Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-29 · Byla Nr. A2.6.-782-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
A2.6.-782-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15092-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-782-891/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15092-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 52.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui R. K.,

jo įgaliotam atstovui, aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turinčiam asmeniui, D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014 m. gruodžio 9 d., apie 12:55 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, jog galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau nurodė, jog nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, jokio kontakto nepajuto. Paaiškino, kad jam reikėjo sustoti netoli SEB banko, Gynėjų gatvėje. Bandė įvažiuoti ir pastatyti automobilį, bet buvo per siaura įvažiuoti, nepilnai įvažiavo, pamatė, kad mažai vietos, kad žmogus neišlips iš automobilio, o jam dar kiti žmonės iš eilės pypsėjo, paragino jį, jis susinervino, todėl jis iš tos vietos išvažiavo atbulas, nuvažiavo, pasistatė automobilį priešais teismą mokamoje aikštelėje. Jokio smūgio nebuvo. Jo automobilio apgadintos galinės durelės. Kad jis padarė avariją sužinojo, kuomet gavo raštą. Iš pradžių tą raštą nusiuntė UAB „Transparantas“, kur nuomojamas automobilis, o jie tada persiuntė jam. Automobilis draustas „Kasko“ draudimu. Kai parkavosi, jokios signalizacijos negirdėjo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. K. 2014-12-17 rašytiniame paaiškinime.

Liudytojas P. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. K. ir R. D. nepažįsta. Paaiškino, kad važiavo Gedimino prospektu, pasuko prieš Seimą į Gynėjų gatvę. Po dešine buvo parkavimo vietos, kur jis norėjo pasistatyti automobilį, priešais stovėjo automobilis „Škoda Yeti“, baltas, valst. Nr. nepamena, kuris bandė prisiparkuoti į laisvą vietą tarp dviejų automobilių. Kadangi tai darė netinkamu kampu, netilpo į tą vietą ir nepilnai įvažiavęs dešinės pusės galine automobilio dalimi kliudė nukentėjusiojo automobilį. Žmogus galbūt nesuprato, kad kliudė, dar kartą bandė pajudėti į priekį, vėl atsitrenkė, tikrai stipriai sujudėjo mašinos. Po to jis sustojo, pastovėjo akimirką ir atbuline pavara išvažiavo iš tos vietos. Nebandydamas sustoti, pažiūrėti, tiesiog nuvažiavo Gynėjų gatve toliau. Tam automobiliui išvažiavus jis įvažiavo būtent į tą pačią vietą, išsitraukė lapelį, užrašė atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį, savo telefono numerį, išlipo ir jau nukentėjusysis stovėjo prie automobilio. Viską jam pasakė, jie apžiūrėjo automobilį, perdavė jam tai, ką užrašė. Mano, kad turėjo jausti kontaktą automobilio „Škoda Yeti“ vairuotojas, automobiliai sujudėjo, tačiau signalizacija nesuveikė. Parkavimui skirtoje vietoje galbūt yra kažkoks nuožulnus paaukštėjimas, bet nepamena. Eismo įvykio vietoje tuo metu buvo kitų automobilių, suko į dešinę, į kairę, nebuvo įmanoma aplenkti. Kadangi kaltininkas buvo tik iki pusės įvažiavęs, tai trukdė kitoms mašinoms.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir P. J. rašytiniuose paaiškinimuose.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog R. K. nepažįsta, jį matė tik vieną kartą. Paaiškino, jog eismo įvykio metu vairavo automobilį „Škoda Octavia“, kuris priklauso jo darbovietei. Automobilį buvo palikęs prie ukrainiečių baro, gatvės nežino, buvo atvežęs žmogų į Seimo rūmus. Pastatė mašiną ir nuėjo pavalgyti. Automobilis buvo pastatytas priekiu į gatvę. Jam atrodo, jog stovėjimo aikštelėje jokio pakilimo ar užvažiavimo nebuvo. Po pietų grįžę prie automobilio R. K. nematė, tačiau ten buvo vyras, kuris norėjo pakišti lapuką po valytuvu, bet pamatė, kad jie prieina, paklausė, ar tai jų mašina, jie atsakė, kad taip. Tas vyras priėjo, padavė lapuką, pasakė, kad į automobilį įvažiavo, parodė tą vietą, jie apsižiūrėjo, mašina buvo apgadinta, nubrozdintas dešinės pusės priekinis bamperis. Išsikvietė policiją. Nežino, ar automobilis yra sutvarkytas. Automobilis draustas. Jam atrodo, kad automobilyje signalizacijos nėra, nežino, automobilį užrakina su pulteliu.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. D. rašytiniame paaiškinime.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio M. K. 2014 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-09, apie 12.51 val., dirbant kartu su D. P. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Gynėjų g. 2 apgadintas „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad 2014-12-09, apie 12.30 val., atvairavo automobilį Gynėjų g. 2 ir paliko jį stovėti. Po 20 min atėjus prie automobilio kreipėsi liudininkas, neprisistatė, tel. Nr. 861547436, kuris paaiškino, kad matė, kaip „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudė greta stovintį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Sugadinimų aukštis – 42-62 cm. Teritorijoje vaizdo kamerų nėra.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, sugadinimai, priede nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas.

Transporto priemonės (automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte, ties grafa „Rasti techniniai defektai ir sugadinimai“ nurodyta, jog brėžtos – lenktos dešinės pusės galinės durelės.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota automobilių „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jiems padaryti apgadinimai, apgadinimų aukštis.

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad R. K. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. R. K. pats neneigia vairavęs automobilį „Škoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

R. K. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

R. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nepastebėjo, jog būtų apgadinęs kokį nors automobilį, jokio kontakto nepajuto, jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina R. K. elgesys po eismo įvykio, taip pat liudytojų paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Kaip matyti tiek iš paties R. K., tiek iš liudytojo P. J. paaiškinimų, iš automobilio R. K. išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje ilgai nestovėjo, matydamas, jog prisiparkuoti negalės, iš karto išvažiavo. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, fotolentelių, automobilio „Škoda Yeti“ techninės apžiūros akto, R. K. bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. J. ir R. D. paaiškinimų matyti, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai, tik nežymūs nubrozdinimai ir įbrėžimai, todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui R. K. kontakto galėjo ir nejusti. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, automobilis „Škoda Yeti“ yra didesnių gabaritų, taip pat, bylos duomenimis, kitą automobilį R. K. kliudė savo vairuojamo automobilio galinėmis dešinės pusės durelėmis, tai yra ta dalimi, kuri yra net už kelių metrų nuo vairuotojo ir priešingoje pusėje, todėl tikėtina, kad kontakto metu R. K. nieko nepajuto ir net nenumanė, kad kliudė kitą automobilį. Taip pat pažymėtina, jog nors teismo posėdžio metu apklaustas eismo įvykį tiesiogiai matęs liudytojas P. J. nurodė, jog mano, kad vairuotojas turėjo jausti kontaktą, kadangi automobiliai sujudėjo, tačiau taip pat šis liudytojas patvirtino, jog signalizacija nesuveikė, vairuotojas eismo įvykio vietoje ilgai nestovėdamas ir neišlipęs iš automobilio išvažiavo. Tokie šio liudytojo parodymai tik patvirtina, kad kontaktas iš tiesų buvo nežymus bei leidžia spręsti apie tai, kad R. K. kontakto tikrai galėjo nepajusti. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog R. K. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti R. K. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad R. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. K. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. K. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau R. K. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys