Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo S. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. nubausta už tai, kad 2011 m. birželio 10 d., 13 val. 50 min., Kauno mieste, Panerių gatvėje, ties įvažiavimu į SB „Žemėtvarkininkas“, vairuodama automobilį Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kelio ruože, paženklintame ištisine kelio ženklinimo linija, ko pasekoje susidūrė su į kairę sukančia transporto priemone, dėl ko buvo apgadinti automobiliai, t.y. padarė administracinį tiesės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad B. Č. važiavo pavojingai ir kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. S., kuris nurodė, jog ir pats ruošėsi lenkti B. Č., tačiau, pamatęs, kad tai daro apeliantė, laukė, kol ji baigs manevrą. Pažymi, kad tas kelias yra gana intensyvus, ištisai eina ištisinė juosta ir dažnai tenka tiesiog vilktis paskui kliūtis, susidaro automobilių spūstys. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, o tai svarbu, sprendžiant būtinojo reikalingumo taikymo klausimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog S. J. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Nors S. J. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, motyvuodama, kad jos veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo, tačiau jos kaltė, padarius administracinio teisės pažeidimo bylą, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: Kauno apskrities VPK PR 2-ojo būrio vyresniojo patrulio Č.S. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2011-06-10 apie 13.50 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį Kauno mieste, Panerių gatvėje, ties įvažiavimu į SB „Žemėtvarkininkas“, kur nuvykus rasti susidūrę du automobiliai – Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Honda CR-V vairuotoja S. J. paaiškino, jo, vairuodama minėtą automobilį, ji išvažiavo į priešingą eismo juostą ir lenkė automobilį Audi 80, kuris, nerodydamas posūkio signalo, darė posūkį į kairę pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis (b.l. 9), B. Č. paaiškinimu (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l. 13), A. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 11), kurie užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 50), bei ekspertizės aktu (b.l. 53-55).

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad S. J. 2011 m. birželio 10 d., 13 val. 50 min., Kauno mieste, Panerių gatvėje, ties įvažiavimu į SB „Žemėtvarkininkas“, vairuodama automobilį Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kelio ruože, paženklintame ištisine kelio ženklinimo linija, ko pasekoje susidūrė su į kairę sukančia ir nerodančia kairiojo posūkio signalo transporto priemone Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama B. Č., eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Iš 2011-06-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.F071240 ir 2011-06-15 nutarimo Nr.F071240 ( b.l.7,8) matyti, kad B. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. už tai kad jis 2011-06-10 apie 13.50 Panerių g., ties pasukimu į sodų bendriją „Žemėtvarkininkas“, vairuodamas automobilį Audi 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, neparodė posūkio signalo, tuo suklaidindamas paskui važiuojančius automobilius ir jis buvo nubaustas administracine nuobauda - įspėjimu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-04-24 ekspertizės akto Nr. 11-407(12) išvados (b.l.53-55), techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Honda CR-V“ vairuotojos S. J. veiksmai - važiuodama siaura ištisine ženklinimo linija atskirta priešpriešinio eismo juosta, ji vykdė draudžiamą lenkimo manevrą, tuo keldama grėsmę eismo saugumui, sutrukdė lenkiamo automobilio „Audi 80“ vairuotojui B. Č. užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą bei su automobiliu „Audi 80“ susidūrė. Ekspertizės išvada konstatavo, kad, nors kito vairuotojo B. Č. veiksmai, sukant į kairę ir nerodant posūkio signalo, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent S. J. veiksmai.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte yra nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Byloje įrodyta, kad S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nustatytą kelių ženklinimo režimą ir tvarką, dėl ko įvyko eismo įvykis, nulėmęs kitam asmeniui, t.y. B. Č. priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės, kadangi apie ekspertizės skyrimą ji nebuvo informuota, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti ekspertui klausimus, ekspertizės aktas yra prieštaringas ir dviprasmiškas, ekspertas neatsakė į esminius klausimus, taip pat jam nebuvo pateikta išsami bylos medžiaga - kad ji važiavo paskui B. Č. 3 kilometrus, kai jis vos judėjo 20-30 km/h greičiu. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo proceso, tame tarpe atskirų tyrimo veiksmų procedūrų, todėl apeliantės argumentas, kad policijos pareigūnas, prieš skirdamas ekspertizę, turėjo apie tai pranešti apeliantei ir jai suteikti galimybę užduoti klausimus ekspertui, yra teisiškai nemotyvuotas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės dėl įrodymų tyrimo užtikrinamos, sudarant galimybę bylos nagrinėjimo metu reikšti atitinkamus prašymus. Kaip matyti iš 2012-07-23 teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą apylinkės teisme, S. J. teismo posėdyje dalyvavo, jai buvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės, ji susipažino su byloje gautais naujais dokumentais, prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu, teismui nepateikė ( b.l. 72). Pastabų dėl minėto teismo posėdžio protokolo nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, procesinių pažeidimų nepadarė. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ekspertizės išvada yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į visus ekspertui pateiktus klausimus, ekspertizės atlikimui ekspertui buvo pateikta visa administracinio teisės pažeidimo byla, tame tarpe S. J. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, todėl apylinkės teismas pagrįstai ja rėmėsi.

S. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jos veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo, o dėl eismo įvykio kaltas tik B. Č.. Tai patvirtina A. S., kuris automobiliu važiavo už B. Č., tačiau prieš ją, paaiškinimas, kad B. Č. važiavo pavojingai, vos judėjo, jis blaškėsi kelyje, sukdamas tai į kairę kelio pusę, tai į dešinę ir kitiems vairuotojams sudarė kliūtį, A. S. pats ruošėsi B. Č. vairuojamą transporto priemonę lenkti, tačiau, pamatęs, kad lenkia S. J., palaukė. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas šių parodymų neanalizavo. Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kelių eismo taisyklių 134 p. reglamentuoja, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl, laikantis Kelių eismo taisyklių, S. J., atsiradus kliūčiai, turėjo galimybę pasirinkti būdą veikti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje nėra nustatyta, kad S. J., pažeisdama Kelių eismo taisykles, siekė pašalinti kokį nors gresiantį pavojų, kuris tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir kad padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju būtinojo reikalingumo sąlygų nebuvo.

Apeliantė skunde teigia, kad yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...).

S. J. administracinį teisės pažeidimą padarė 2011 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla apeliantės atžvilgiu buvo nutraukta (b.l. 28-29). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino apylinkės nutarimą ir bylą grąžino iš naujo tirti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyriui (b.l. 44-45).

ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo - nuo 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio 2012-05-29 nutarimu, vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d., pagrįstai administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki vienerių metų, t.y. iki 2012 m. lapkričio 29 d., kadangi, tiriant eismo įvykį, buvo paskirta autotechninė ekspertizė ir dėl to nebuvo galima spręsti administracinės atsakomybės klausimo (b.l. 51). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas teisėtai ir nėra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-07-23 nutarimą S. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarimą nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.