Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-669-322/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-16
Bylos Nr.
1-669-322/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09954-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-669-322/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09954-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-09954-18, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, 2014 m. lapkričio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, išteisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2018 m. kovo 1 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu du kartus sudavė į galvą savo broliui R. Š., tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. pranešus apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kartu gyvenančio jo brolio kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jie abu buvo neblaivūs. Konflikto metu jis nesusivaldęs tyčia du kartus kumščiu sudavė savo broliui į galvą. Papildomai apklaustas nurodė, jog nuo jo smūgių brolis nenugriuvo, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, brolio atsiprašė, jis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi (b. l. 64-65, 82-83).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. jis parėjo į namus, kuriuose tuo metu buvo jo motina ir jo brolis A. Š.. Kadangi abu su broliu buvo neblaivūs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jo brolis tyčia jam du kartus kumščiu stipriai trenkė į kaktą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, nuo suduotų smūgių skaudėjo, pargriuvęs nebuvo. Po šių smūgių jo brolis daugiau jo nebemušė. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, sumušimo žymių jam neliko, jis patyrė fizinę žalą, tačiau jos pinigine išraiška nevertina, todėl civilinio ieškinio nereikš. Kadangi brolis nuoširdžiai gailėdamasis jo atsiprašė, jis jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 28-29).

Liudytoja O. Š. parodė, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. jos namuose (duomenys neskelbtini), kartu gyvenantys jos sūnūs sukonfliktavo – neblaivus A. Š. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais kitą neblaivų jos sūnų R. Š.. Jie susistumdė ir A. Š. trenkė kumščiu R. Š. į galvą. Tada ji juos išskyrė ir nebeleido konfliktuoti (b. l. 36-37).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

– Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. 16.10 val. R. Š., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad neblaivus brolis jį muša, smurtauja ne pirmą kartą. GMP atsisakė, nepilnamečių namuose nėra. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 4-8);

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio 2018 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2018 m. kovo 1 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus A. Š. du kartus kumščiu trenkė neblaiviam broliui R. Š. į veido sritį (kaktą), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kaltinamajam A. Š. nustatytas 2,25 promilių girtumas, o nukentėjusiajam R. Š. – 1,44 promilių girtumas (b. l. 11-13);

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio 2018 m. kovo 1 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – apžiūra, tačiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (b. l. 14-18).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia kumščiu du kartus sudavė į galvą savo broliui R. Š., šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nukentėjusysis pretenzijų neturi, jam padarytos fizinės žalos pinigine išraiška nevertina, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) kartu gyvenančio brolio (šeimos nario) atžvilgiu, savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 107, 109-111).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba (b. l. 102), tačiau yra registruotas darbo biržoje (b. l. 102), neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 91), baustas administracine tvarka (b. l. 96-97), gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – nurodo, jog kaltinamasis nedirba bei piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 106), todėl prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių skirtina šiek tiek mažesnio dydžio nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis – 1 metų – laisvės apribojimo bausmė. Kadangi A. Š. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 1 d. 16.50 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 11.02 val. (b. l. 46, 51), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms. A. Š. smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį brolį, todėl tikslinga jam skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką A. Š. elgesiui (BK 48 straipsnis, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2018 m. kovo 2 d. nutarimu (b. l. 88-89), kaltinamajam A. Š. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti A. Š. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per aštuonis mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 2 d., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę A. Š. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė