Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-952-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e1-952-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50287-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-952-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50287-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. K. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, be jokios priežasties dešine ranka sudavė vieną smūgį į kairės pusės veido sritį nepilnamečiui T. P. (T. P.), taip sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P.

S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad tikslios įvykio dienos nepamena, bet mano, kad tai buvo ta diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, tai yra 2020 m. gruodžio 26 d. Tą dieną, kiek pamena, buvo išgėręs alkoholio, maždaug pora butelių alaus, nuo alkoholio nesijautė apsvaigęs. Vėliau buvo nuėjęs pas savo draugą B. B. (B. B.), gyvenantį (duomenys neskelbtini) (buto numerio neprisimena). Ten bendravo, alkoholio nevartojo. Vakare, išėjęs iš draugo buto, išgirdo laiptinės apačioje buvusį triukšmą, suprato, kad vyksta išgertuvės. Jis, nulipęs į laiptinės apačią, pamatė vaikinų kompaniją, jų buvo maždaug 3–4, iš jų, kiek pamena, buvo T. P., o kitų vaikinų nepažįsta, juos matė pirmą kartą. T. P. pažįsta nuo vaikystės, tačiau su juo nebendrauja. Jam priėjus prie šios kompanijos, tarp jo ir vaikinų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko, nepamena, paaiškinti negali. Tada tarp jo ir tų vaikinų prasidėjo stumdymaisi, kaip tai viskas vyko, irgi nelabai pamena. Tada, kiek pamena, T. P. išskyrė juos ir jis išėjo namo. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, bet neatmeta galimybės, kad stumdymosi metu galėjo suduoti T. P. į veido sritį, tačiau pačio fakto, kad jam sudavė, nepamena, apie tai sužinojo kitą dieną iš T. P., kuris pasakė, kad jis trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Už savo veiksmus atsiprašė jo. Daugiau nieko papildyti negali, nes nelabai pamena, kaip viskas buvo (el. b. l. 110–112).

Nukentėjusysis T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad įvykis įvyko 2020 m. gruodžio 24 d. ar 26 d. apie 19 ar 20 val. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, koridoriuje, buvo nepažįstama kompanija. Įvyko susistumdimas tarp S. K. iš kito namo ir minėtos kompanijos. Kompanija buvo nepatenkinta, pradėjo keiktis ir užsipuolė kaimyną. T. P. bandė atitraukti kaimyną, tačiau šis sudavė jam – ranka į kairę veido pusę. Vieta, į kurią buvo pataikyta, ištino, buvo mėlynė. Juto fizinį skausmą (el. b. l. 134–137).

Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), buvo namuose su savo sūnumi T. P., kuris išėjo pas draugą, gyvenantį pirmame aukšte, ir netrukus grįžo su sumuštu kairės pusės veido skruostu. Paklausė sūnaus, kas nutiko, jis atsakė, kad prasilenkė su neblaiviu S. K., kuris išėjo iš kaimyno ir be jokios priežasties sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido kairės pusės skruostą. Dėl to T. P. patyrė fizinį skausmą (el. b. l. 1–9).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota iš esmės ta pati informacija (el. b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas, sukėlė T. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis konflikto metu galėjo suduoti smūgį T. P. Tai, kad S. K. panaudojo fizinį smurtą, įrodo visų pirma nukentėjusiojo T. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad įvyko susistumdimas tarp S. K. ir vaikinų kompanijos. Kompanija buvo nepatenkinta, pradėjo keiktis ir užsipuolė kaimyną. T. P. bandė atitraukti kaimyną, tačiau šis sudavė jam – ranka į kairę veido pusę. Vieta, į kurią buvo pataikyta, ištino, buvo mėlynė, taip pat juto fizinį skausmą. Teismas nenustatė priežasčių abejoti T. P., kad jis suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti S. K. T. P. parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos R. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. K. savo veiksmu sukėlė T. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir norėjo to. Taigi S. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 83–86).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui nukentėjusiajam.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (el. b. l. 62–76), baustas administracine tvarka, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismo vertinimu, S. K. skiriama 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

S. K. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, įvertinęs S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam arešto bausmės vykdymą 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas:

1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti su nepilnamečiu T. P. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

V. Kiti klausimai

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 114–116). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti S. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas:

1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti su nepilnamečiu T. P. (T. P.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

S. K. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis