų žaidimų vieta. Ten stovi lova, kiti baldai. Tą kartą abu žaidė mamą ir tėtį, t.y. žmonių gyvenimą. Jis pabučiavo E., o po to pasiūlė jai lytinį aktą, o ji neprieštaravo. Jie patys sau nusimovė apatinę dalį drabužių, atsigulė ant lovos ir įvyko lytinis aktas. Jokio smurto jis nenaudojo. Kai baigė, apsirengė ir žaidė toliau. Tada jis suprato, kad pasielgė negerai, kad taip neturėjo būti. E. jam nieko nesakė. Po šio įvykio jie susitikę nebuvo. Nurodė, jog visa tai, kas užrašyta jo apklausos protokole yra teisinga. Tuo metu jis geriau prisiminė ir viską pasakė. Kaltinamojo paaiškinimai buvo perskaityti (2 t. 57 - 60 ir 66 b.l.).

Nepilnametė nukentėjusioji E. G. 2017 m. vasario 27 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. E. K. yra jos pusbrolis. Tą dieną jie buvo daržinėje antrame aukšte esančiame namelyje ir žaidė. Ten yra lovos, indai. Jie buvo tik su E.. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos. Bežaidžiant E. ją paguldė ir numovė kelnes, paskui numovė ir apatines kelnaites. Ji dėl to jautėsi nekaip. E. kelnes jai numovė iki kelių. Jo rūbai buvo ant kūno. E. numovęs kelnes užlipo ant jos ir tada jis pats nusimovė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių ir jai pradėjo daryti seksą. Kiek laiko darė seksą nepamena. Jai tai buvo nemalonu. Jis tai darė su organu (birka), kuris jam tuo metu stovėjo. Įvykis buvo vasarą. Jiems buvo atostogos. Į daržinę eiti pasiūlė E.. Sakė eikim pažaisti. Iki tol su E. gerai sutarė. Jai su juo gal ir teko bučiuotis dar prieš tą įvykį. Jis ją bučiavo į lūpas. Jie daržinėje žaidė kaimynus. Tą žaidimą pasiūlė žaisti E.. Tas kelnių numovimas buvo to žaidimo tęsinys. Kai buvo seksas, ji ne kaip jautėsi. Kai jis užlipo, ji jį stūmė, bandė nutraukti, kad daugiau nebelįstų. Dėl ko jis jai numovė kelnes ji nesuprato. Kai kišo „birką“ jai į „putę“ juto skausmą, bet neverkė. Jam sakė, kad jai skauda. Daugiau su niekuo nėra turėjusi sekso. Iki to laiko sirgo mėnesinėmis, būdavo kraujo. Apie tai, kad buvo seksas niekam nesakė. Mamai bijojo prisipažinti. Žinojo, kaip atsiranda vaikai. Kad ji nėščia sužinojo, kai darė echoskopiją. Tai buvo šių metų vasario mėnesį. Jai buvo nemalonu, kai E. numovė kelnes ir kelnaites. Kokiu tikslu jis jai numovė kelnes, nesuprato. Pasakė ką darai. Ji dar bandė apsimauti kelnaites, bet E. neleido. Jis laikė kelnes. O kaip E. pats nusimovė kelnes ji išsigando, nes nežinojo ką jis jai darys. Kai E. pradėjo daryti seksą, kada jis jai įkišo, tada suprato ko norėjo E.. Ji E. stūmė (1 t., 102-104 b.l.).

Liudytoja ir įstatyminė atstovė V. G. parodė, jog pastebėjo, kad dukrai E. didėja kūno svoris. 2018 metais sausio mėnesį jos ėjo pas gydytoją kuri, apžiūrėjusi E., davė siuntimą pas ginekologą. Ten nuvykus ir atlikus tyrimą, E. buvo nustatytas nėštumas. Ji tuomet ir pasisakė, kad tai atsitiko dėl E., kad jis nuvertė ją ant lovos, numovė kelnaites. Ji sakė, kad priešinosi, sakė, kad baik E., negalima. Kiek jos klausė, tai sakė, kad vieną kartą taip buvo. Vaiką ji pagimdė pati, jokių komplikacijų nebuvo. Po gimdymo su E. nieko apie tai daugiau nekalbėjo, su E. irgi.

Paaiškino, kad namuose, kur jie gyvena, anksčiau gyveno kiti žmonės. Daržinėje buvo sumestos senos lovos, vaikai ten žaisdavo. Dukra nieko nesakė, ką jie ten žaidžia. E. klausinėjo apie tai, kaip atsitiko toks dalykas, o ji sakė, kad prieš jos valią, ji nesuvokė, ką jai daro. Dalyvavo, kai E. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teisėjui sakė beveik tą patį, ką ir jai. Su E. tėvais dėl vaiko nekalbėjo, nieko nesitarė ir nieko iš jų nereikalauja.

Liudytoja V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė daržinę, kurios antrame aukšte įrengtas „namelis“ (1 t., 42-51 b.l.).

Liudytoja V. B. teismo posėdyje parodė, kad jau penkerius metus ji yra E. K. klasės vadovė. Taip pat dvejus metus turi klasę, kurioje mokosi E. G.. E. klasiokė yra E. sesuo K.. Apie tai, kad E. laukiasi, ją kaip klasės vadovę informavo mokyklos direktorius. Dar iki sužinant apie E. nėštumą, jai skambino auklėtinės mama ir sakė, kad E. neįprastai pastambėjusi, todėl ves pas daktarą. Po to bandė kalbėtis su E., kuriam sakė, jog žino apie įvykusį faktą. Jis susijaudino, nenorėjo apie tai kalbėtis. Po kiek laiko vėl pabandė jį prakalbinti, bet jis pasakė, kad dar nenori. Matė, kad jis jautėsi labai blogai, todėl jo nespaudė ir nevertė kalbėti. Šiaip jis yra labai geras, ramus kultūringas vaikas, nekeliantis jokių konfliktų. E. yra vidutinių gabumų, kalbus, aktyvus, nieko nesiskiria iš bendraamžių. E. nelinkęs į jokį smurtavimą, labai stabilios psichikos, niekam nėra pasakęs nei vieno blogo žodžio. Šiuo metu jis jaučiasi neblogai, gerai bendrauja su klasiokais. Jokių E. ir E. susitikimų nėra mačiusi, jie niekada mokykloje nebendravo, jokių ryšių nerodė. Kad jie giminaičiai, žinojo. Kartais važiuodama namo, matydavo, kad jie visi kartu eina namo. Į mokyklą juos veža autobusas.

Liudytoja A. Č. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. Dirbo su V. G. šeima nuo 2007 metų, nes V. G. trūko socialinių įgūdžių, ji vartojo alkoholį ir buvo nepilnai tenkinami vaikų poreikiai. 2017 metų antroje pusėje dėl E. nebuvo jokių įtarimų, mergaitė buvo apkūni ir nekilo jokių minčių, kad jai kas būtų nutikę. Situaciją sužinojo, kai reikėjo E. lydėti pas ginekologą, nes iš šeimos gydytojos gavo skambutį, kad mergaitę reikia palydėti dėl įtariamo nėštumo. E. nieko nesakė ir neigė, jog laukiasi. Mama nieko nežinojo. Kalbant su V. G., ji sakė, kad dukra blogai jaučiasi, auga svoris, todėl buvo ieškoma negalavimo priežasties. Pas ginekologą vyko vasario 13 d. E. su mama kalbėjo jos akivaizdoje. E. pasakė, kad buvo vasara, jie žaidė daržinėje, ir atsitiko tai. E. jokių žaidimo detalių nepasakojo, ji kaip vaikas nesuvokė tų veiksmų, aiškino, kad nėra nėščia. Kai buvo padaryta echoskopija, ji motinai pasakė, kas tai padarė ir nurodė į E.. Visko klausė mama, o ji buvo šalia. E. sakė, kad tai įvyko prieš jos valią, ji nesutiko, bet buvo tiesiog užgulta.

Liudytoja L. J. - nukentėjusiosios E. sesuo parodė, kad E. K. yra jos pusbrolis. Apie jos sesers nėštumą sužinojo, kai jos su mama apsilankė pas gydytojus. E. pagimdė (duomenys neskelbtini), bet vaiko neaugina. Ji (liudytoja) yra oficialiai paskirta E. sūnaus globėja. E. atsiveža savaitgaliais aplankyti vaiko. E. supranta, kad tai jos vaikas, bet motiniško instinkto jos elgesyje nepastebi. Kaip viskas įvyko, E. nepasakojo. Mano, kad E. supranta, jog yra tėvas, jis jau nori atvažiuoti pas vaiką, ir retai, bet jau atvažiuoja.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. G. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta. Mergystės plėvės anatominė struktūra leidžia atlikti lytinius santykius nepažeidžiant jos vientisumo (1 t., 125 b.l.).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad E. G. konstatuoti bendrieji mokymosi sutrikimai ir vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (1 t., 178 - 179 b.l.).

(duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama:

1. E. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines bylos aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

2. E. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suprasti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, todėl negalėjo adekvačiai tiems veiksmams priešintis.

3. E. G. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs sąsajoje su įtariamojo veiksmais ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

4. Atsižvelgiant į E. G. būdingus individualius ypatumus, jos emocinę būseną, toliau jai dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama.

Iš vaiko gimimo pažymėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) E. G. pagimdė (duomenys neskelbtini) lyties kūdikį (2 t., 17 b.l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad E. K. yra D. G. gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (2 t., 28-29 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą teismas pripažįsta įrodytu faktą, kad E. K. išžagino mažametę E. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Bylos įrodymai patvirtina, kad E. K. su nukentėjusiąja E. G. kaltinime nurodytu laiku - 2017 m. laikotarpyje tarp birželio 1 d. ir liepos 31 d., bei vietoje lytiškai santykiavo, tenkindamas lytinę aistrą natūraliu būdu. Tai patvirtina paties kaltinamojo duoti parodymai, taip pat – nukentėjusiosios E. G., liudytojos V. G. ir netiesiogiai liudytojos A. Č. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros duomenys, vaiko gimimo ir tėvystės nustatymo faktai.

Pats kaltinamasis E. K. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku - 2017 m. vasaros atostogų laiku, V. G. sodyboje esančiame ūkiniame pastate - daržinėje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji E. G. patvirtino, kad E. K. minėtu laiku ir vietoje, numovęs jai kelnaites, turėjo fizinį kontaktą su ja, ir kad jai buvo negeras jausmas, kai E. K. „darė seksą“, t.y. atliko lytinį aktą. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant įtariamajam, jo gynėjui, taip pat nukentėjusiosios atstovams, vaiko teisių apsaugos specialistui ir specialistui psichologui, todėl nukentėjusiosios parodymai gauti nepažeidžiant apklausos procedūrų ir pripažintini įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Nukentėjusiąją tyrė teismo psichiatrai ir psichologai, kurie konstatavo, kad tiriamosios reagavimas į bylos įvykius, jos elgesys įvykio metu atitinka jai būdingus individualius ypatumus bei jos turimas žinias. Jos žinios apie lytinius santykius ir seksualinės prievartos reikšmę įvykio metu buvo nepakankamos - atitinkamai ji negalėjo numatyti įtariamojo veiksmų jos atžvilgiu, jie jai buvo netikėti, todėl aktyviau priešintis tiems veiksmams ji negalėjo. Visi aukščiau minėti duomenys akivaizdžiai patvirtina lytinės sueities tarp E. K. ir E. G. buvimo ir smurto, pasireiškusio fizinės jėgos panaudojimu, faktą.

Nors kaltinamasis savo parodymuose pabrėžia, kad nukentėjusioji sutiko su jo pasiūlymu, nesipriešino jo veiksmams, neprieštaravo, nesiskundė, neprašė jų nutraukti, tai jo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Pagal suformuotą teismų praktiką nesutikimu gali būti pripažįstami ir tokie at­ve­jai, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nuken­tė­ju­sio­ asmens būk­le, t.y. kai nukentėjęs asmuo sa­vo ne­sutiki­mo ne­iš­reiškia dėl be­jė­giš­kos savo būk­lės, kurią ga­li lemti ne tik jo am­žius, neįgalumas ar fizinė liga, dėl ku­rių jis ne­ga­li tinkamai pa­si­prie­šin­ti kaltinin­kui, bet ir jo psi­chi­nė li­ga, pro­ti­nio vys­ty­mo­si atsilikimas ar socia­li­nė bran­da, dėl kurios jis ne­su­vo­kia ar­ba ne vi­siškai su­vo­kia su juo at­lie­ka­mų veiks­mų po­būdžio ar jų es­mės. Taigi, ly­ti­nis santykiavi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas su ma­ža­me­čiu as­me­niu pa­pras­tai ver­ti­na­mas kaip pasinau­do­ji­mas be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų metu - 2017 m. birželio - liepos mėnesį ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (1 t., 178 - 180 b.l.). Kaltinamasis E. K. pripažino, kad žinojo, kiek metų buvo E. G.. Iš bylos duomenų matyti, kad jis lankydavosi nukentėjusiosios namuose, bendravo su jos broliu ir seserimi, žaisdavo su E., ėjo į tą pačią mokyklą. Taip pat juos siejo giminystės ryšiai, todėl akivaizdu, jog jis neabejotinai žinojo E. G. amžių, kad ji yra jaunesnė už jį, ir tai, kad lytinių santykių su juo metu ji buvo mažametė. Specialisto išvada konstatuota, kad E. G., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (nebrandi, naivi, itin uždaro būdo, silpnų bendravimo įgūdžių, stokojanti nuovokumo socialinėse situacijose, nesuprantanti sudėtingų įvykių, dėl ko ji negali numatyti galimo pavojas ir apsisaugoti ir kt.)), negalėjo adekvačiai priešintis E. K. veiksmams. Taigi, E. K., žinodamas nukentėjusiosios amžių, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra mažametė ir negali suprasti, kas su ja daroma.

Tokiu būdu E. K. veika mažametės E. G. atžvilgiu yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 4 d., sudėtį.

Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertai išvadoje konstatavo, kad pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/AI-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, E. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajai ekspertizės atlikimo metu – (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė: reakcijos į stiprų stresą (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs sąsajoje su įtariamojo veiksmais ir vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 192 b.l.).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių - mažametė nukentėjusioji tapo nėščia.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. Pagal BK 80 str., nepilnamečiams taikant baudžiamąją atsakomybę turi būti užtikrinama, kad atsakomybė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą; turi būti ribojamas laisvės atėmimo bausmės jiems taikymas didinant auklėjamojo poveikio priemonių jiems taikymą; turi būti siekiama padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; be to, turi būti siekiama sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikaltimų. Pagal BK 91 str. 2 d., skiriant bausmę tokiam asmeniui turi būti atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; jo elgesį po nusikaltimo padarymo.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną, tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), būdamas nepilnametis. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas ir Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neregistruotas (2 t. 88, 90 - 91 b.l.). Yra (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, mokosi toliau. Mokymo įstaigos administracijos ir klasės vadovės charakterizuojamas teigiamai: yra ramaus charakterio, nesivelia į konfliktus, gerai sutariantis su bendramoksliais ir pedagogais, pamokų nepraleidžia, akademiniai pasiekimai patenkinami (2 t. 87 b.l.). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, į tai, kad jis pats tapo kūdikio tėvu, suvokia savo atsakomybę, kaltinamajam E. K. skirtina inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios galėtų užtikrinti efektyvią jo priežiūrą ir elgesio kontrolę.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Byloje esantys daiktiniai įrodymai – DNR lyginamieji pavyzdžiai dėžėje, perduotoje saugojimui į (duomenys neskelbtini) daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą (2 t. 33 - 34 b.l.), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Proceso išlaidų byloje nėra, arba dokumentai dėl jų teismui nepateikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą E. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Daiktinius įrodymus: DNR lyginamuosius pavyzdžius dėžėje, perduotoje saugojimui į (duomenys neskelbtini) daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (2 t. 34 b.l.), sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.