Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė K. D. ieškiniu (b.l. 3-8) prašė: 1) nustatyti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nustatyti, kad ieškovės K. D. ir buvusio sutuoktinio A. A. K. santuokoje įgyto buto, esančio Ukmergės g. 28, Kaune, unikalus Nr. 1997-9013-8017, dalis, lygi 46,12 kv.m., priklauso ieškovei K. D., o 3 kv.m. - buvusiam sutuoktiniui A. A. K.; 2) priteisti ieškovei K. D. natūra visą butą, esantį Ukmergės g. 28, Kaune, unikalus Nr. 1997-9013-8017 ir įpareigoti ieškovę K. D. atsakovams E. K. ir K. K., kaip A. A. K. paveldėtojams, sumokėti iš viso 6412,86 Lt dydžio kompensaciją už atsakovams tekančią buto dalį pagal paveldėjimo teisės liudijimuose numatytas proporcijas; 3) priteisti iš atsakovų E. K. ir K. K. bylinėjimo išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1982-03-18 įregistravo santuoką su Aloyzu A. K.. 1992-02-10 sutuoktiniai ieškovės vardu privatizavo butą, esantį Ukmergės g. 28, Kaune, unikalus Nr. 1997-9013-8017. Butas buvo privatizuotas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. 1-1374 redakcija, Žin., 1991, Nr. 17). Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad buto pirkimui buvo panaudota 14438 rubliai valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų, nurašytų iš ieškovės investicinės sąskaitos, bei 2005 rubliai grynų pinigų. 1999-10-07 santuoka tarp ieškovės ir palikėjo A. A. K. buvo nutraukta. Ieškovei ir palikėjui nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tame tarpe ir butas, padalintas nebuvo ir po santuokos nutraukimo išliko bendroji jungtinė nuosavybė. 2007-06-13 palikėjas mirė. Palikėjui mirus, atsirado paveldėjimo teisė į palikėjui priklausantį turtą. Kadangi nutraukus santuoką sutuoktiniams priklausantis butas padalintas nebuvo ir sutuoktiniams iki palikėjo mirties priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, palikėjui mirus atsirado paveldėjimo teisė į 1/2 buto, t.y. į 24,56 kv.m. buto (bendras buto plotas 49,12 kv. m.). Palikėjo pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis. Palikėjui mirus, teisę į palikėjo turtą lygiomis dalimis įgijo jo vaikai - duktė iš pirmosios santuokos E. K. bei ieškovės ir palikėjo bendras vaikas K. K.. Sutuoktinių nuosavybės teisės lygių dalių bute nustatymas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi butas buvo privatizuotas ieškovės vardu Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka buto pirkimui panaudojant 14438 rublių valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų, nurašytų iš ieškovės investicinės sąskaitos, bei 2005 rublių grynų pinigų. Ieškovei ir palikėjui įsigyjant butą, 87,8 procento buto kainos buvo apmokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, o iš bendrų sutuoktinių lėšų - tik 12,2 procento buto kainos, todėl egzistuoja teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dalinant butą lygiomis dalimis ir priteisiant ieškovei tik 1/2 buto, būtų sudarytos sąlygos nesąžiningai praturtėti palikėjo turtą paveldėsiantiems asmenims, kadangi palikėjui prie buto įsigijimo iš esmės prisidėjus tik 1000 rublių, nepagrįstai ir nesąžiningai palikėjo turtą paveldėsiantiems asmenims atitektų buto dalis septynis kartus didesnės vertės, nei palikėjas pats prisidėjo savo lėšomis prie buto įsigijimo. Palikėjui, o po jo mirties jo turto paveldėtojams, gali atitekti tik pusė tos dalies buto, kuri buvo apmokėta bendromis sutuoktinių lėšomis, t.y. į 6,1 procentą buto, kas sudaro 3 kv.m. buto, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į 93,9 procentus buto, kas sudaro 46,12 kv.m. buto. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei pripažintina nuosavybės teisė net į 46,12 kv.m. buto ir, kad po palikėjo mirties, sutvarkius visus su paveldėjimu susijusius formalumus, atsakovams priklausytų tik 3 kv.m. buto, buto atidalijimas natūra yra neįmanomas. Buto panaudojimas, atskyrus ieškovei priteistiną buto dalį, taptų negalimas, todėl, viso buto priteisimas ieškovei, įpareigojant už 3 kv.m. buto sumokėti atsakovams kompensaciją, kai jiems būtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir nustatytos paveldimo turto dalys, labiausiai atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis dabartine buto rinkos kaina, kuri yra lygi 105000 litų. Ieškovė turi būti įpareigota išmokėti atsakovams iš viso 6412,86 litų dydžio kompensaciją.

Atsakovė E. K. priešieškiniu (b.l. 98-101) prašė: 1) nustatyti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nustatyti, kad ieškovei K. D. ir buvusiam sutuoktiniui A. A. K. santuokoje įgyto buto, esančio Ukmergės g. 28, Kaunas, bendras plotas 49,12 kv.m., dalys yra lygios ir kiekvienam priklauso po 1/2, kas sudaro 24,56 kv.m; 2) priteisti atsakovei E. K. iš ieškovės K. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovės K. D. atstovas apeliaciniu skundu (b.l. 153-164) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės K. D. ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovės E. K. priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. nuostatų taikymo. Įstatymas nenumato baigtinio aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašo. Teismas kiekvienoje byloje, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, privalo įvertinti šalių pateiktus argumentus bei įrodymus, ir tik atlikus išsamų individualios bylos aplinkybių vertinimą konstatuoti, ar yra pagrindas nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, ar ne. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. įpareigoja teismą aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, priimdamas sprendimą, aukščiau nurodytų reikalavimų bei suformuotos Teismų praktikos nesilaikė. Sprendime konstatavęs, jog iš esmės yra vienintelis pagrindas visais atvejais leidžiantis nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, t.y. nepilnamečio vaiko interesas, teismas nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. taikymo sritį, ko pasėkoje klaidingai sprendime konstatavo, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais investiciniais čekiais apmokėjo net 87,8 procentus buto kainos, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Be to, teismas visiškai nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovės vienkartinių išmokų panaudojimas butui privatizuoti negali būti pripažintas svarbia priežastimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. pagrindu nustatyti nelygias dalis sutuoktinių bendrame turte, nes butas buvo privatizuotas ieškovės vardu, buto pirkimui panaudojant 14 438 rublių valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų, nurašytų iš ieškovės investicinės sąskaitos, bei 2 005 rublių grynų pinigų, t. y. ieškovės asmeninės lėšos sudarė net 87,8 procentus buto kainos, o gryni pinigai tesudarė 12,2 procentą buto kainos. Pagal buto privatizavimo metu galiojusius teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką lėšos, buvusios asmeninėse investicinėse sąskaitose, yra laikomos asmeninėmis lėšomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pagrindu, valstybės jai neatlygintinai perduotus investicinius čekius, kuriuos ji galėjo panaudoti privatizuojant valstybės objektus, šiuo konkrečiu atveju butą, galima laikyti padovanotu turtu, todėl jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 22 str., laikytini asmenine jos nuosavybe, o ne bendra sutuoktinių nuosavybe. Suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog aplinkybė, kad privatizuojant butą dalis buto kainos buvo apmokėta vieno iš sutuoktinių investiciniais čekiais, yra vertintina kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė, t.y. nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. taikymo ir nepagrįstai sprendime konstatavo, jog ieškovės vienkartinių išmokų panaudojimas butui privatizuoti negali būti pripažintas svarbia priežastimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. pagrindu nustatyti nelygias dalis sutuoktinių bendrame turte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. nustatytas aplinkybių, į kurias gali atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio. Aplinkybė, kad ieškovei ir palikėjui įsigyjant butą, 87,8 procento buto kainos buvo apmokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, o iš bendrų sutuoktinių lėšų - tik 12,2 procento buto kainos, laikytina turtinio pobūdžio, vadinasi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. nuostatomis, gali būti pripažinta reikšminga ir sudarančia teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. 2) Teismo sprendimas prieštarauja bendriems teisės principams. Teismo sprendimas nelaikyti ieškovės vienkartinių išmokų panaudojimo butui privatizuoti svarbia priežastimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. pagrindu nustatyti nelygias dalis sutuoktinių bendrame turte bei sprendimas nustatyti, jog tiek ieškovės, tiek palikėjo dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje yra lygios ir kiekvienam priklauso po 1/2 buto, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi nepagrįstai riboja ieškovės, kuri už butą sumokėjo net 87,8 procentus jo kainos asmeninėmis lėšomis, teises ir pagrįstus lūkesčius. Ir nors butas buvo įsigytas lengvatinėmis sąlygomis, ir tiek nuomininkai, tiek ir jo šeimos nariai turėjo lygias teises privatizuoti patalpas, aplinkybė, jog įsigyjant butą tik ieškovė panaudojo jai asmeninės nuosavybes teise priklausančius 14 438 rublių valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų, nurašytų iš ieškovės investicinės sąskaitos, o palikėjas iš esmės neprisidėjo prie buto įsigijimo, yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi, priešingu atveju, palikėjo įpėdiniams, būtų sudarytas sąlygos nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita. 3) Dėl Ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei natūra visą butą. Ieškovė nesutinka, jog jos ieškinio reikalavimo patenkinimas, t.y. priteisimas ieškovei viso buto natūra, įpareigojant ieškovę atsakovams E. K. ir K. K., kaip palikėjo paveldėtojams, sumokėti iš viso 6 412, 86 litų dydžio kompensaciją už atsakovams tekančią buto dalį pagal paveldėjimo teisės liudijimuose numatytas proporcijas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 str., nes tariamai reikštų sąlyginio sprendimo priėmimą. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, kilęs ginčas dėl buto būtų išspręstas iš esmės, todėl jo jokiu būdu, priešingai nei nurodo teismas, negalima pavadinti sąlyginiu. Atsakovai E. K. ir K. K., kaip pirmos eilės palikėjo įpėdiniai, priėmę palikėjo palikimą, po palikėjo likusį turtą priėmė lygiomis dalimis, t.y. po 1/2. Taigi, patenkinus ieškovės ieškinį ir priteisus jai butą natūra, sprendimo dalis dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti 6 412, 86 litų dydžio kompensaciją už atsakovams E. K. bei K. K., kaip palikėjo turto paveldėtojams, tekančią buto dalį būtų įgyvendinimas ir nebūtų siejamas su jokios sąlygos atsiradimu ar neatsiradimu, kadangi tiek mokamos kompensacijos suma, tiek kompensacijos dalis, tenkanti kiekvienam atsakovui, būtų aiški ir nepriklausytų nuo jokių aplinkybių atsiradimo. Teismas 2009-04-22 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė Kauno miesto 4 - ojo notarų biuro notarei Virginijai Jarienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į po palikėjo mirties likusį turtą atsakovam K. K. ir E. K.. Vadinasi, tik dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šiai dienai atsakovams nėra išduoti paveldėjimo liudijimai. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galima daryti išvadą, jog pats teismas nelaikė aplinkybės, jog atsakovams iki teismo sprendimo įteisėjimo dienos nebus išduoti paveldėjimo liudijimai, sudarančia pagrindą sąlyginio sprendimo priėmimui. Teismas 2009-04-22 nutartyje nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra būtinas užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. Taigi, priešingai nei nurodoma sprendime, aplinkybė, jog šiai dienai atsakovams nėra išduoti paveldėjimo liudijimai, kurių išdavimas yra sustabdytas paties teismo nutartimi, negali būti pagrindas teigti, jog patenkinus ieškovės reikalavimą, teismo sprendimo įgyvendinimas taptų priklausomas nuo tam tikros sąlygos, t.y. būtų sąlyginis. Šioje byloje buvo nustatyta, jog palikimą atsakovai E. K. ir K. K. yra priėmę, ginčo dėl palikimo nėra, vadinasi, aplinkybių, jog minėtiems asmenims gali būti neišduoti paveldėjimo liudijimai, byloje taip pat nebuvo nustatyta. Dėl nurodytų priežasčių, teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovės reikalavimo tenkinimas nėra įmanomas, kadangi teismo sprendimas taptų sąlyginiu, yra tik prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl buto priteisimo natūra bei kompensacijos išmokėjimo, motyvuodamas tariamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 str. pažeidimu. Nors įstatymas ir suteikia prioritetą daikto atidalinimui natūra, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. 2 d., tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika numato, kad daikto atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas tik tokiu atveju, jei nebus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei pripažintina nuosavybės teisė net į 46,12 kv.m. buto, ir kad po palikėjo mirties sutvarkius visus su paveldėjimu susijusius formalumus, atsakovams K. K. ir E. K. priklausytų tik 3 kv. m. buto. Ieškovei priteistinos buto dalies atidalijimas yra neįmanomas, kadangi butui būtų padaryta neproporcinga žala ir neatitiktų atidalijimu pasiektos naudos, o racionalus buto panaudojimas atskyrus ieškovei priteistiną buto dalį taptų negalimas, todėl būtent viso buto priteisimas ieškovei, įpareigojant už 3 kv. m. buto sumokėti atsakovams K. K. ir E. K. kompensaciją, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. 2 d., labiausiai atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismas nesiaiškino, ar ieškovė yra pajėgi sumokėti kompensaciją atsakovams E. K. ir K. K.. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai E. K. ir K. K. neginčijo ieškovės galimybių išmokėti kompensaciją už viso buto priteisimą natūra, bylos nagrinėjimo metu atsakovas K. K. net pripažino ieškovės ieškinį, galima daryti išvadą, jog atsakovai pripažino, jog ieškovė yra pajėgi įvykdyti teismo įpareigojimą - išmokėti kompensaciją jos ieškinio reikalavimo - priteisti butą natūrą patenkinimo atveju. Vadinasi, ieškovei nereikėjo įrodinėti savo finansinių galimybių sumokėti kompensaciją, kurios dydis ieškovės paskaičiavimais buvo 6 412,86 litų. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo finansinių galimybių sumokėti didesnę nei 6 412,86 litų kompensaciją. 4) Dėl procesinių teisės pažeidimų. Teismas nesiaiškino daugumos faktinių aplinkybių ir dėl jų sprendime nepasisakė, o taip pat nesiėmė priemonių visapusiškai ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Sprendime nenurodyta, kodėl buvo atmesti ieškovės argumentai, jog 87,8 procentus buto kainos buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis, viso buto priežiūra ir išlaikymu iki šiol rūpinasi tik ieškovė ir kita. Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio pagrįstumo klausimą, rėmėsi išimtinai atsakovės E. K. byloje nurodytais argumentais, nemotyvuotai atmetė ieškovės argumentus. Be to, teismas nenurodė priešieškinio tenkinimo motyvų, nepagrįstai nepaliko priešieškinio nenagrinėtu. Teismas nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimdamas sprendimą nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovė E. K., pateikdama priešieškinį, nesumokėjo viso jai priklausančio mokėti žyminio mokesčio ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės E. K. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumą, todėl priešieškinis negalėjo būti priimtas nagrinėti ir turėjo būti grąžintas trūkumams ištaisyti arba laikomas nepaduotu ir grąžintas. O atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis buvo priimtas nagrinėti nesilaikant nurodytų reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 7 p., jis turėjo būti paliktas nenagrinėtu.