- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-68-272/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01625-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. M., A. Š., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, S. M.
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovui advokato padėjėjui V. S.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, atstovei B. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams M. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., M. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įgijėjo teisių perkėlimo ir atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovei A. K., atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (J. Š. teisių ir pareigų perėmėja), S. M., M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė A. K. ieškiniu (t. 1, b.l. 1-5) prašė: 1) pripažinti 2005-09-08 žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartį (notarinio registro Nr. 4415-7) iš dalies negaliojančia, dalyje dėl 0,2751 ha iš 6,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovei A. Š.; 2) perkelti šio žemės sklypo dalies įgijėjo teises ieškovei A. K., priteisiant iš ieškovės atsakovei A. Š. 332,25 Lt piniginę kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė A. Š. pateikė priešieškinį (t. 2, b.l. 2-11) (2015-01-22 teismo nutartimi (t. 2, b.l. 121) A. Š. pareikštą reikalavimą nutarta laikyti priešieškiniu), kuriuo prašė: 1) pripažinti A. Š. nuosavybės teisę į turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2005-09-08 žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartį (notarinio registro Nr. 4415-7), įgytą iš S. M.; 2) pripažinti niekine 2005-09-29 tarp ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-7333), taikyti restituciją, iš atsakovės S. M. priteisiant ieškovei A. K. 7000 Lt, o ieškovei A. K. grąžinant sutartimi perleistą turtą, t.y. ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) perkelti atsakovei A. Š. pirkėjos teises ir pareigas pagal 2005-09-28 tarp ieškovės A. K. ir mirusiosios J. Š., kurios teisių perėmėja yra atsakovė Lietuvos Respublika (valstybė), sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-7284), perkeliant atsakovei A. Š. pirkėjos teises į turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei A. K. iš atsakovės A. Š. priteisiant 6167,50 Lt piniginę kompensaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė A. K. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2005-09-28 tarp jos ir J. Š. (kuriai mirus, jos teisių ir pareigų perėmėja tapo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. JK-7284) (toliau tekste – 2005-09-28 Sutartis), pagal kurią ieškovė A. K. iš J. Š. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius: ½ dalį gyvenamosios paskirties 58,85 kv. m bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Pastatai). Už Pastatus ieškovė sumokėjo 50000 Lt. Nurodė, jog sudarant 2005-09-28 Sutartį, 2005-09-14 buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas - pažyma Nr. 820 parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių be žemės sklypo, ir apie tai nurodyta 2005-09-28 Sutarties 2.2. p. 2005-09-28 Sutarties 2.3. p. buvo numatyta, kad sutinkamai su CK 6.394 str., pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas; pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo. Taip pat nurodė, kad 2005-09-29 tarp ieškovės ir atsakovės S. M. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. JK-7333) (toliau tekste – 2005-09-29 Sutartis), pagal kurią ieškovė A. K. iš atsakovės S. M. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius: ½ dalį gyvenamosios paskirties 58,85 kv. m bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (Pastatai). Už Pastatus ieškovė sumokėjo 7000 Lt. Nurodė, jog sudarant 2005-09-29 Sutartį, 2005-09-29 buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas - pažyma Nr. 892 parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių be žemės sklypo, ir apie tai nurodyta 2005-09-29 Sutarties 2.2. p. 2005-09-28 Sutarties 2.3. p. taip pat buvo numatyta, kad sutinkamai su CK 6.394 str., pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas; pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, kad ieškovei įsigijus Pastatų dalis iš J. Š. ir S. M., paaiškėjo, kad po Pastatais esančio žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – Žemės sklypas) įsigyti iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus nėra jokios galimybės, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kitai savininkei – atsakovei A. Š., kuri įsigijo 6,0700 ha ploto Žemės sklypą Mainų sutartimi iki 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių sudarymo. Nurodė, kad 2005-09-08 tarp atsakovų S. M. ir M. M. bei nepilnamečio atsakovų sūnaus atsakovo M. M., atstovaujamo atsakovų, - iš vienos pusės ir atsakovės A. Š. - iš kitos pusės, buvo sudaryta Žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartis (notarinio registro Nr. 4415-7) (toliau tekste – 2005-09-08 Mainų sutartis), pagal kurią atsakovė A. Š. išmainė jai nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas), į atsakovams M. M. (gim. (duomenys neskelbtini), - sandorio sudarymo metu buvusiam nepilnamečiam) bei jo tėvams atsakovams S. M. ir M. M. po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties, 6,0700 ha bendro ploto, 7331 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovė daro išvadą, kad atsakovai M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. M. ir M. M. Mainų sutartimi įgiję kiekvienas po 1/3 dalį Buto su rūsiu mainais į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/ dalį) priklausiusį Žemės sklypą, elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kadangi atsakovė S. M., sudarydama 2005-09-29 Sutartį, nepranešė ieškovei, kad jos įgyjamų Pastatų dalis stovi ne valstybei priklausančiame Žemės sklype, kaip nurodyta 2005-09-29 Sutarties 2.2. ir 2.3. p., o atsakovams M. nuosavybės teise priklausiusiame Žemės sklype, kuris dar iki 2005-09-29 Sutarties sudarymo 2005-09-08 Mainų sutartimi buvo perleistas atsakovei A. Š.. Taip pat ieškovė daro išvadą, kad atsakovė A. Š. 2005-09-08 Mainų sutartimi, kuri kartu yra ir priėmimo-perdavimo aktas, įgijusi nuosavybės teisę į Žemės sklypą, kurio dalis yra užstatyta, taip pat elgėsi nesąžiningai, 2005-09-08 Mainų sutartyje neaptardama Žemės sklype esančių Pastatų likimo. Atsakovė A. Š. negalėjo nematyti, kad jos įgyjamo Žemės sklypo 0,2705 ha ploto dalis yra užstatyta Pastatais, kurie tuo metu nuosavybės teise priklausė J. Š. ir atsakovei S. M., kurie turėjo būti atvaizduoti įgyjamo Žemės sklypo plane, kuris buvo neatskiriama sandorio dalis (Žemės įstatymo 30 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė savo reikalavimus grindžia šiais teisiniais argumentais. Pirma, nurodo, kad CK 6.156 str. numatytas sutarčių laisvės principas, kuriuo remiantis šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų normų savo nuožiūra gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas; esant ikisutartiniams ir sutartiniams santykiams, remiantis CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.164 str., šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi, atskleisti informaciją, kuri gali turėti įtakos vienos iš šalių apsisprendimui sudaryti sutartį. Iš to seka, kad atsakovė S. M., derėdamasi su ieškove dėl atsakovei nuosavybės teise priklausiusių ½ dalies Pastatų pardavimo, elgėsi nesąžiningai, t.y. žinodama, kad po Pastatais esantis Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne valstybei, o iki 2005-09-29 Sutarties sudarymo atsakovų Mikulskų pagal 2005-09-08 Mainų sutartį buvo išmainytas į Butą, 2005-09-29 Sutarties sudarymo metu apie tai nepranešė ieškovei, nors 2005-09-29 Sutarties 5.1. p. nurodoma, kad pardavėjas pareiškė, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į parduotą turtą, nėra nuomos, panaudos, įkeitimo ir kitų sandorių, galinčių ateityje tretiesiems asmenims suteikti teises į parduodamą turtą. Antra, nurodo, jog 2005-09-08 Mainų sutartis prieštarauja ne tik imperatyvioms CK 6.395 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau tekste – Žemės įstatymas) 31 str. normoms, bet ir imperatyviai CK 6.396 str. 1 d. normai, kurioje nustatyta, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą. Nurodė, kad 2005-09-08 Mainų sutartyje nebuvo duomenų apie tai, kad perleidžiamame Žemės sklype yra tuomet dar J. Š. ir S. M. nuosavybės teise priklausančių Pastatų, todėl pagal CK 6.396 str. 2 d., tokia sutartis negalėjo būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja, nes toks sandoris, ieškovės manymu, pagal CK 1.81 str. nuostatas prieštarauja ir gerai moralei. Trečia, nurodo, jog Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytinių. Nors Žemės sklypas ir buvo perleistas 2005-09-08 Mainų sutartimi dar iki 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių sudarymo, iš atsakovės S. M. veiksmų seka, kad atsakovai M. jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą siekė perleisti skyrium nuo pačiai S. M. priklausančių Pastatų dalies. Tuo metu Žemės sklypo įgijėja A. Š., įgydama visą Žemės sklypą, negalėjo nepastebėti, kad dalis jo yra užstatyta Pastatais, kurie 2005-09-08 Mainų sutartyje nėra nurodyti ir aptarti. Dėl šios priežasties, užstatytą Žemės sklypą išmainius vos truputį anksčiau nei parduotos ant šio Žemės sklypo stovėjusių Pastatų dalys, iš esmės buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė įgyti Žemės sklypą, kuriame stovi jai nuosavybės teise priklausantys Pastatai, toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei. Ketvirta, nurodo, jog įgijėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias ir teisingiausias kelias, nes šis pažeistų teisių gynimo būdas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmumo teisės turėtojo interesus, nei restitucijos natūra taikymas. Atsakovė A. Š. įgijo nuosavybės teises į Žemės sklypą atlygintinių sandoriu – 2005-09-08 Mainų sutartimi, kurioje įgyjamas Žemės sklypas įvertintas 7331 Lt. Iš pateikto Žemės sklypo plano matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Pastatais sandorio sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra užstatyta 0,2751 ha Žemės sklypo dalis, todėl siekiant apginti pažeistas ieškovės teise, pripažinus 2005-09-08Mainų sutartį iš dalies negaliojančia, dalyje dėl 0,2751 ha Žemės sklypo dalies, iš ieškovės atsakovei A. Š. priteistina Žemės sklypo dalies vertė pinigais, t.y. 332,25 Lt.
Ieškovė A. K. nesutiko su atsakovės A. Š. priešieškiniu. Raštu išdėstytoje nuomonėje dėl priešieškinio ir teismo posėdyje nurodė, kad 2005-09-08 Mainų sutartimi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis Butas buvo išmainytas į Žemės sklypą, t. y. vienas daiktas mainomas į kitą (CK 6.432 str. 1 d.). 2005-09-08 Mainų sutartyje nurodytų daiktų sąrašas yra aiškus, konkretus ir baigtinis. Nurodė, jog atsakovė A. Š. teigia, kad ant Žemės sklypo stovėjo tretiesiems asmenims priklausiusių Pastatų, jų likimas 2005-09-08 Mainų sutartyje nebuvo aptartas, todėl CK 6.395 str. 1 d. ir CK 4.14 str. prasme šiuos Pastatus, esančius Žemės sklype, ištinka pagrindinio daikto likimas, ir jie tapo atsakovės A. Š. nuosavybe. Ieškovės nuomone, jeigu šalys 2005-09-08 Mainų sutartimi būtų ketinę mainyti ne tik Žemės sklypą, bet ir Pastatus, tai būtų aptarta 2005-09-08 Mainų sutartyje. Pastatai savaime negali būti laikomi ir nėra Žemes sklypo priklausiniais. Tai reiškia, kad jie gali būti atskiru (savarankišku) civilinės apyvartos dalyku. Pažymėjo, kad, kaip nurodo atsiliepime atsakovė S. M., 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo dieną atsakovė S. M. net nebuvo Pastatų savininkė, todėl de jure negalėjo atlikti jokių veiksmų dėl Pastatų ar jų dalies disponavimo (juos mainyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti). Pažymėjo, kad beveik 10 metų nuo 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo atsakovė A. Š. Pastatais nesinaudojo, jokių pretenzijų į Pastatus, stovinčius ant jai priklausančio Žemes sklypo, neturėjo, tad atsakovės A. Š. teiginiai, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad jai 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise perėjo ne tik Žemės sklypas, bet ir Pastatai, yra nepagrįsti, nelogiški, neatitinka tikrosios 2005-09-08 Mainų sutarties šalių valios bei 2005-09-08 Mainų sutarties esmės. Nurodė, kad CK 6.193 str. įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės, pagal kurias kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Akivaizdu, kad tikrieji šalių ketinimai pagal 2005-09-08 Mainų sutartį buvo išmainyti konkrečius daiktus, t.y. tik Butą su rūsiu į Žemės sklypą. Atsakovė A. Š. beveik 10 metų nuo 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo Pastatais nesinaudojo, o 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu atsakovė S. M. neturėjo nuosavybės teisės į Pastatus, todėl negalėjo Pastatų nei mainyti, nei parduoti ar kitaip jais disponuoti. Be to, Žemės sklypo vertė yra nelygiavertė išmainyto Buto vertei. Pagal CK 6.432 str. 2 d., mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų esmė - pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Šios bylos atveju negali būtį taikoma atsakovės nurodyta CK 6.395 str. 1 d., nes tuomet atsakovei pereitų daugiau negu vienas daiktas, o pati 2005-09-08 Mainų sutartis taptų nesąžininga ir nelygiavertė, nes atsakovė A. Š. už Butą gautų ne tik Žemės sklypą, bet ir Pastatus, o tai 2005-09-08 Mainų sutartyje nėra aptarta. Be to, kaip jau minėta, 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu atsakovei S. M. Pastatai nuosavybės teise nepriklausė, tad nelogiška teigti, kad ji galėjo šiuos Pastatus išmainyti kartu su Žemės sklypu ir kad tai atitinka mainų sutarties esmę. Kadangi 2005-09-08 Mainų sutartyje nebuvo ir negalėjo būti aptartas Pastatų klausimas, todėl ieškovė daro išvadą, jog buvo pažeista imperatyvi CK 6.396 str. 1 d. norma, dėl ko būtent 2005-09-08 Mainų sutartis yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl negaliojanti. Nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2005-09-08 Mainų sutartį dalyje dėl 0,2751 ha iš 6,0700 ha Žemes sklypo ir tik tam, kad ji galėtų tinkamai naudotis Pastatais, o atsakovės A. Š. nuosavybės teisė į Žemės sklypą nebūtų visiškai paneigta, tai, ieškovės nuomone, atitiktų per beveik 10 metų laikotarpį nusistovėjusią žemėnaudą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. Š. palaikė savo priešieškinį (t. 2, b.l. 2-11), prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos (A. Š.), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2005-09-08 buvo sudaryta žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartis (notarinio registro Nr. 4415-7) (2005-09-08 Mainų sutartis), pagal kurią A. Š. mainais į butą su rūsiu įsigijo žemės sklypą, kurio bendras plotas 6,0700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Mainomo Žemės sklypo pardavėjai pareiškė, kad mainomas turtas neareštuotas, niekam neparduotas, neįkeistas ar kitaip apsunkintas. Nuosavybės teisė į Žemės sklypą A. Š. perėjo nuo 2005-09-08, šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 4418-7). Ant Žemės sklypo stovėjo pardavėjams priklausiusių Pastatų, tačiau jų duomenys Žemės sklypo kadastro duomenyse nebuvo nurodyti (Žemės sklypas Mainų sutarties sudarymo metu buvo be tikslaus geodezinio plano), jų likimas Mainų sutartyje atskirai taip pat neaptartas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d. ir CK 4.14 str. atsakovė A. Š. pagrįstai laikė, kad Pastatus ištinka pagrindinio daikto likimas ir jie tapo atsakovės A. Š. nuosavybe. Nurodė, jog vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., neaptarus Mainų sutartyje Pastatų likimo, nuosavybės teisė į ant Žemės sklypo stovėjusius pardavėjos S. M. Pastatus perėjo naujajam Žemės sklypo savininkui, t.y. atsakovei A. Š.. Tokiu būdu atsakovė A. Š. tapo Pastatų bendrasavininke kartu su J. Š., kuriai nuosavybės teise priklausė kita ½ dalis Pastatų. Atsakovės A. Š. nuomone, ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. sudaryta 2005-09-29 Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo dienos. Nurodė, kad jog UAB „Geodeziniai matavimai“ atliekant A. Š. įsigyto Žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad Žemės sklype esančius pardavėjams priklausiusius Pastatus S. M. perleido A. K. pagal 2005-09-29 Sutartį, patvirtintą Trakų rajono notarų biuro notarės J. K.. Pastatai buvo perleisti už 7000 Lt, Pastatų vidutinė rinkos vertė pagal 2005-09-29 Sutartį – 6167,50 Lt (1/2 nuo 12335 Lt). Pastatai kitam asmeniui – A. K. - buvo perleisti be atsakovės A. Š. žinios ir sutikimo tuo metu, kai A. Š. jau buvo Žemės sklypo ir jo priklausinių savininke. Nurodė, kad 2005-09-29 Sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei ir tuo pačiu pažeidžia atsakovės A. Š., kaip Žemės sklypo, ant kurio stovi perleisti Pastatai, ir šių Pastatų įgijėjos (savininkės), interesus, nes pardavėja S. M. pardavė jai nebepriklausiusį turtą. Pagal 2005-09-08 Mainų sutartį ir vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., neaptarus žemės perleidimo sutartyje Pastatų likimo, šie Pastatai perėjo naujajam žemės savininkui, t.y. A. Š.. S. M., nors ir formaliai būdama dalies Pastatų savininke pagal Nekilnojamojo registro duomenis, bet žinodama, kad Pastatai jai nuosavybės teise nebepriklauso, neturėjo teisės perleisti Pastatų tretiesiems asmenims. Vadovaujantis CK 6.307 str., pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pirkėja A. K., būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti, kam priklauso Žemės sklypas ir ant jo pastatyti Pastatai, kadangi 2005-09-08 Mainų sutartis ir A. Š. nuosavybės teisės į Žemės sklypą 2005-09-29 Sutarties sudarymo dieną buvo įregistruotos viešame registre. Įrašas apie 2005-09-08 Mainų sutarties įregistravimą viešame registre galioja nuo 2005-09-12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė S. M. pardavė jai nebepriklausantį turtą, laikytina, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.317 str. 1 d.) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinis vadovaujantis CK 1.80 str. ir CK 1.81 str. 1 p. 2005-09-29 Sutartyje nėra aptartos pirkėjo teisės į Žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 str. 2 d., ir nėra aišku, kokia A. Š. priklausančio Žemės sklypo apimtimi ir plotu naudosis Pastatų pirkėjas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Jei pardavėja S. M. buvo įsitikinusi, kad ji yra Pastatų savininkė ir turi teisę juos perleisti savo nuožiūra, tai vadovaujantis CK 6.394 str. 3 d. privalėjo gauti atsakovės A. Š. sutikimą šiam sandoriui sudaryti, tačiau į A. Š. nebuvo nei kreiptasi, nei tokį sutikima kam nors A. Š. būtų davusi. Atsižvelgiant į tai, Pastatų perleidimo sandoris nesant žemės savininko sutikimo negalėjo notaro būti tvirtinamas, o patvirtintas negalioja (CK 1.80 str.). Ieškovė A. K. turėjo ir galėjo įsitikinti, kam priklauso Žemės sklypas ir kokios su juo susijusios teisės priklauso žemės savininkui. Pagal CK 1.78 str. 1 d., niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Likvidavus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį dėl dalies Pastatų perleidimo kartu turėtų būti pripažįstama nuosavybės teisė į perleistuosius Pastatus A. Š., nes šie Pastatai A. Š. priklauso pagal 2005-09-08 Mainų sutartį.
Atsakovė A. Š. taip pat nurodė, kad A. K. ir mirusioji J. Š. sudarė 2005-09-28 Sutartį, pagal kurią A. K. iš J. Š. įsigijo kitą dalį Pastatų, stovinčių ant Žemės sklypo, kuris 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną priklausė atsakovei A. Š.. Nurodė, jog 2005-09-28 Sutartis taip pat yra neteisėta, sudaryta pažeidžiant atsakovės A. Š. kaip Pastatų bendrasavininkės ir Žemės sklypo savininkės, teises. 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną Žemės sklypo savininke buvo atsakovė A. Š., jos nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešajame registre. Sudarydamos 2005-09-28 Sutartį tiek A. K., tiek J. Š. savarankiškai ar notaro padedamos privalėjo pasidomėti, kas yra Žemės sklypo savininkas sandorio sudarymo dieną, ir gauti atsakovės A. Š. sutikimą. Tačiau į atsakovę A. Š. nebuvo nei kreiptasi, nei ji tokį sutikimą kam nors būtų davusi. Todėl toks sandoris negalėjo notaro būti tvirtinamas, o patvirtintas negalioja (CK 1.80 str.). CK 6.396 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba kitame nekilnojamajame daikte. Pagal CK 6.396 str. 2 d., jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. 2005-09-28 Sutartyje privalėjo būti aptartas naudojimosi Žemės sklypu, esančiu po Pastatais, klausimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). A. K. kartu su J. Š. 2005-09-28 Sutartyje nurodė Pastatų dalis, kurios perleidžiamos, tačiau neaptarė įgyjamų Pastatų lokalizacijos atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Pagal 2005-09-28 Sutartį nėra aišku, kokia Žemės sklypo dalimi naudosis Pastatų įgijėja, apsiribojama tik formuluote, kad tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėja (J. Š.), tačiau pardavėja buvo faktinė Žemės sklypo dalies nuomininkė (naudotoja), nuosavybės teisė į Žemės sklypą priklausė atsakovei A. Š.. 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną, t.y. 2005-09-28, A. Š. buvo Pastatų dalies, iki 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo priklausiusios S. M., savininkė, taigi J. Š. bendrasavininkė. Pagal CK 4.79 str. 1 d., atsakovė kaip Pastatų bendrasavininkė, įgijusi dalį Pastatų pagal 2005-09-08 Mainų sutartį, turėjo pirmumo teisę įsigyti Pastatus, tačiau jai to nebuvo pasiūlyta. Atsižvelgiant į tai, kad yra pažeista atsakovės A. Š. pirmumo teisė pirkti bendrasavininkei J. Š. priklausiusį turtą, yra pagrindas perkelti atsakovei A. Š. dalies Pastatų pirkėjo teises. Perkeliant pirkėjo pareigas ir teises atsakovei A. Š., ji taip pat turėtų atsiskaityti su pirkėja A. K.. 2005-09-28 Sutartyje nurodyta, kad už turtą sumokėta 50000 Lt. Tokia 2005-09-28 Sutarties kaina kelia pagrįstų abejonių savo realumu, nes perleistų Pastatų pagal 2005-09-28 Sutartį vidutinė rinkos vertė sudarė 6167,5 Lt (1/2 nuo 12335 Lt), o identiška Pastatų dalis pagal 2005-09-29 Sutartį buvo nupirkta vos už 7000 Lt. Atsakovės A. Š. manymu, dirbtinai padidinta 2005-09-28 Sutarties kaina buvo nurodyta sąmoningai, kad bendrasavininkiui pareiškus pretenzijas į perleidžiamą turtą jis neturėtų suinteresuotumo pirkti turtą tokia nepagrįstai didele kaina, tuo tarpu reali sandorio kaina buvo žymiai mažesnė. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš A. Š. A. K. priteistina suma, atitinkanti perleistų Pastatų pagal 2005-09-28 Sutarties vidutinę rinkos vertę, t.y. 6167,50 Lt.
Atsakovė A. Š., nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 48-55) ir teismo posėdyje savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė šiais argumentais. Pirma, nurodė, kad pagal CPK 5 str. nuostatas, pagrindas kreiptis į teismą yra pažeistos ar ginčijamos asmens teisės ar įstatymų saugomo intereso gynyba, o ieškovė A. K. jokio teisėto ir pagrįsto intereso reikšti byloje pareikštiems reikalavimams neturi. Nurodė, kad ieškovė ginčija 2005-09-08 Mainų sutarties dalį, tuo tarpu ieškovė nėra nei sandorio šalis, sandorio sudarymo metu ji nebuvo nei Žemės sklypo, nei Pastatų savininkė ar bendrasavininkė, todėl neturėjo jokių teisių į Žemės sklypą ar Pastatus, nebuvo kitų aplinkybių, kurios sąlygotų kokį nors ieškovės pagrįstą materialinį suinteresuotumą sandorio atžvilgiu. Savo teisę į ieškinį (materialinį suinteresuotumą) ieškovė sieja su aplinkybėmis, kurios atsirado jau po 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo – tik 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartimis. Tačiau, šis (vėliau atsiradęs) suinteresuotumas turto atžvilgiu nėra pagrindas ieškovei ginčyti iki tol sudarytos ir įsigaliojusios (pabaigtos vykdyti) 2005-09-08 Mainų sutarties. Pažymėjo, kad apie jos buvimą sudarydama 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis ieškovė A. K. žinojo (negalėjo nežinoti). Priešingas aiškinimas prieštarautų protingumui ir sąžiningumui, teisingumo principui, apimančiam ir reikalavimą užtikrinti susiformavusių teisinių santykių stabilumą. Ieškovė savo suinteresuotumą grindžia tariama pirmumo teise įsigyti parduodamą privačią žemę (jos dalį) po jai priklausančiais Pastatais. Ieškovė nurodo Žemės įstatymo 31 str. 1 d., kuris numato, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Ginčijamos 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė nurodomos pirmumo teisės neturėjo, nes nebuvo Pastatų savininkė. Ieškovė 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis sudarė po to, kai atsakovė A. Š. įgijo ginčo Žemės sklypą ir po to, kai atsakovės A. Š. nuosavybės teisė buvo įregistruota viešajame registre. Ieškovės nurodoma pirmumo teisė įsigyti parduodamą privačią žemę po jai priklausančiais Pastatais negalioja (netaikoma) atgal, o galėtų atsirasti tik nuo nuosavybės į Pastatus įgijimo, t.y. tik nuo 2005-09-28 ir 2005-09-29. Antra, nurodė, kad ieškovė neturi teisėto ir pagrįsto intereso ir reikalavimo ginčo Žemės sklypo atžvilgiu. Ieškovė nepagrįstai siekia taikyti Žemės įstatymo 31 str. būsimiems statinių savininkams, nes tai ne tik nelogiška, bet ir teisiškai nepagrįsta. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia perkelti iš 2005-09-08 Mainų sutarties kylančias Žemės sklypo įgijėjo pareigas ir teises, t.y. priverstinai įgyti nuosavybės teisę į atsakovei priklausančio Žemės sklypo dalį, teigdama, neva, ji turi į Žemės sklypą pirmumo teisę. Ieškovė nurodo, kad išmainius Žemės sklypą „vos truputį anksčiau“ nei parduotos ant šio Žemės sklypo stovėjusių Pastatų dalys, buvo pažeista jos pirmumo teisė įgyti Žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovė nei atsakovės A. Š. atžvilgiu, nei buvusių Žemės sklypo savininkų, iš kurių atsakovė A. Š. Žemės sklypą įgijo, atžvilgiu neturi pirmumo teisės į atsakovės A. Š. įgytą ir jai priklausantį Žemės sklypą ar atskirą jo dalį, nes 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis (iš kurių kildina savo pirmumą) sudarė ir Pastatų savininke tapo tuo metu, kai Žemės sklypas jau buvo atsakovės A. Š. nuosavybė, jos teisės buvo išviešintos viešajame registre, o ieškovė, įgydama Pastatus, apie atsakovės A. Š. teises žinojo (negalėjo nežinoti), nes ieškovės pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-06-26 išrašai apie ginčijamą Žemės sklypą rodo, kad atsakovės A. Š. nuosavybė į Žemės sklypą yra įregistruota 2005-09-12. Pabrėžė, kad pirmumo teisė reiškia tik tai, kad jei savininkas nutartų savo žemę parduoti, ieškovė turėtų galimybę pirmumo teise sudaryti įgijimo sandorį. Tačiau pirmumo teisė jokiu būdu nesuteikia ieškovei teisės reikalauti priverstinai perleisti jai nuosavybę, kai tik ji to pageidauja, ir į tokią Žemės sklypo dalį, kokia jai yra „patogi“ (o ne kokia būtų parduodama) - tai prieštarautų nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principams. Po 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių sudarymo ginčo Žemės sklypas niekam nebuvo parduotas ar kitaip perleistas, todėl ieškovės pirmumo teisė įgyti parduodamą Žemės sklypą nebuvo pažeista. Nurodė, kas Žemės sklypo ar jokios jo dalies atsakovė A. Š. neparduoda ir neketina parduoti. Todėl mano, kad Žemės įstatymo 31 str. 2005-09-08 Mainų sutartimi pažeistas nebuvo. Ieškovė Pastatus pirko be Žemės sklypo ir tą žinojo, todėl akivaizdu, kad dabar reiškiamos pretenzijos yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Be to, 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių 2.2 p. įrašyta aiški nuoroda, kad turtą leidžiama įsigyti „be žemės sklypo“. Tokias sąlygas pirkėja (ieškovė) priėmė, o pasirašydama 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis sutiko jų laikytis. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių 2.3. p. numato, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama Žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Analogiška nuostata įtvirtinta CK 6.394 str. 3 d. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių sudarymo metu Pastatų pardavėja tebuvo Žemės sklypo po Pastatais faktinė nuomininkė (naudotoja), nes nuosavybės teisės į Žemės sklypą priklausė atsakovei A. Š.. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių pagrindu ieškovė A. K. įgijo turtą be Žemės sklypo ir tapo Žemės sklypo, ant kurios stovi Pastatai, faktine nuomininke, bet ne savininke. Ieškovė teigia, neva, ji galvojo, kad Žemės sklypas yra valstybinis (abejotina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teisės buvo išviešintos viešajame registre), todėl manė, galėsianti ją ateityje įsigyti. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartyse nėra niekur tiesiogiai pareikšta, kad Žemės sklypas yra valstybinis, ir tuo labiau, niekur nėra garantuota ieškovės teisė Žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių 2.3 p. kuriame įtvirtinama apie asmens kreipimąsi į institucijas dėl naudojimosi žeme įforminimo, kai žemė yra valstybinė, teisė į Žemės sklypo nuosavybę negarantuojama - aiškiai numatoma ir nuomos alternatyva. Jei ieškovė dėl kokių nors priežasčių sąžiningai klydo dėl Žemės sklypo savininko, manydama, kad perka turtą ant valstybinės žemės, tai bet kokiu atveju atsakovės A. Š. kaltės ir atsakomybės dėl to nėra. Atsakovė A. Š. savo pareigą išviešinti savo nuosavybės teises atliko, 2005-09-08 Mainų sutartį įregistruodama Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės ar kitų galimų interesantų teisių nepažeidė, neklaidino, todėl neprivalo prisiimti pasekmių dėl tokio ieškovės galimo suklydimo ar kieno nors jos suklaidinimo dėl jos pačios neapsižiūrėjimo. Trečia, nurodė, kad 2005-09-08 Mainų sutartis imperatyvių įstatymo normų nepažeidžia. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės A. Š. sudaryta 2005-09-08 Mainų sutartis prieštarauja CK 6.395 str. 1 d. ir CK 6.396 str. 1 d., Žemės įstatymo 31 str., ir todėl laikytina pažeidžianti imperatyvias įstatymo normas. CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, tačiau jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė i parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 6.395 str. 1 d. norma nėra imperatyvi, bei, kad nekilnojamo turto (pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kitokių objektų) klausimo neaptarus žemės sklypo perleidimo sutartyje, sandoris nėra (netampa) savaime negalimas (negaliojantis), tačiau nuosavybės teisės į juos seka paskui žemės sklypą kaip sklypo priklausinių - pereina žemės pirkėjui (antraeilius daiktus ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.12 - 4.14 str.). Tai yra ypač aktualu vertinant aplinkybę, jog 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu Žemės sklypo kadastro duomenyse Pastatų duomenų detalizuota nebuvo, o tuometiniai teisės aktai nedraudė žemės perleidimo sutarčių sudaryti esant tik preliminariems matavimams jų nepatikslinus. Tik nuo 2008-01-01 įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai, pagal kuriuos, sudarant sandorius dėl žemės sklypų perleidimo tapo būtini tikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, visais atvejais nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Todėl įstatymams atsakovų sudarytas sandoris neprieštaravo ir taikyti CK 1.80 str. nėra pagrindo. CK 4.14 str. 1 d. ir 2 d. nurodyta, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Sandorio naikinimas vien formaliu pagrindu ir sandorio pripažinimas niekiniu neproporcingai pažeistų atsakovės A. Š. kaip teisėtos Žemės sklypo ir dalies Pastatų įgijėjos interesus. Tokiu atveju atsakovei A. Š. būdų padaryta neproporcingai didelė žala, dėl kurios išieškojimo vėliau tektų kreiptis į už žalos atsiradimą atsakingus asmenis. Ieškovė teigia, jog buvo pažeista CK 6.396 str. l d., pagal kurią nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. 2005-09-08 Mainų sutartimi minėti reikalavimai nepažeisti, 2005-09-08 Mainų sutartyje išvardinti visi esminiai mainomo Žemės sklypo kaip pagrindinio daikto duomenys, kurie tuo metu buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tų duomenų pakako atsakovės A. Š. nuosavybės teisių objekto, kaip pagrindinio daikto, identifikavimui ir teisių registravimui viešajame registre. Minėta, jog antraeilių daiktų, susijusių su pagrindiniu daiktu, įvardijimo reikalavimas nėra imperatyvus. Be to, akivaizdu, kad CK 6.396 str. 1 d. apskritai savo esme kalba ne apie žemės sklypą, o apie statinius, pastatus ar įrenginius, todėl nagrinėjant Žemės sklypo perleidimo sandorį apskritai neturėtų būti taikoma. Žemės įstatymo 31 str. įtvirtina apie pirmumo teisę pirkti privačią žemę, tačiau minėta, ši norma neaktuali nagrinėjamos bylos kontekste, nes ieškovė nebuvo Pastatų savininkė 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu, todėl ji pirmumo teisės neturėjo, atitinkamai Žemės įstatymo 31 str. pažeistas nebuvo. Ketvirta, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę A. Š. nesąžiningumu. Ieškovė teigia, jog atsakovė A. Š. 2005-09-08 sudarydama Mainų sutartį elgėsi nesąžiningai, neaptardama 2005-09-08 Mainų sutartyje Žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų likimo. Pažymėjo, jog sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo jokių subjektinių teisių su ginču susijusio turto atžvilgiu, jokių derybų su ieškove jokiu klausimu atsakovė A. Š. nevedė, todėl neprivalėjo sudaromos 2005-09-08 Mainų sutarties sąlygų derinti su ieškove. Nurodė, jog teisinio išsilavinimo atsakovė A. Š. neturi, todėl pasitikėjo notaro kaip valstybės įgalioto asmens kompetencija ir pagrįstai manė, kad jos sudaryta 2005-09-08 Mainų sutartis ne tik atitinka visus galiojančių įstatymų reikalavimus ir atsakovės A. Š. bei trečiųjų šalių teisėtus interesus, bet ir tinkamai išreiškia tokią atsakovės A. Š. valią sandorio sudarymo metu, kokia iš tiesų ir buvo, t.y. kad atsakovė A. Š. įgyja Žemės sklypą su visu ant jo esančiu pardavėjų turtu, nors žemės sklypo kadastro duomenyse Pastatų duomenys detalizuoti ir nebuvo. Be to, su ieškove dėl Pastatų įgijimo sutarties sudarymo derėjosi pardavėja; atsakovė A. Š. apie pardavėjos ketinimus kam nors kitam parduoti Pastatus, kuriuos pagrįstai atsakovė A. Š. laikė savo Žemės sklypo priklausiniais, nei žinojo, nei kam nors teikė kokią nors informaciją apie Pastatų statusą. Todėl, jei ieškovė teigia dėl ko nors suklydusi Pastatų įgijimo sutarčių sudarymo metu, tai aktualu tik jos sudarytų Pastatų įgijimo sutarčių galiojimui ir ieškovės santykiams su asmenimis, kurie ją galimai kažkuo suklaidino. Todėl, atsakovės A. Š. manymu, jos veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais ar prieštaraujančiais moralės ir elgesio normoms, todėl pripažinti 2005-09-08 Mainų sutartį negaliojančia remiantis CK 1.81 str. nėra teisinio pagrindo. Priešingai, būtent atsakovės A. Š. atžvilgiu buvo pasielgta nesąžiningai, t.y. ieškovė po to, kai atsakovės A. Š. nuosavybės teisė į Žemės sklypą buvo įregistruota viešajame registre, įformino Pastatų, buvusių ant Žemės sklypo, kurį atsakovė A. Š. pagrįstai laikė savo nuosavybe, įgijimo sutartį net nesikreipus į atsakovę A. Š. sutikimo šiam sandoriui sudaryti. Atsakovė A. Š. taip pat nurodė, kad tokio sutikimo ji net ir nebūtų davusi, nes sudarydama 2005-09-08 Mainų sutartį, ji pagrįstai tikėjo, kad buvusiems Žemės sklypo savininkams priklausę Pastatai, kurie buvo ant Žemės sklypo, ir kurie žemės registro duomenyse nedetalizuoti, yra Žemės sklypo priklausiniai, todėl pagal CK 6.395 str. l d. jų nuosavybė perėjo atsakovei. Todėl, atsakovės A. Š. manymu, šioje situacijoje keltinas būtent ieškovės ir turto pardavėjos sąžiningumo ir atsakomybės, kaip ir sutartį įforminusio notaro, atsakomybės klausimas. Penkta, nurodė, jog ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ne tik dėl to, kad ieškinys savo esme yra nepagrįstas, bet ir reikalavimai yra suformuluoti ydingai ir iš esmės yra neįvykdomi, arba jų vykdymas gali sukelti neproporcingą žalą. Nurodė, kad ieškovė reiškia du reikalavimus, kurių tenkinimas vienas kitą eliminuoja, t.y. prašo pripažinti 2005-09-08 Mainų sutartį dalyje dėl Žemės sklypo dalies perleidimo atsakovei niekiniu, kas reikštų turto dalies - Žemės sklypo grąžinimą pardavėjai, ir tuo pačiu prašo perkelti jai įgijėjo teises. Tačiau neaišku, kokios teisės galėtų būti perkeltos ieškovei, jei atitinkamos sandorio dalies, iš kurio kyla tos teisės, nebeliktų. Iš kitos pusės, ieškovė ginčija kaip neteisėtą 2005-09-08 Mainų sutartį tik dėl tam tikros dalies Žemės sklypo, tačiau Žemės sklypas yra nepadalintas, jis yra vientisas, 2005-09-08 Mainų sutartis yra viena, todėl neaišku, kokiu būdu ir kokiu pagrindu galima išskirti kažkokią atskirą dalį, jos perleidimą įvardinant neteisėtu. Atitinkamai lieka neaiški tokio sprendimo įvykdymo tvarka ir pasekmės. Ieškovė savo reikalavime nurodo, kad reikalauja pripažinti 2005-09-08 Mainų sutartį iš dalies negaliojančia, priteisiant iš ieškovės atsakovei A. Š. 332,25 Lt pinginę kompensaciją. Nurodė, jog ieškovė tiek nurodydama ieškinio reikalavimo sumą, tiek prašydama priteisti 332,25 Lt pinginę kompensaciją, nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų ir apskaičiavimų. Atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas be priemokos buvo išmainytas į Butą, kurio vertė 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo dieną Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudarė 28900 Lt. Todėl, atsakovei A. Š. nesuprantama, kodėl jai turėtų būti priteista vos 332,25 Lt. Nurodė, jog abejotina, ar apskritai proporcinga piniginė restitucija yra galima, kadangi nuo sandorio sudarymo yra praėję beveik 10 metų, per tą laiką iš esmės pasikeitė tiek ekonominė situacija, tiek rinkos sąlygos, tiek pinigų ir turto vertė. Todėl nustatant galimą restitucijos sumą, būtina įvertinti ir šiuos aspektus, priešingai atsakovei A. Š. būtų padaryta nepagrįsta ir neproporcinga žala. Nuo 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo yra praėjęs ilgas laikotarpis, todėl apskritai ieškinio tenkinimas būtų neproporcingas ir tuo pačiu pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, teisinių santykių stabilumo principą. Nurodė, kad visą šį laikotarpį ieškovė naudojosi Pastatais ir jokių reikalavimu nei dėl servituto nustatymo, nei dėl galimybės išpirkti dalį Žemės sklypo į atsakovę A. Š. nesikreipė.
Šalies argumentai
A. S. M., M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), su ieškiniu ir priešieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Nesutikdami su ieškiniu atsakovai M. atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 57-59) ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovai sudarydami 2005-09-08 Mainų sutartį elgėsi nesąžiningai, t. y. nepranešė, kad sudarant 2005-09-29 Sutartį ½ dalis įsigyjamų Pastatų stovi ne valstybei priklausančiame Žemės sklype, kuris dar iki 2005-09-09 buvo perleistas A. Š.. Papildomai nurodo, kad tokia 2005-09-08 Mainų sutartis prieštarauja CK 6.395 str., Žemės įstatymo 31 str. ir imperatyvioms CK 6.396 str. nuostatoms, todėl tokia sutartis negalėjo būti tvirtinama, o patvirtinta negalioja. Kartu ieškovė mano, kad tokių veiksmų seka rodo, kad atsakovai M. siekė jiems nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą perleisti skyrium nuo pačiai S. M. priklausančių Pastatų dalies. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės visiškai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, kurios egzistavo ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose. Atsakovų manymu, toks ieškovės reikalavimas suformuotas selektyviai ir nesąžiningai siekiant nemokamai įsigyti dalį vertingo Žemės sklypo, kurio 6,0700 ha visa dalis prieina prie ežero pakrantės. Nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto vertintojo E. Ž. Nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 05/11-1186, Žemės sklypas ginčo sandorių sudarymo metu buvo įvertintas 340000 Lt, tuo tarpu ieškovė už Žemės sklypo dalį siūlo 332,25 Lt. Atsakovų manymu, ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. šiuo atveju nustatytinas servitutas, o ne sandorio ginčijimas. Nurodė, kad atsakovė A. Š. 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu įsigijo 6,0700 ha Žemės sklypą tikrai be jame esančiu Pastatų dalies, kurie priklausė atsakovams Mikulskiams. Taip įvyko todėl, kad atsakovė A. Š. nenorėjo papildomai mokėti už Pastatus. Atsakovė A. Š. 2005 m. rugsėjo mėn. daugelį kartų buvo atvykusi į Žemės sklypą ir akivaizdžiai matė, kad jame yra Pastatai, tačiau už juos papildomai mokėti atsisakė ir jų įsigyti tikrai nenorėjo. 2005-09-08 Mainų sutarties neatskiriamas priedas - Žemės sklypo planas, iš kurio buvo matyti, kad Žemės sklype buvo atsakovams M. priklausantys dalis Pastatų bei Pastatų dalis, kuris priklausė atsakovės S. M. močiutei J. Š., kuri mirė. CK 6.395 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjams (šiuo ginčo atveju konkrečiai M.) paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Atsakovė A. Š. fakto, kad Pastatai neperėjo jai 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu, neginčijo 9 metus, todėl laikytina, kad 2005-09-08 Mainų sutartis nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojanti. Pažymėjo, kad ieškovė A. K. niekada nedalyvavo jokiuose ikisutartiniuose santykiuosi su atsakovais M. Nurodė, kad net tvirtinant Pastatų sutartį pas notarę, ieškovė A. K. nedalyvavo. Pastatus susirado pats savo iniciatyva ieškovės brolis K. K.. Kaip paaiškėjo vėliau, K. K. yra profesionalus nekilnojamojo turto pardavėjas. K. K., susiradęs atsakovus M., paaiškino, kad nori įsigyti jiems nuosavybės teise priklausiusius Pastatus ir/ar Žemės sklypą, esančius labai vaizdingoje vietoje prie pat ežero pakrantės. Atsakovai paaiškino, kad Žemės sklypas yra parduotas A. Š., todėl nenori parduoti atsakovams dar tuo metu priklausiusių Pastatų. K. K. paaiškino, kad dėl to jokių problemų nėra ir jis sutvarkys visus teisinius formalus per notarę ir žemėtvarką, nes ten, pasak jo, turi daug pažįstamų. Paaiškino, kad tada jis nusipirks Pastatus be Žemės sklypo. Ieškovė tikrai žinojo, kad Žemės sklypas dar 1994-12-21 Trakų rajono valdybos sprendimu Nr. 1164 buvo atkurtas atsakovės S. M. seneliui J. Š.. Atsakovai Žemės sklypą 2003-02-25 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš senelio J. Š.. Žemės sklypas nuo 1994 m. buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, o jo duomenys viešai prieinami potencialiam pirkėjui. Taigi, Pastatus per „statytinę“ pirko šios srities profesionalas K. K.. Atsakovai nurodė, kad jie neturi teisinio išsilavinimo. S. M. ir M. M. turi tik specialų vidurinį išsilavinimą. Visą savo gyvenimą yra pradirbę žemės ūkyje ir nesupranta teisinių dokumentų pilna apimtimi. Matydamas, kad atsakovai yra neišsilavinę, ieškovės atstovas K. K. pats sudarė Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas pas notarę bei gavo leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių 2.3 p. sudarytas išimtinai ieškovės atstovo K. K. iniciatyva. Atsakovai, sudarydami Pastatų sutartį, dėl teisinio išsilavinimo trūkumo ir K. K. nesąžiningumo, nesuprato teisinių pasekmių. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių 2.3 p. nurodytas teiginys, kad pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo yra neteisėtas bei įtrauktas į ginčo sutartį išimtinai ieškovės atstovo K. K. iniciatyva su tikslu ginčo tvarka įsigyti Žemės sklypo dalį be didelių finansinių išlaidų. Ieškovės atstovo K. K. įtrauktas ir notarės J. K. patvirtintas Pastatų sutarties 2.3 p. yra neteisėtas ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių ieškovei. Pavyzdžiui, byloje ieškovės pateikta 2005-09-29 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą-sutikimas Nr. 892 (toliau - Žemėtvarkos leidimas) parduoti ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių be žemės sklypo. Tačiau ieškovė Žemėtvarkos leidimą cituoja selektyviai ir nenurodo svarbių aplinkybių. Žemėtvarkos leidimo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad „Turto įgijėjams žemės naudojimo klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka“. Vadovaujantis tuo, Žemėtvarkos leidime aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžta, kad Pastatai gali būti parduoti, tačiau naujasis įgijėjas įgys tik vieną daiktinę teisę, t. y. teisę naudotis Žemės sklypu, tačiau ne juo disponuoti. CK 4.20 str. nurodyta, kad daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Šiuo atveju naudojimo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė niekaip nesuteikė ieškovei teisės į dalį Žemės sklypo. Dėl to ieškinio dalykas galėjo būti tik servituto nustatymas naudoti Pastatus. Konstatuotina, kad ieškovė ir jos atstovas K. K. žinojo, kad Pastatų sandorio sudarymo metu Žemės sklypas priklauso trečiajam asmeniui - A. Š.. Nurodė, jog Pastatų sutarties 2.2 p., kuriame nurodyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo“, yra neteisėtas. Naudojamas sklypas be naudos davėjo sutikimo negali būti įsigyjamas, todėl neišsiaiškinus visų sandorio sudarymo aplinkybių yra akivaizdus ieškovės nesąžiningumas. Ieškovė ir jos atstovas K. K. žinojo, kad Žemės sklypas priklausė trečiajam asmeniui. Atsakovų manymu, aptariamą aplinkybę galimai žinojo ir Pastatų sandorį tvirtinusi notarė J. K.. Notarė sandorio metu ne tik turėjo viešą prieigą prie nekilnojamojo turto registro, tačiau tvirtino ir kitus sandorius, kuriuose Žemės sklypas figūravo. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr. 48/56121 iki Pastatų sandorio sudarymo yra notarės patvirtintas J. Š. įgaliojimas P. M. parduoti jai priklausantį dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir 6,0700 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, iki Pastatų sutarties sudarymo notarė yra patvirtinusi Testamentą, kuriame atsakovės S. M. senelis palieka visą savo nekilnojamąjį turtą, įskaitant 6,07 ha Žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniai, kurie yra (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovai M. daro išvadą, kad ieškovė, jos atstovas K. K. ir Pastatų sutarties sudarymo metu sandorį tvirtinusi notarė žinojo, kad Žemės sklypas 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu perleistas atsakovei A. Š.. Ieškovės ir jos atstovo K. K. nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad tvirtinant Pastatų sutartį jie specialiai nenurodė Pastatų vietos Žemės sklype. CK 6.396 str. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. CK 6.396 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu sutartyje aukščiau nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta negalioja. Dėl nurodyto Pastatų sutartis yra lygiai taip pat negaliojanti CK prasme. Ieškovė per savo atstovą K. K. siekė nenurodyti Žemės sklypo, nes priešingu atveju jiems būtų tekę derinti Pastatų įsigijimo klausimą su Žemės sklypo savininke A. Š., kuri bet kokiu atveju būtų nesuinteresuota leisti vykdyti Pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nenurodo, kokią dalį užima jos šiuo metu valdomi Pastatai, todėl neįmanoma konstatuoti, kokia apimtimi turi būti ginama jos, neva, teisė į dalį Žemės sklypo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovams už Pastatų dalį sumokėjo 7000 Lt. Ieškovė nurodo, kad tokiu atveju jai perėjo ir teisė naudotis Žemės sklypo dalimi. Iš anksčiau nurodytos turto vertinimo ataskaitos matyti, kad Žemės sklypas ginčo Sutarčių sudarymo metu buvo vertas 340 000 Lt. Mokėdama 7000 Lt už Pastatus ieškovė niekaip negalėjo tikėtis įsigyti nuosavybės teisės nemokamai į Žemės sklypo dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė net po 9 metų. Tiek iki Pastatų sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo ieškovė žinojo apie teisinę situaciją su Žemės sklypu, tačiau 9 metus nesiėmė jokių priemonių situacijai pakeisti. Dėl nurodyto ieškovė pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
A. S. M., M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nesutikdami su priešieškiniu, atsiliepime į priešieškinį (t. 2, b.l. 106-110, 114) ir teismo posėdyje nurodė, kad 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo dieną, t. y. 2005-09-08, atsakovė S. M. net nebuvo Pastatų savininkė, neturėjo nuosavybės dokumentų, įstatymiškai negalėjo atlikti jokių Pastatų dalies disponavimo veiksmų. Atsakovė S. M. Pastatų dalį paveldėjo iš savo senelio J. Š. 2005-09-09. Pirmasis nuosavybės pažymėjimas atsakovei S. M. į Pastatų dalį išduotas tik 2005-09-14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 37.2 p., įregistruojant nuosavybės teises registro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą, kurių atsakovė S. M. neturėjo ir negalėjo turėti 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu. Nuosavybės teisės į Pastatus viešame registre registruotos nuo 2003 metų. Atsakovė A. Š., būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti Pastatų dalies teisine būkle, o to nepadarius neturi jokio teisinio pagrindo grįsti savo nuosavybės teises CK 6.395 str. 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė A. Š. niekaip negalėjo tikėtis įgyti nuosavybės teises į Pastatų dalį, žinodama, kad atsakovė S. M. neturėjo nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė A. Š. selektyviai ir netinkamai cituoja CK 6.395 str. Atsakovė S. M. sutinka, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje notarei reikėjo aptarti ir statinių nuosavybės teisių perėjimo klausimą. Tačiau to nepadarius, pardavėjams (šiuo ginčo atveju konkrečiai M.) paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu atsakovė A. Š. neįgijo nuosavybės teisių į Pastatų dalį, nes atsakovei S. M. nebuvo sutvarkyta paveldėjimo procedūra ir ji neketino perleisti nuosavybės teisių į Pastatų dalį, atsakovė A. Š. netapo Pastatų dalies savininkė ir bendrasavininkė. Atsakovė A. Š. kildina savo nuosavybės teisės į Pastatus remdamasi 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu, tačiau 2005-09-08 Mainų sutartis niekaip negalėjo suteikti nuosavybės teises į mirusios J. Š. 1/2 dalį gyvenamosios paskirties pastato - gyvenamąjį namą. Pastatų dalis J. Š. perleista ieškovei A. K. 2005-09-28 Sutarties pagrindu. Atsakovė A. Š. kildina sau nuosavybės teises į Pastatų, perleistų J. Š. A. K., dalį, nors pardavėja J. Š. net nebuvo 2005-09-08 Mainų sutarties šalis. Atsakovė A. Š. nesitarė dėl Pastatų dalies įsigijimo iš J. Š.. Mirusioji J. Š. nebuvo Žemės sklypo savininkė, todėl atsakovė A. Š. negalėjo tikėtis įgyti nuosavybės teises į Pastatų dalį. Priešingai traktuoti teisinius santykius neįmanoma, nes būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principas. Atsakovė A. Š. nuosavybės teises į Pastatų dalį, kurią S. M. perleido A. K. pagal 2005-09-29 Sutartį, kildina tik formaliais pagrindais, t. y. nurodo, kad neaptarus Žemės sklypo perleidimo sutartyje Pastatų likimo, nuosavybės teisės perėjo naujajai Žemės sklypo savininkei (CK 6.395 str. 1 d.). Tačiau atsakovė A. Š. detaliau nepaaiškina jokių faktinių aplinkybių, susiklosčiusių vykdant 2005-09-08 Mainų sutartį tarp ginčo šalių. Atsakovė S. M. paaiškina, kad atsakovė A. Š. tikrai nesiekė įsigyti Pastatų dalies vykdant 2005-09-08 Mainų sutartį, nes neturėjo tam pinigų. Šiuos teiginius neginčijamai patvirtina 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kurio metu A. Š. davė parodymus, protokolas. Atsakovė S. M. paaiškina, kad įvykdžius 2005-09-08 Mainų sutartį atsakovai M. buvo apgauti dėl mainomo Buto vertės atsakovės A. Š., todėl 2006 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2005-09-08 Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia. Sudarius 2005-09-08 Mainų sutartį paaiškėjo, kad M. gautas Butas yra visiškai bevertis, avarinės būklės, o aplinkui gyveno vien narkomanai ir alkoholikai. Tuo tarpu M. Žemės sklypas (be Pastatų) pagal E. Ž. 2005 m. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 05-/11-1186 buvo įvertintas 340 000 Lt. Tarp šalių Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu 2005-09-08 Mainų sutartis palikta galioti, o M. atsakovės A. Š. taikos sutarties pagrindu buvo sumokėta piniginė kompensacija. Teismo posėdžio metu A. Š. teismui paaiškino, kaip surado M. Žemės sklypą, kaip susipažino su M. ir kaip vyko derybos dėl jo. 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokole A. Š. parodė kalbant apie (duomenys neskelbtini): „Tame kaime apžiūrinėjome kitą sklypą, tačiau jis mums nepatiko, ir tarpininkas pamatė sklypą, pasiteiravus sakė, jis yra irgi parduodamas. Susitikom, bet parodė, kad jis pardavinėjo ne savo daiktą, neturėjo sklypo dokumentų“. Toliau A. Š. aiškina, kaip susipažino su M.: „Tą pačią dieną nuvažiavome pas juos į žemę, klausiau, ar jie parduoda tą sklypą, atsakė, kad taip, įvardijo sumą, bet buvo jau vėlu, mes išvažiavome. Atvažiavome kitą dieną, ta sutarta suma jau padvigubėjo, sakė, kad reikia greitai surinkti pinigus, nes yra daug pretendentų į sklypą, ir spaudimas buvo iš jų pusės. Aš sakiau, kad grynųjų pinigų taip greitai nesurinksiu, pasiūliau sudaryti mainų sutartį į du butus“. 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolas neginčijamai patvirtina, kad atsakovė A. Š. buvo iki 2005-09-08 Mainų sutarties atvykusį į Žemės sklypą ir matė jame esančius Pastatus, tačiau jų nesiekė įsigyti ir nesiderėjo dėl jų kainos. A. Š. ir M. tarėsi tik dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Aptariami įrodymai patvirtina, kad A. Š. tuo metu neturėjo net pinigų įsigyti Pastatų dalį, todėl atsakovės A. Š. reikalavimas pripažinti nuosavybes teises į Pastatus yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas. Atsakovei S. M. yra nesuprantama, kaip galima tikėtis įgyti nuosavybės teises po beveik 10 metų žinant, kad derybos dėl Pastatų įsigijimo net nevyko ir negalėjo vykti. Konkliudentiniais veiksmais nuosavybės teisės į Pastatų dalį tikrai negalėjo pereiti. Atsakovė A. Š. negali būti Pastatų savininkė, nes Pastatai jai net nebuvo perduoti teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.396 str. 1 d.), be to, mainomas daiktas turi būti aiškiai nurodomas mainų sutartyje (CK 6.432 str. 1 d.), tačiau to padaryta nebuvo. Atkreipė dėmesį į atsakovės A. Š. argumentų nenuoseklumą: 2014-08-04 atsiliepime A. Š., kalbėdama apie būtinumą išsaugoti 2005-09-08 Mainų sutartį, nurodė, kad būtina užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumo principą, tuo tarpu reikšdama priešieškinį ji iš esmės ginčija 2005-09-29 Sutartį ir 2005-09-28 Sutartį po daugiau nei 9 metų, kas visiškai nedera su jos pačios cituotu civilinių teisinių santykių stabilumo principu. Taip pat nurodė, kad atsakovės A. Š. priešieškinio dalykas yra teisiškai neįmanomas įvykdyti, nes A. Š. nėra ir negali būti Pastatų savininkė ir bendraturtė; konstatavus šią aplinkybę teismui, restitucija yra neįmanoma, t.y. net ir pripažinus, kad 2005-09-29 Sutartis ir 2005-09-28 Sutartis prieštaravo teisės aktų reikalavimams, nėra jokio teisinio pagrindo perkelti atsakovei A. Š. įgijėjo teises ir pareigas, dėl nurodyto atsakovės A. Š. priešieškinio dalykas yra neįvykdomas, todėl atmestinas.
Atsakovas (pagal priešieškinį) Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (J. Š. teisių ir pareigų perėmėja) (toliau tekste – VMI prie FM) atsiliepime į priešieškinį nurodė (t. 2, b.l. 115-117), kad VMI prie FM kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra priėmusi J. Š. palikimo. VMI prie FM duomenimis, mirusioji J. Š. paveldimo turto neturi. Nurodė, jog patenkinus A. Š. ieškinį (priešieškinį), pripažinus niekine 2005-09-29 tarp A. K. ir S. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-7333 ir teismui nustačius, kad A. Š. yra ginčo statinių bendrasavininkė kartu su mirusiąja J. Š., atsirastų pagrindas pripažinti A. Š. pirmenybės teises pirkti J. Š. priklausantį turtą ir perkelti A. Š. pirkėjos (A. K.) teises ir pareigas. Nurodė, kad sprendimas perkelti A. Š. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2005-09-28 tarp A. K. ir J. Š. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JK-7284 tiesioginės įtakos valstybės materialiosioms teisėms ir pareigoms neturės. Mano, kad VMI prie FM šioje civilinėje byloje yra netinkamas atsakovas ir jos procesinė padėtis turtėtų būti pakeista, įtraukiant VMI prie FM trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
2005-09-08 tarp atsakovų S. M. ir M. M. bei nepilnamečio atsakovų sūnaus atsakovo M. M., atstovaujamo atsakovų, - iš vienos pusės ir atsakovės A. Š. - iš kitos pusės, buvo sudaryta žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartis (notarinio registro Nr. 4415-7) (t. 1, b.l. 15-18) (2005-09-08 Mainų sutartis), pagal kurią atsakovė A. Š. išmainė jai nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas), kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu – 2005-09-06 - buvo 28900 Lt, į atsakovams M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu buvusiam nepilnamečiam, bei jo tėvams atsakovams S. M. ir M. M. po 1/3 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį žemės ūkio paskirties, 6,0700 ha bendro ploto, 7331 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas).
2005-09-28 tarp ieškovės A. K. ir J. Š. (kuriai mirus, jos teisių ir pareigų perėmėja tapo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM) buvo sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. JK-7284) (t. 1, b.l. 8-10) (2005-09-28 Sutartis), pagal kurią ieškovė A. K. iš J. Š. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius: ½ dalį gyvenamosios paskirties 58,85 kv. m bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (Pastatai). Už Pastatus ieškovė sumokėjo 50000 Lt. Iš 2005-09-28 Sutarties 2.2 p. matyti (t. 1, b.l. 8), kad sudarant šią sutartį, 2005-09-14 yra gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas - pažyma Nr. 820 (t. 1, b.l. 25) parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, be žemės sklypo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-09-14 pažymoje Nr. 820 dėl pastatų pardavimo (t. 1, b.l. 25) taip pat nurodoma, jog turto įgijėjams žemės naudojimo klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 2005-09-28 Sutarties 2.3. p. yra nurodyta, kad sutinkamai su CK 6.394 str., pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas; pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo.
2005-09-29 tarp ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. buvo sudaryta pirkimo ir pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. JK-7333) (t. 1, b.l. 13-14) (2005-09-29 Sutartis), pagal kurią ieškovė A. K. iš atsakovės S. M. nusipirko ir įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius: ½ dalį gyvenamosios paskirties 58,85 kv. m bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, plane pažymėtos 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 6I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį viralinės, plane pažymėtos 7I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 8I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kiemo rūsio, plane pažymėto 9I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (Pastatai). Už Pastatus ieškovė sumokėjo 7000 Lt. Iš 2005-09-29 Sutarties 2.2 p. matyti (t. 1, b.l. 13), kad sudarant šią sutartį, 2005-09-29 yra gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas - pažyma parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, be žemės sklypo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-09-29 pažymoje Nr. 892 (t. 1, b.l. 24) taip pat nurodoma, jog turto įgijėjams žemės naudojimo klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 2005-09-28 Sutarties 2.3. p. taip pat buvo numatyta, kad sutinkamai su CK 6.394 str., pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas; pirkėjas įsipareigoja per vieną mėnesį nuo sandorio įregistravimo dienos, kreiptis į Trakų rajono skyrių dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių sudarymo.
Ieškovei A. K. įsigijus Pastatų dalis iš J. Š. ir S. M., paaiškėjo, kad po Pastatais esančio žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas) (t. 1, b.l. 26-29) įsigyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus nėra galimybės, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso kitai savininkei – atsakovei A. Š., kuri įsigijo 6,0700 ha ploto Žemės sklypą 2005-09-08 Mainų sutartimi iki 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutarčių sudarymo.
Ieškovė A. K. prašė pripažinti 2005-09-08 žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartį (notarinio registro Nr. 4415-7) iš dalies negaliojančia, dalyje dėl 0,2751 ha iš 6,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovei A. Š. ir perkelti šio žemės sklypo dalies įgijėjo teises ieškovei A. K., priteisiant iš ieškovės atsakovei A. Š. 332,25 Lt piniginę kompensaciją.
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises gina teismas, jame nurodytais būdais. Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė, o teismo sprendimas turi sukelti asmeniui jo siekiamas civilines pasekmes.
Ieškovė savo teisių pažeidimą grindė Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta pirmumo teise įsigyti parduodamą privačią žemę (jos dalį) po jai priklausančiais Pastatais. Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytinių.
Ginčijamos 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė A. K. jos nurodomos pirmumo teisės neturėjo, nes ji dar nebuvo Pastatų savininkė. Ieškovė A. K. 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis sudarė po to, kai atsakovė A. Š. 2005-09-08 Mainų sutartimi įgijo ginčo Žemės sklypą, ir po to, kai atsakovės A. Š. nuosavybės teisė buvo įregistruota viešajame registre – iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-06-26 išrašo (t. 1, b.l. 26-29) matyti, kad įrašas, patvirtinantis, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Š., galioja nuo 2005-09-12. Ieškovės nurodoma pirmumo teisė įsigyti parduodamą privačią žemę po jai priklausančiais Pastatais negalioja (netaikoma) atgal, o galėtų atsirasti tik nuo nuosavybės į Pastatus įgijimo, t.y. tik nuo 2005-09-28 ir 2005-09-29. Be to, teismas sutinka su atsakovės A. Š. atstovų argumentu, kad Žemės įstatymo 31 str. 1 d. taikytina tik pirkimo-pardavimo sandoriams, bet netaikytina mainų sutarčiai: vienam bendraturčiui daiktų mainų sutartimi perleidžiant bendrosios nuosavybės dalį, kitam bendraturčiui neatsiranda pirmumo teisė įgyti perleidžiamą dalį, nes toks pirmumo teisės taikymas prieštarautų mainų sutarties esmei – apsikeisti daiktais, kai siekiama ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Todėl darytina išvada, kad atsakovams M. ir A. Š. sudarius 2005-09-08 Mainų sutartį ieškovės A. K. teisės niekaip nebuvo pažeistos ir tokie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kad būdama Pastatų savininkė A. K. turi galimybę įgyvendinti savo teisę disponuojant jai priklausančiais Pastatais kitokiais būdais, pavyzdžiui, nustatyti servitutą, ką, be kita ko, pažymėjo teismo posėdyje ir ieškovės A. K. atstovas, ar išsinuomoti Žemės sklypo dalį po pastatais, ar išpirkti ją iš Žemės sklypo savininkės. Pažymėtina ir tai, kad įsigijusi Pastatus 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartimis ieškovė A. K. ieškiniu dėl 2005-09-08 Mainų sutarties dalinio nuginčijimo kreipėsi tik 2014-06-27, kas taip pat patvirtina, kad ieškovei nekyla problemų naudojantis jai priklausančiais Pastatais neturint nuosavybėje žemės po jais; beje, pati ieškovė A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo Pastatų įsigijimo jais iki šiol nesinaudoja ir kas naudojasi jos minėtu turtu, nežino.
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės A. K. argumentai, kad 2005-09-08 Mainų sutartis prieštarauja ir imperatyvioms CK 6.395 str. 1 d. bei CK 6.396 str. 1 d. normoms, todėl, pagal CK 1.80 str., yra negaliojanti. Pagal CK 6.432 str. 2 d., mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei; mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. CK 6.395 str. 1 d. nustato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė i parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 6.395 str. 1 d. norma nėra imperatyvi. CK 6.395 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, tai pardavėjams paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis, o CK 6.395 str. 3 d. nustato, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjo teisė naudotis žemės sklypo dalimi ir jos sąlygos neaptartos, tai pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal jo paskirtį. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovės A. Š. atstovai, 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu Žemės sklypo kadastro duomenyse Pastatų duomenų detalizuota nebuvo (t. 2, b.l. 63-104), o tuometiniai teisės aktai nedraudė žemės perleidimo sutarčių sudaryti esant tik preliminariems matavimams, jų nepatikslinus, ir tik nuo 2008-01-01 įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai, pagal kuriuos, sudarant sandorius dėl žemės sklypų perleidimo tapo būtini tikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, visais atvejais nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Teismas pažymi, kad 2005-09-08 Mainų sutarties priede – Žemės sklypo plane (t. 1, b.l. 21, t. 2, b.l. 70), kuris yra neatskiriama sandorio dalis, Žemės sklype esančių ginčo Pastatų įžiūrėti neįmanoma.
CK 6.396 str. l d. nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte, o pagal CK 6.396 str. 2 d., jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Teismas sutinka su atsakovės A. Š. atstovų argumentais, kad 2005-09-08 Mainų sutartimi minėti reikalavimai nepažeisti, 2005-09-08 Mainų sutartyje išvardinti visi esminiai mainomo Žemės sklypo kaip pagrindinio daikto duomenys, kurie tuo metu buvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tų duomenų pakako atsakovės A. Š. nuosavybės teisių objekto identifikavimui ir teisių įregistravimui viešajame registre; be to, CK 6.396 str. 1 d. savo esme kalba ne apie žemės sklypą, o apie statinius, pastatus ar įrenginius, todėl nagrinėjant Žemės sklypo perleidimo sandorį netaikoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paminėtų įstatymų normoms 2005-09-08 Mainų sutartis neprieštaravo ir taikyti CK 1.80 str. nėra pagrindo.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės A. K. reikalavimų argumentas, kad 2005-09-08 Mainų sutartis prieštarauja ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes 2005-09-08 Mainų sutartyje nebuvo duomenų apie tai, jog perleidžiamame Žemės sklype yra tuomet dar J. Š. ir S. M. priklausančių Pastatų, o atsakovai M. ir A. Š. elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, nes atsakovė S. M., sudarydama 2005-09-29 Sutartį, nepranešė ieškovei, kad jos įgyjamų Pastatų dalis stovi ne valstybei priklausančiame Žemės sklype, kaip nurodyta 2005-09-29 Sutarties 2.2. ir 2.3. p., o atsakovams Mikulskams nuosavybės teise priklausiusiame Žemės sklype, kuris dar iki 2005-09-29 Sutarties sudarymo 2005-09-08 Mainų sutartimi buvo perleistas atsakovei A. Š., o atsakovė A. Š., kuri negalėjo nematyti, kad jos įgyjamo Žemės sklypo 0,2705 ha ploto dalis yra užstatyta Pastatais, neaptarė to 2005-09-08 Mainų sutartyje.
Kaip paaiškino atsakovė S. M., ji turi profesinį techninį išsilavinimą, pagal specialybę yra virėja; atsakovas M. M. (vyresnysis) paaiškino, kad jis turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, yra mechanizatorius, traktorininkas, todėl visiškai tikėtina, kad jie galėjo dėl savo teisinio neišprusimo ne visiškai suvokti jų sudaromų sutarčių nuostatų prasmės. Taip, atsakovai M. atsiliepime į ieškinį nurodė bei atsakovė S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nesuprato 2005-09-28 Sutarties ir 2005-09-29 Sutarties 2.3 punktų prasmės ir teisinių pasekmių, pasitikėjo notare ir K. K.. Tuo tarpu ieškovė, sudarant ginčijamus sandorius, veikė per savo atstovą – brolį K. K., kuris, apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdyje parodė, kad jis yra ūkininkas, šiuo metu pagal verslo liudijimą verčiasi patalpų nuoma, o ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo savo įmonę, kuri statė namus; taip pat K. K. parodė, kad jis pirkdavo žemės sklypus. K. K. taip pat parodė, kad pažįsta notarę J. K., tvirtinusią 2005-09-28 Sutartį ir 2005-09-29 Sutartį, nes jie abu yra Trakų m. gyventojai. Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje notarė J. K. taip pat patvirtino, kad pažįsta ieškovę A. K. ir K. K., nes jie yra jos klientai, parodė, kad jai, be ginčijamų sandorių, teko tvirtinti ir daugiau A. K. ir K. K. sudaromų sandorių, bet asmeniniai santykiai jų nesiejo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei, veikiančiai per atstovą K. K., pakako išprusimo, kad tinkamai įvertinti sudaromas sutartis ir jų teisines pasekmes. Kaip nurodė atsakovai M. atsiliepimuose į ieškinį bei priešieškinį, o taip ir atsakovė S. M. teismo posėdyje, ieškovei A. K., perkant Pastatus, tikrai buvo žinoma, kad Žemės sklypas M. jau nebepriklauso, ji (S. M.) sakė apie tai K. K., kuris tvarkė visus su sutarčių sudarymu susijusius reikalus, bet šis jai pasakė, kad viską sutvarkys, nes turi pažįstamų Trakų žemėtvarkos skyriuje bei pažįsta notarę J. K.. Tai, jog ieškovei A. K., perkant Pastatus, buvo žinoma, kad Žemės sklypas ne tik nepriklauso valstybei, bet jau nebepriklauso ir atsakovams M., atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir tai, jog, kaip nurodė atsakovai M., ši aplinkybė galimai buvo žinoma ir Pastatų perleidimo sandorius tvirtinusiai notarei J. K., kuri tvirtino ir kitus sandorius, kuriuose figūravo Žemės sklypas, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (taip nurodė atsakovai) iki Pastatų perleidimo sandorių sudarymo yra notarės 2003-04-23 patvirtintas J. Š. įgaliojimas P. M. parduoti jai priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 63); taip pat notarė J. K. 2001-12-11 yra patvirtinusi J. Š. testamentą, kuriuo jis padarė patvarkymą visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tame tarpe (taip nurodyta testamente) žemės sklypą, turintį 6,07 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), skirti savo vaikaitei S. M. (t. 1, b.l. 64). Kas liečia atsakovės A. Š. nesąžiningumo ieškovės A. K. atžvilgiu, teismas sutinka su atsakovės A. Š. atstovų argumentu, jog 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė A. K. neturėjo jokių subjektinių teisių su ginču susijusio turto atžvilgiu, jokių derybų su ieškove jokiu klausimu atsakovė A. Š. nevedė, todėl neprivalėjo sudaromos 2005-09-08 Mainų sutarties sąlygų derinti su ieškove. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pripažinti 2005-09-08 Mainų sutartį negaliojančia remiantis CK 1.81 str. nėra teisinio pagrindo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.).
Ieškovė A. K. ginčija 2005-09-08 Mainų sutarties dalį, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nėra nei šio sandorio šalis, ji šio sandorio sudarymo metu nebuvo nei Žemės sklypo, nei Pastatų savininkė ar bendrasavininkė, todėl neturėjo jokių teisių į Žemės sklypą ar Pastatus bei nebuvo kitų aplinkybių, kurios sąlygotų kokį nors ieškovės pagrįstą materialinį suinteresuotumą šio sandorio atžvilgiu. Savo teisę į ieškinį (materialinį suinteresuotumą) ieškovė sieja su aplinkybėmis, kurios atsirado jau po 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo – tik sudarius 2005-09-28 ir 2005-09-29 Sutartis. Tačiau, šis vėliau atsiradęs suinteresuotumas turto atžvilgiu nėra pagrindas ieškovei ginčyti iki tol sudarytos ir įsigaliojusios 2005-09-08 Mainų sutarties, todėl darytina išvada, kad ieškovė A. K. neturi jokio teisėto pagrindo reikalavimams šioje byloje reikšti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės A. K. reikalavimas dėl 2005-09-08 Mainų sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia yra nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12, 178 str.), todėl atmestinas. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovės A. K. byloje pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas ir dėl to, kad jis iš esmės yra ydingas, kadangi patenkinus jos reikalavimą pripažinti 2005-09-08 Mainų sutartį iš dalies negaliojančia, dalyje dėl 0,2751 ha iš 6,0700 ha Žemės sklypo perleidimo atsakovei A. Š., niekaip negalėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl perkėlimo jai šios Žemės sklypo dalies (0,2751 ha) įgijėjo teisių pagal minėtą sutartį, nes iš negaliojančio sandorio negali atsirasti jokių teisių ar pareigų.
Ieškovės A. K. reikalavimas perkelti jai šio Žemės sklypo dalies įgijėjo teises, priteisiant iš ieškovės atsakovei A. Š. 332,25 Lt piniginę kompensaciją, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl 2005-09-08 Mainų sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, kurį atmetus, atmestinas ir iš jo išvestinis reikalavimas, detaliai nenagrinėjant jo pagrįstumo.
Dėl atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimų pagrįstumo
Atsakovė A. Š. priešieškiniu prašė: 1) pripažinti jai (A. Š.) nuosavybės teisę į turtą - ½ dalį Pastatų - pagal 2005-09-08 žemės sklypo ir buto su rūsiu mainų sutartį (notarinio registro Nr. 4415-7), įgytą iš S. M.; 2) pripažinti niekine 2005-09-29 tarp ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-7333), taikyti restituciją, iš atsakovės S. M. priteisiant ieškovei A. K. 7000 Lt, o ieškovei A. K. grąžinant sutartimi perleistą turtą, t.y. ½ dalį Pastatų; 3) perkelti atsakovei A. Š. pirkėjos teises ir pareigas pagal 2005-09-28 tarp ieškovės A. K. ir mirusiosios J. Š., kurios teisių perėmėja yra atsakovė Lietuvos Respublika (valstybė), sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JK-7284), perkeliant atsakovei A. Š. pirkėjos teises į turtą: ½ dalį Pastatų, o ieškovei A. K. iš atsakovės A. Š. priteisiant 6167,50 Lt piniginę kompensaciją.
Atsakovė A. Š. savo reikalavimus grindė tuo, jog mainomo Žemės sklypo pardavėjai pareiškė, kad mainomas turtas neareštuotas, niekam neparduotas, neįkeistas ar kitaip apsunkintas. Nuosavybės teisė į Žemės sklypą A. Š. perėjo nuo 2005-09-08, šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 4418-7). Ant Žemės sklypo stovėjo pardavėjams priklausiusių Pastatų, tačiau jų duomenys Žemės sklypo kadastro duomenyse nebuvo nurodyti (Žemės sklypas 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu buvo be tikslaus geodezinio plano), jų likimas 2005-09-08 Mainų sutartyje atskirai taip pat neaptartas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d. ir CK 4.14 str. atsakovė A. Š. pagrįstai laikė, kad Pastatus ištinka pagrindinio daikto likimas ir jie tapo atsakovės A. Š. nuosavybe. Nurodė, jog vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., neaptarus 2005-09-08 Mainų sutartyje Pastatų likimo, nuosavybės teisė į ant Žemės sklypo stovėjusius pardavėjos S. M. Pastatus perėjo naujajam Žemės sklypo savininkui, t.y. atsakovei A. Š.. Tokiu būdu atsakovė A. Š. tapo Pastatų bendrasavininke kartu su J. Š., kuriai nuosavybės teise priklausė kita ½ dalis Pastatų. Atsakovės A. Š. nuomone, ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. sudaryta 2005-09-29 Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo dienos. Nurodė, kad jog UAB „Geodeziniai matavimai“ atliekant A. Š. įsigyto Žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad Žemės sklype esančius pardavėjams priklausiusius Pastatus S. M. perleido A. K. pagal 2005-09-29 Sutartį, patvirtintą Trakų rajono notarų biuro notarės J. K.. Pastatai buvo perleisti už 7000 Lt, Pastatų vidutinė rinkos vertė pagal 2005-09-29 Sutartį – 6167,50 Lt (1/2 nuo 12335 Lt). Pastatai kitam asmeniui – A. K. - buvo perleisti be atsakovės A. Š. žinios ir sutikimo tuo metu, kai A. Š. jau buvo Žemės sklypo ir jo priklausinių savininke. Nurodė, kad 2005-09-29 Sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei ir tuo pačiu pažeidžia atsakovės A. Š., kaip Žemės sklypo, ant kurio stovi perleisti Pastatai, ir šių Pastatų įgijėjos (savininkės), interesus, nes pardavėja S. M. pardavė jai nebepriklausiusį turtą. Pagal 2005-09-08 Mainų sutartį ir vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d., neaptarus žemės perleidimo sutartyje Pastatų likimo, šie Pastatai perėjo naujajam žemės savininkui, t.y. A. Š.. S. M., nors ir formaliai būdama dalies Pastatų savininke pagal Nekilnojamojo registro duomenis, bet žinodama, kad Pastatai jai nuosavybės teise nebepriklauso, neturėjo teisės perleisti Pastatų tretiesiems asmenims. Vadovaujantis CK 6.307 str., pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pirkėja A. K., būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti, kam priklauso Žemės sklypas ir ant jo pastatyti Pastatai, kadangi 2005-09-08 Mainų sutartis ir A. Š. nuosavybės teisės į Žemės sklypą 2005-09-29 Sutarties sudarymo dieną buvo įregistruotos viešame registre. Įrašas apie 2005-09-08 Mainų sutarties įregistravimą viešame registre galioja nuo 2005-09-12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė S. M. pardavė jai nebepriklausantį turtą, laikytina, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.317 str. 1 d.) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinis vadovaujantis CK 1.80 str. ir CK 1.81 str. 1 p. 2005-09-29 Sutartyje nėra aptartos pirkėjo teisės į Žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 str. 2 d., ir nėra aišku, kokia A. Š. priklausančio Žemės sklypo apimtimi ir plotu naudosis Pastatų pirkėjas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Jei pardavėja S. M. buvo įsitikinusi, kad ji yra Pastatų savininkė ir turi teisę juos perleisti savo nuožiūra, tai vadovaujantis CK 6.394 str. 3 d. privalėjo gauti atsakovės A. Š. sutikimą šiam sandoriui sudaryti, tačiau į A. Š. nebuvo nei kreiptasi, nei tokį sutikima kam nors A. Š. būtų davusi. Atsižvelgiant į tai, Pastatų perleidimo sandoris nesant žemės savininko sutikimo negalėjo notaro būti tvirtinamas, o patvirtintas negalioja (CK 1.80 str.). Ieškovė A. K. turėjo ir galėjo įsitikinti, kam priklauso Žemės sklypas ir kokios su juo susijusios teisės priklauso žemės savininkui. Pagal CK 1.78 str. 1 d., niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Likvidavus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį dėl dalies Pastatų perleidimo kartu turėtų būti pripažįstama nuosavybės teisė į perleistuosius Pastatus A. Š., nes šie Pastatai A. Š. priklauso pagal 2005-09-08 Mainų sutartį.
Atsakovė A. Š. taip pat nurodė, kad A. K. ir mirusioji J. Š. sudarė 2005-09-28 Sutartį, pagal kurią A. K. iš J. Š. įsigijo kitą dalį Pastatų, stovinčių ant Žemės sklypo, kuris 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną priklausė atsakovei A. Š.. Nurodė, jog 2005-09-28 Sutartis taip pat yra neteisėta, sudaryta pažeidžiant atsakovės A. Š. kaip Pastatų bendrasavininkės ir Žemės sklypo savininkės, teises. 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną Žemės sklypo savininke buvo atsakovė A. Š., jos nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešajame registre. Sudarydamos 2005-09-28 Sutartį tiek A. K., tiek J. Š. savarankiškai ar notaro padedamos privalėjo pasidomėti, kas yra Žemės sklypo savininkas sandorio sudarymo dieną, ir gauti atsakovės A. Š. sutikimą. Tačiau į atsakovę A. Š. nebuvo nei kreiptasi, nei ji tokį sutikimą kam nors būtų davusi. Todėl toks sandoris negalėjo notaro būti tvirtinamas, o patvirtintas negalioja (CK 1.80 str.). CK 6.396 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba kitame nekilnojamajame daikte. Pagal CK 6.396 str. 2 d., jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. 2005-09-28 Sutartyje privalėjo būti aptartas naudojimosi Žemės sklypu, esančiu po Pastatais, klausimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). A. K. kartu su J. Š. 2005-09-28 Sutartyje nurodė Pastatų dalis, kurios perleidžiamos, tačiau neaptarė įgyjamų Pastatų lokalizacijos atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Pagal 2005-09-28 Sutartį nėra aišku, kokia Žemės sklypo dalimi naudosis Pastatų įgijėja, apsiribojama tik formuluote, kad tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėja (J. Š.), tačiau pardavėja buvo faktinė Žemės sklypo dalies nuomininkė (naudotoja), nuosavybės teisė į Žemės sklypą priklausė atsakovei A. Š.. 2005-09-28 Sutarties sudarymo dieną, t.y. 2005-09-28, A. Š. buvo Pastatų dalies, iki 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo priklausiusios S. M., savininkė, taigi J. Š. bendrasavininkė. Pagal CK 4.79 str. 1 d., atsakovė kaip Pastatų bendrasavininkė, įgijusi dalį Pastatų pagal 2005-09-08 Mainų sutartį, turėjo pirmumo teisę įsigyti Pastatus, tačiau jai to nebuvo pasiūlyta. Atsižvelgiant į tai, kad yra pažeista atsakovės A. Š. pirmumo teisė pirkti bendrasavininkei J. Š. priklausiusį turtą, yra pagrindas perkelti atsakovei A. Š. dalies Pastatų pirkėjo teises. Perkeliant pirkėjo pareigas ir teises atsakovei A. Š., ji taip pat turėtų atsiskaityti su pirkėja A. K.. 2005-09-28 Sutartyje nurodyta, kad už turtą sumokėta 50000 Lt. Tokia 2005-09-28 Sutarties kaina kelia pagrįstų abejonių savo realumu, nes perleistų Pastatų pagal 2005-09-28 Sutartį vidutinė rinkos vertė sudarė 6167,5 Lt (1/2 nuo 12335 Lt), o identiška Pastatų dalis pagal 2005-09-29 Sutartį buvo nupirkta vos už 7000 Lt. Atsakovės A. Š. manymu, dirbtinai padidinta 2005-09-28 Sutarties kaina buvo nurodyta sąmoningai, kad bendrasavininkiui pareiškus pretenzijas į perleidžiamą turtą jis neturėtų suinteresuotumo pirkti turtą tokia nepagrįstai didele kaina, tuo tarpu reali sandorio kaina buvo žymiai mažesnė. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš A. Š. A. K. priteistina suma, atitinkanti perleistų Pastatų pagal 2005-09-28 Sutarties vidutinę rinkos vertę, t.y. 6167,50 Lt.
CK 6.432 str. 1 d. nustato, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą.
Pagal CK 6.432 str. 2 d., mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.305 - 6.431 str.), jeigu tai neprieštarauja CK 6.432 - 6.435 str. normoms ir mainų esmei. Pagal CK 6.393 str. 4 d., nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, šį faktą įforminus CK 6.398 str. nustatyta tvarka, t. y. pirkėjo ir pardavėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).
Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovės A. Š. atstovai, mainų sutarties esmė – apsikeisti daiktais, kai siekiama ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą (kaip pagal pirkimo-pardavimo sandorį), bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos.
Kaip jau minėta, atsakovai M. 2005-09-08 Mainų sutartimi išmainė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį 6,0700 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) į atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas), t.y. vienas daiktas mainomas į kitą (CK 6.432 str. 1 d.); 2005-09-08 Mainų sutartyje nurodytų daiktų sąrašas yra aiškus, konkretus ir baigtinis. CK 6.432 str. imperatyviai nurodyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Įstatymų leidėjas naudoja sąvoką vieną daiktą, kas aiškiai suponuoja pareigą aiškiai aptarti mainomą daiktą ir/ar daiktus.
Teismas sutinka su atsakovų M. atsikirtimų į priešieškinį argumentais, kad 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo dieną atsakovė S. M. net nebuvo Pastatų savininkė, neturėjo nuosavybės dokumentų, įstatymiškai negalėjo atlikti jokių Pastatų dalies disponavimo veiksmų, nes ji Pastatų dalį paveldėjo iš savo senelio J. Š. tik 2005-09-09, o pirmasis nuosavybės pažymėjimas atsakovei S. M. į Pastatų dalį išduotas tik 2005-09-14 (t. 1, b.l. 138-141). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 37.2 p., įregistruojant nuosavybės teises registro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą, kurių atsakovė S. M. neturėjo ir negalėjo turėti 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė A. Š. netapo Pastatų dalies savininkė ir bendrasavininkė. Kaip nurodė atsakovė S. M., ji sutinka kad Žemės sklypo perleidimo sutartyje notarei reikėjo aptarti ir statinių nuosavybės teisių perėjimo klausimą, tačiau to nepadarius, pardavėjams (šiuo ginčo atveju – M.) paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Teismas laiko pagrįstais ir atsakovų M. argumentus, kad atsakovė A. Š. kildina savo nuosavybės teises į Pastatus remdamasi 2005-09-08 Mainų sutartimi, tačiau 2005-09-08 Mainų sutartis niekaip negalėjo suteikti jai nuosavybės teises į mirusios J. Š. Pastatų ½ dalį, kurią J. Š. perleido ieškovei A. K. 2005-09-28 Sutartimi, nes pardavėja J. Š. nebuvo 2005-09-08 Mainų sutarties šalis, atsakovė A. Š. nesitarė dėl Pastatų dalies įsigijimo iš J. Š., mirusioji J. Š. nebuvo Žemės sklypo savininkė, todėl atsakovė A. Š. negalėjo tikėtis įgyti nuosavybės teises į Pastatų dalį; priešingai traktuoti teisinius santykius neįmanoma, nes būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principas.
Atsakovė S. M. nurodė, kad ji neketino perleisti atsakovei A. Š. nuosavybės teisių į Pastatų dalį, o A. Š. tikrai nesiekė įsigyti Pastatų dalies vykdant 2005-09-08 Mainų sutartį, nes neturėjo tam pinigų. Šiuos atsakovės S. M. teiginius patvirtina 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kurio metu A. Š. davė parodymus, protokolo kopija (t. 2, b.l. 112-113). Atsakovė S. M. nurodė, kad įvykdžius 2005-09-08 Mainų sutartį atsakovai M. buvo apgauti atsakovės A. Š. dėl mainomo Buto vertės, todėl 2006 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2005-09-08 Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia. Paaiškino, kad sudarius 2005-09-08 Mainų sutartį paaiškėjo, kad M. gautas Butas yra visiškai bevertis, avarinės būklės, o aplinkui gyveno vien narkomanai ir alkoholikai. Tuo tarpu M. Žemės sklypas (be Pastatų) pagal E. Ž. 2005 m. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 05-/11-1186 buvo įvertintas 340 000 Lt, tą patvirtina Nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymos Nr. 05/11-1186 kopija, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo apžiūros data – 2005-11-14 (t. 1, b.l. 60). Tarp šalių Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu 2005-09-08 Mainų sutartis palikta galioti, o M. atsakovės A. Š. taikos sutarties pagrindu buvo sumokėta 200000 Lt piniginė kompensacija; tai patvirtina teismo prie bylos prijungta Vilniaus apygardos teismo 2007-05-21 nutarties kopija. Kaip nurodė atsakovė S. M. bei tai patvirtina byloje esanti 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo kopija, teismo posėdžio metu A. Š. teismui paaiškino, kaip surado M. Žemės sklypą, kaip susipažino su M. ir kaip vyko derybos dėl jo. Kalbėdama apie (duomenys neskelbtini) A. Š. parodė: „Tame kaime apžiūrinėjome kitą sklypą, tačiau jis mums nepatiko, ir tarpininkas pamatė sklypą, pasiteiravus sakė, jis yra irgi parduodamas, davė telefoną. Susitikom, bet parodė, kad jis pardavinėjo ne savo daiktą, neturėjo sklypo dokumentų“. Toliau A. Š. parodė, kaip susipažino su M.: „Tą pačią dieną nuvažiavome pas juos į žemę, klausiau, ar jie parduoda tą sklypą, atsakė, kad taip, įvardijo sumą, bet buvo jau vėlu, mes išvažiavome. Atvažiavome kitą dieną, ta sutarta suma jau padvigubėjo, sakė, kad reikia greitai surinkti pinigus, nes yra daug pretendentų į sklypą, ir spaudimas buvo iš jų pusės. Aš sakiau, kad grynųjų pinigų taip greitai nesurinksiu, pasiūliau sudaryti mainų sutartį į du butus“. Taigi, 2007-05-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovė A. Š. buvo iki 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo atvykusį į Žemės sklypą ir matė jame esančius Pastatus, tačiau jų nesiekė įsigyti ir nesiderėjo dėl jų kainos, o tarėsi su M. tik dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Pažymėtina, kad ir atsakovės A. Š. atstovai teismo posėdyje neginčijo, kad A. Š. iki 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo buvo atvykusį į Žemės sklypą ir matė jame esančius Pastatus. Aptariami įrodymai patvirtina atsakovų M. teiginius, kad A. Š. tuo metu net neturėjo pinigų įsigyti Pastatų dalį, todėl teismas sutinka su atsakovų M. atsikirtimų argumentu, kad atsakovės A. Š. reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į Pastatus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat yra pagrįsti atsakovų M. argumentai, kad atsakovė A. Š. negali būti Pastatų savininkė, nes nekilnojamieji daiktai, taip pat ir Pastatai, turi būti perduodami griežtai įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.396 str. 1 d.), tuo tarpu A. Š. Pastatai nebuvo perduoti teisės aktų nustatyta tvarka ir tai patvirtina 2005-09-08 Mainų sutarties priedas - 2005-09-08 perdavimo-priėmimo aktas (t. 2, b.l. 68-69), be to, mainomas daiktas turi būti aiškiai nurodomas mainų sutartyje (CK 6.432 str. 1 d.), o 2005-09-08 Mainų sutartyje Pastatai kaip mainomas daiktas nėra nurodyti (t. 2, b.l. 64-67).
Atsakovai M. pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovės A. Š. argumentų nenuoseklumą: 2014-08-04 atsiliepime atsakovė A. Š., kalbėdama apie būtinumą išsaugoti 2005-09-08 Mainų sutartį, nurodė, kad būtina užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumo principą, tuo tarpu reikšdama priešieškinį ji iš esmės ginčija 2005-09-29 Sutartį ir 2005-09-28 Sutartį po daugiau nei 9 metų, kas visiškai nedera su jos pačios cituotu civilinių teisinių santykių stabilumo principu. Teismas sutinka ir su atsakovų M. argumentu, kad atsakovės A. Š. priešieškinio dalykas yra teisiškai neįmanomas įvykdyti, nes A. Š. nėra ir negali būti Pastatų savininkė ir bendraturtė; konstatavus šią aplinkybę teismui, restitucija yra neįmanoma, t.y. net ir pripažinus, kad 2005-09-29 Sutartis ir 2005-09-28 Sutartis prieštaravo teisės aktų reikalavimams, nėra teisinio pagrindo perkelti atsakovei A. Š. įgijėjo teises ir pareigas.
CK 4.14 str. 1 d. nustato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, o pagal CK 4.14 str. 2 d., kaip pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimų argumentą, kad neaptarus 2005-09-08 Mainų sutartyje Pastatų likimo, atsakovė A. Š., vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d. ir CK 4.14 str., pagrįstai laikė, kad Pastatus ištinka pagrindinio daikto likimas ir jie tapo atsakovės A. Š. nuosavybe - nuosavybės teisė į ant Žemės sklypo stovėjusius pardavėjos S. M. Pastatus perėjo naujajam Žemės sklypo savininkui, t.y. atsakovei A. Š.. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė A. K., o taip pat ir atsakovai M., jeigu šalys 2005-09-08 Mainų sutartimi būtų ketinę mainyti ne tik Žemės sklypą, bet ir Pastatus, tai būtų aptarta 2005-09-08 Mainų sutartyje.
CK 6.394 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti; pagal CK 6.394 str. 3 d., jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jeigu sutartyje nėra nurodytų duomenų, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str. 2 d.).
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. parodė, kad prieš tvirtindama ginčijamas Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. 2005-09-29 Sutartį ir 2005-09-28 Sutartį, ji užklausė VĮ Registrų centrą ir gavo pažymas, iš kurių buvo matyti, kad Pastatai stovi valstybinėje žemėje, tai patvirtina VĮ Registrų centro pažymų 10, 11 punktai, kuriuose nėra įrašų apie žemės sklypo kadastro duomenis, nėra žemės sklypo kadastro numerio (t. 1, b.l. 138-141, 155-158), o kai tokių žymų nėra, vadinasi, žemė yra valstybinė. Todėl ji užklausė NŽT, iš kur buvo gautos pažymos-sutikimai Pastatų pardavimui (t. 1, b.l. 148, 164) ir buvo leista parduoti Pastatus, nurodant, kad vėliau pirkėjas galės išsipirkti ar išsinuomoti žemę. Notarės J. K. nuomone, šiuo atveju NŽT privalėjo labai atsakingai patikrinti, kieno žemėje stovi Pastatai.
Teismo vertinimu, sandorio – 2005-09-29 Sutarties - naikinimas vien formaliu pagrindu ir sandorio pripažinimas niekiniu neproporcingai pažeistų ieškovės A. K. ir atsakovės S. M. interesus bei tai neatitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią sutartiniuose santykiuose būtina užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą.
Ieškovė A. K. pažymėjo, ir teismas su tuo sutinka, kad beveik 10 metų nuo 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo atsakovė A. Š. Pastatais nesinaudojo, jokių pretenzijų į Pastatus, stovinčius ant jai priklausančio Žemes sklypo, neturėjo, tad atsakovės A. Š. teiginiai, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad jai 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu nuosavybės teise perėjo ne tik Žemės sklypas, bet ir Pastatai, yra nepagrįsti, nelogiški, neatitinka tikrosios 2005-09-08 Mainų sutarties šalių valios bei 2005-09-08 Mainų sutarties esmės; akivaizdu, kad tikrieji šalių ketinimai pagal 2005-09-08 Mainų sutartį buvo išmainyti konkrečius daiktus, t.y. tik Butą su rūsiu į Žemės sklypą. Priešingas aiškinimas prieštarautų protingumui ir sąžiningumui, teisingumo principui, apimančiam ir reikalavimą užtikrinti susiformavusių teisinių santykių stabilumą.
Be to, teismas visiškai sutinka su ieškovės A. K. ir atsakovų M. argumentais, kad netgi vien Žemės sklypo vertė buvo nelygiavertė išmainyto Buto vertei. Pagal CK 6.432 str. 2 d., mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų esmė - pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Šios bylos atveju negali būtį taikoma atsakovės nurodyta CK 6.395 str. 1 d., nes tuomet atsakovei pereitų daugiau negu vienas daiktas, o pati 2005-09-08 Mainų sutartis taptų nesąžininga ir nelygiavertė, nes atsakovė A. Š. už Butą gautų ne tik Žemės sklypą, bet ir Pastatus, o tai 2005-09-08 Mainų sutartyje nėra aptarta. Be to, kaip jau minėta, 2005-09-08 Mainų sutarties sudarymo metu atsakovei S. M. Pastatai nuosavybės teise nepriklausė, tad nelogiška teigti, kad ji galėjo šiuos Pastatus išmainyti kartu su Žemės sklypu ir kad tai atitinka mainų sutarties esmę. Jau anksčiau yra išdėstyta, kad pagal atsakovų M. į bylą pateiktą E. Ž. 2005 m. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 05-/11-1186 Žemės sklypas, apžiūrėtas 2005-11-14, buvo įvertintas 340 000 Lt. Tai, kad mainai buvo nelygiaverčiai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė atsakovė S. M., įvykdžius 2005-09-08 Mainų sutartį atsakovai M. buvo apgauti atsakovės A. Š. dėl mainomo Buto vertės, todėl 2006 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2005-09-08 Mainų sutarties pripažinimo negaliojančia; tarp šalių Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu 2005-09-08 Mainų sutartis palikta galioti, o M. atsakovės A. Š. taikos sutarties pagrindu buvo sumokėta 200000 Lt piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad 2005-09-08 Mainų sutartimi išmainiusi savo Butą, kurio vidutinė rinkos vertė tuo metu – 2005-09-06 - buvo 28900 Lt, į, kaip nustatyta, 340 000 Lt vertės Žemės sklypą, tos pačios 2005-09-08 Mainų sutarties pagrindu ir už tą pačią kainą - 28900 Lt – dar įgis nuosavybės teises ir į Žemės sklype esančius Pastatus – gyvenamąjį namą su priklausiniais – aštuoniais ūkio pastatais ir kiemo statiniais, nes tai visiškai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimų argumentus nepagrįstais ir juos atmeta.
Kitais CK 1 knygos IV skyriuje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ieškovė A. K. ir atsakovė A. Š. sandorių neginčijo.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovės A. Š. priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti (CPK 12, 178 str.), todėl atmestini.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį ieškovei A. K. ir atsakovei A. Š. jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Atsakovė S. M. (ir pagal ieškinį, ir pagal priešieškinį), nepareiškusi byloje reikalavimų, patyrė šioje byloje 692,35 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (202,73 Eur (700 Lt) - t. 1, b.l. 68-70; 289,62 Eur (1000 Lt) - t. 1, b.l. 125-127; 200 Eur pagal 2015-03-19 teismo posėdžio metu pateiktą 2015-01-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V.S.2015-01-15(1).
Šioje byloje A. Š. ieškiniu, kurį teismas, sujungus dvi civilines bylas į vieną bylą, nutarė laikyti priešieškiniu(t. 2, b.l. 121), atsakovu kaip vieno iš byloje ginčijamų sandorių vienos šalies – mirusiosios J. Š. - teisių ir pareigų perėmėja įtraukta Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Įvertinus tai, kad VMI prie FM kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę nėra priėmusi J. Š. palikimo ir, kaip nurodė VMI prie FM atsiliepime, jos duomenimis mirusioji J. Š. paveldimo turto neturi, o atmetus ieškinį ir priešieškinį, jokio valstybės galimai paveldėtino turto ir neatsiras, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš atsakovo VMI prie FM atsakovei S. M. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį, atsakovei S. M. jos turėtos 692,35 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės A. K. ir atsakovės A. Š..
Taip pat ieškinį ir priešieškinį atmetus, anksčiau išdėstytais motyvais 31,32 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės A. K. ir atsakovės A. Š. (CPK 92 str., 96 str.).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2014-12-10 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (t. 2, b.l. 43-44) taikytos laikinosios apsaugos priemonės - A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. K. 346,18 Eur bylinėjimosi išlaidų S. M. ir 15,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš A. Š. 346,18 Eur bylinėjimosi išlaidų S. M. ir 15,66 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-12-10 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.