Kauno apygardos teismo nutartis

2024-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-327-348/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
AN2-327-348/2024
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00054-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-327-348/2024Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00054-2024-8Procesinio sprendimo kategorija 16.11.3; 22.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties V. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 10 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2024 m. kovo 23 d. 9.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkdamas priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kairės pusės priekabos ratu užvažiavo ant palapinės stovo, kurią apgadino, neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 220 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas panaikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, motyvuojant tuo, kad jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nėra. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundo netenkino, konstatuojant, kad V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko Institucija pagrįstai V. B. nubaudė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, jog V. B. parodymai yra prieštaringi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės paaiškina kaip ir dėl kokių priežasčių galėjo būti sulenkta palapinės kojelė, kurią jis sulaužė ne eismo įvykio metu, o netyčia rankomis, kas nesudaro jokio teisės pažeidimo sudėties, o tik civilinius santykius. Byloje nukentėjusioji patvirtino, jog žala, kuri nurodoma byloje, kilo ne dėl sulenktos kojelės, o dėl pareiškėjo veiksmo rankomis kojelę sulaužant, todėl tai nėra eismo įvykis, kvalifikuotinas šiuo inkriminuojamu administraciniu nusižengimu.

3.2. Skunde teigiama, jog teismas klaidingą vertinimą padarė netinkamai nustatęs priežastinį ryšį tarp sulaužytos ir realiai nustatytos žalos atsiradimo, todėl netinkamai buvo kvalifikuotas teisės pažeidimas. Vien tik kuoliuko kliudymas transporto priemone negali būti preziumuojamas kaip žalos, kuri nustatyta byloje, padarymu. Taip pat nesutinkama su teismo vertinimu, jog administracinio nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi, kad palapinės kuoliukas buvo sulaužytas rankomis, nes jis jau buvo apgadintas dėl kontakto su automobiliu. Apelianto manymu, tai yra nepagrįsta prielaida, kadangi nukentėjusioji pati nurodė, jog jos turtas apgadintas buvo ir jai žala buvo padaryta dėl to, kad buvo sulaužytas kuoliukas.

Šalies argumentai

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad nutartis laikoma įteikta išsiuntimo dieną. ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas atliekantis viršininko funkcijas Tomas Pileckas prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai.

4.2. Institucija nurodo, jog ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio nusižengimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta kažkam žala. Dėl eismo įvykio dalyvių kylantis teisinis ginčas dėl to, kuris ir kiek turės atlyginti padarytą žalą, yra civilinio pobūdžio teisinis ginčas dėl deliktinės atsakomybės, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju, asmeniui reiškiant kaltinimą dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies nusižengimo įvykdymo, Institucijos nuomone, žalos dydis neturi reikšmės.

Šalies argumentai

4.3. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Apeliantas savo skunde nurodo, kad nukentėjusiosios vyras tyčia koja pastūmė palapinės kojelę, kuri palindo po jo priekabos ratu, tačiau tokie teiginiai vertinami kritiškai, neparemti jokiais faktiniais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, V. B. nesutinka su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymu, teigiant, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, turtinė žala nukentėjusiajai kilo ne dėl eismo įvykio, o dėl po to atliktų veiksmų, kas turėtų būti vertinama kaip civiliniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė argumentus dėl V. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

6. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. V. B. inkriminuoti KET 9, 126, 220 punktų reikalavimų pažeidimai.

7. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>. KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

8. V. B. nubaustas už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę ir vilkdamas priekabą nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kairės pusės priekabos ratu užvažiavo ant palapinės stovo, kurią apgadino. Neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog inkriminuotas pažeidimas atitinka jau minėtus KET 9, 126, 220 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundą dėl Institucijos Nutarimo, šis nurodė, kad jis negalėjo užvažiuoti ant palapinės, iš vaizdo įrašo matyti, jog stovintis vaikinas šalia, šią kojelę pastūmė link rato. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga nesutinka su apylinkės teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog šią įvykio versiją pareiškėjas iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš byloje esančio V. B. pateikto paaiškinimo, kuris Institucijai buvo pateiktas 2024 m. balandžio 18 d., jau tuomet V. B. nurodė, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą, jam kilo įtarimų, kad palapinės kojelę nukentėjusios moters žmogus specialiai bando pastumti po automobilio priekabos ratais (o galbūt ji net buvo anksčiau sulaužyta). Nors apeliantas šią įvykio versija jau kėlė dar iki Nutarimo surašymo, tačiau visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys paneigia V. B. nurodomas aplinkybes. Apelianto pateiktos interpretacijos nepagrįstos jokiais bylos duomenimis. Kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais matyti, jog prie palapinės stovintis jaunas vyras laiko palapinės stovą, jog pravažiuojantis automobilis kartu su priekaba, kurį vairavo V. B., galėtų nekliudomas pravažiuoti. Automobilis pravažiuoja nedideliu atstumu nuo palapinės, tačiau jos stovo nekliudo. Toliau matyti, kad velkant priekabą, šios ratas kliudo palapinės stovą. Tai, kad tarp velkamos priekabos ir palapinės įvyko kontaktas, patvirtina tai, jog matyti kaip palapinė po kontakto sujuda. Vaizdo įraše neužfiksuota, jog šalia palapinės stovėjęs jaunas vyras būtų tyčia pakišęs palapinės stovą link važiuojančio automobilio ar velkamos priekabos, priešingai nei tai teigia apeliantas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks elgesys būtų nelogiškas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog nukentėjusioji turėtų pagrindą nepagrįstai apkaltinti V. B., juolab įvertinus tai, jog tiek pats apeliantas, tiek ir nukentėjusioji nurodė, jog iki įvykio vienas kito nepažinojo. Taigi, byloje esantys duomenys, t. y. vaizdo įrašas, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog V. B. vairuojamo automobilio velkamos priekabos ratas kliudė šalia stovėjusios palapinės stovą, tokiu būdu V. B. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus.

9. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas tai aplinkybei, jog nukentėjusiajai žala buvo padaryta ne dėl eismo įvykio, o dėl tolimesnių V. B. veiksmų, t. y. kuomet jis bandė ištiesinti palapinės stovą ir jį rankomis nulaužė, dėl ko ir buvo padaryta žala. Visgi, aukštesnysis teismas su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančio A. A. pareiškimo matyti, jog ši nurodė, kad vyriškis automobiliu įvažiavo į palapinę, buvo įlenkta palapinės koja, įvažiavusysis bandė stovą atlenkti, tačiau stovas nulūžo pilnai. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog palapinės stovas išties galutinai buvo sugadintas kuomet V. B. bandė ištiesinti įlenkimą, taip visai nulaužiant stovą, tačiau tai nepaneigia to, jog V. B. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, automobiliu velkamos priekabos ratu kliudžius stovėjusios palapinės stovą, jį įlenkė. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teikdamas paaiškinimus nurodė, jog automobiliu važiuodamas per palapinių tarpą, išgirdo moters šauksmą, kad palapinę kliudė. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie palapinės, savininkė šaukė, jog sulaužė palapinės kojelę. V. B. patvirtino, jog matė, kad kojelė buvo įlenkta. Taigi, nors vėliau, šį palapinės stovą bandant tiesinti jis galutinai nulūžo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, būtent V. B. padaryti nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, kadangi būtent pirminis palapinės stovo apgadinimas buvo padarytas V. B. vairuojant transporto priemonę.

10. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos Nutarime nurodoma, jog palapinė buvo apgadinta, konkrečiai nenurodant padarytos žalos dydžio bei mąsto. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog V. B. veiksmais, pažeidžiant KET reikalavimus, palapinė išties buvo apgadinta. Iš byloje esančių vaizdo įrašų bei apklaustų asmenų parodymų akivaizdu, jog asmenys dėl žalos nesusitarė. Į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai kviečiami nebuvo, nors pagal KET 220 punktą, nesusitarus dėl eismo įvykio aplinkybių, tokiu atveju būtina kviesti policiją. V. B. turėdamas pareigą užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją, to nepadarė, dėl ko jis pažeidė KET 220 punkto reikalavimus.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant V. B. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų pripažinimo ir jų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. V. B. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo, dėl ko V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

12. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas klaidingai nurodė, jog skundžiama nutartis laikoma įteikta nuo nutarties išsiuntimo dienos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, teismas nurodo nutartį laikyti įteiktą nuo išsiuntimo dienos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis laikoma įteikta nuo išsiuntimo dienos, dėl ko šis netikslumas taisytinas. Visgi, ši teismo padaryta klaida nelaikytina esmine, dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip matyti V. B. pasinaudodamas savo teise, pateikė apeliacinį skundą dėl šios nutarties apygardos teismui. Apeliacinis skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, todėl tai jokių pasekmių nesukėlė, V. B. teisės nebuvo pažeistos, apskundimo teisė jam nebuvo apribota ar suvaržyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą dėl nutarties įteikimo dienos, nurodant, jog „Nutartį laikyti įteiktą sekančią darbo dieną nuo nutarties išsiuntimo dienos“.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė