Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. D. (toliau – D. D.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje terminuoto laisvės atėmimo bausmes atlikusiais A. R. ir V. R., taip pat laisvėje buvusiais L. Z., J. B. R., I. C. bei Ž. S., išviso vienuolikoje atskirų nusikalstamų veikų epizodų savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule (sukčiaujant elektroninėje erdvėje) įgijo svetimą turtą – greituosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių (juridinių asmenų) bei avansinius mokėjimus pagal preliminarias automobilių pirkimo-pardavimo sutartis atlikusių fizinių asmenų pinigus : 1) uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4.“ - 500 Eur, 2) D. L. – 60 Eur, UAB „4.“ – 1050 Eur, UAB „M.F.“ – 500 Eur, 3) A. A. – 1000 Eur, 4) R. A. – 500 Eur, 5) E. V. – 1500 Eur, 6) M. U. – 300 Eur, 7) J. G. – 500 Eur, 8) M. S. – 1000 Eur, 9) M. A. – 300 Eur, 10) E. A. – 500 Eur, bei pasikėsino apgaule papildomai įgyti - 1000 Eur, 11) A. T. – 300 Eur.

Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi kaltinamasis D. D. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, paskirti jam kardomąją priemonę – 3000 Eur užstatą ar paskirti intensyvią priežiūrą arba palikti galioti anksčiau paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamąją nutartį, netinkamai atsižvelgė į tai, kad skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra, į įtariamojo (kaltinamojo) nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybe, kad D. D. dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, turi sutartinių įsipareigojimų, padeda garbaus amžiaus močiutei, su kuria ir gyvena. Pats yra suinteresuotas greitu proceso užbaigimu, kadangi ketverius metus yra varžomos jo laisvės.

Skunde pabrėžiama, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios praėjo 4 metai. Per tokį ilgą laiką, D. D. paskirtų kardomųjų priemonių ne karto nepažeidė, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus ir jeigu būtų turėjęs tikslą pasislėpti nuo teismo ir gresiančios bausmės būtų tai daręs vos pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, o ne po keturių metų. Visa tai rodo, kad teismas neteisingai padarė išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai, iš anksto suplanuotai ir realiai kėsinosi pasislėpti nuo teismo. Skunde D. D. pripažįsta, jog lengvabūdiškai pasielgė, sumanydamas išvykti į (duomenys neskelbtini) savaitgaliui apsipirkti. Jis nemanė, kad trumpalaikis išvykimas sukels tokias pasekmes, juolab, kad ketino atvykti į teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2019 m. rugsėjo l1 d.

Kaltinamasis akcentuoja, jog teismas skirdamas suėmimą nutartyje pažymėjo, jog už D. D. inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytos bausmės maksimalus dydis viršija 1 metus terminuoto laisvės atėmimo, tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo galimybę, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti suėmimo. Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo.

Be to, skunde pažymima, kad BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti egzistuoja visa eilė kitų kardomųjų priemonių, kaip piniginis užstatas, periodinė registracija policijoje, namų areštas ar net intensyvi priežiūra, tačiau teismas net nesvarstė tokių galimybių. Teismui buvo siūlomas 3000 Eur užstatas. Tokio dydžio suma įpareigotų asmenį dalyvauti procese, kadangi priešingu atveju sukeltų neigiamus finansinius padarinius, o tuo pačiu sumažintų asmens finansines galimybes bėgti ar slėptis. Tuo pačiu galima skirti intensyvią priežiūrą, kuri užtikrintų asmens kontrolę.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis D. D. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (11 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje. Šie duomenys yra užfiksuoti jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, jo bendrininkų (kaltinamųjų A. R., V. R., L. Z., J. B. R., I. C., Ž. S.) ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (teisminio nagrinėjimo metu visi kaltinamieji kaltais prisipažino, išskyrus veikimo organizuotoje grupėje aplinkybę), nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, piniginių perlaidų paštu, finansinių operacijų nukentėjusiųjų asmenų sąskaitose esančiuose duomenyse ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. D. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.

D. D. kardomoji priemonė skundžiama nutartimi paskirta teismui nustačius, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo skyrimo pagrindas, tai yra, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad D. D. išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau teistas du kartus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam 2015 m. liepos 30 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vėliau, tai yra, 2016 m. gegužės 6 d. papildomai buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šios kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, neužtikrinto baudžiamojo proceso tikslų – kaltinamojo dalyvavimo procese, nes D. D. šaukiamas neatvyko į 2019 m. birželio 13 d. teisiamąjį posėdį, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, dėl ko teismas kaltinamąjį nutarė į sekantį posėdį (2019 m. rugsėjo 11 d.) atvesdinti. Vykdant nutartį, buvo gauti duomenys, jog kaltinamasis D. D. 2019 m. rugpjūčio 31 d. 17.20 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos autobusu, vykusiu maršrutu (duomenys neskelbtini), su suklastota asmens tapatybės kortele ir suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Dėl šios naujai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, D. D. buvo pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu ir nuteistas 60 parų arešto bausme. Nors kaltinamasis skunde pažymi, kad jis vyko savaitgaliui į (duomenys neskelbtini) su tikslu apsipirkti, tačiau tokiu būdu kaltinamasis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimus.

Pažymėtina, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo privalo tiksliai ir be išlygų laikytis jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. D. D. nutarimu, kuriuo buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti buvo informuotas, jog už šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtos griežtesnės kardomosios priemonės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 90 punkte nurodyta, jog asmuo, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, norintis išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį, privalo gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą. Iš aptariamo teisinio reguliavimo matyti, kad leidimas kaltinamajam išvykti į užsienį privalomas visais atvejais, nepaisant to, kokia planuojamo išvykimo trukmė ar tikslas. Tokio leidimo kaltinamasis neturėjo, bandydamas išvykti padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Taigi, deklaratyvūs kaltinamojo skundo teiginiai, jog kaltinamasis į užsienio valstybę norėjo išvykti savaitgaliui su tikslu apsipirkti, tačiau tai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas mažareikšmis ir jeigu kaltinamasis nebūtų sulaikytas prie Lietuvos Respublikos sienos, tai nebūtų sukėlę jokių neigiamų pasekmių.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. D. netaikant kardomosios priemonės - suėmimo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo D. D. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, kadangi ikiteisminiame tyrime jam jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas), tačiau tai jo nesustabdė nuo kardomųjų priemonių pažeidimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo skyrimo būtinumą. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik D. D. paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad jam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.