Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.T., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK atstovui Sauliui Bitinui, nukentėjusiajam A.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.T. skundą dėl 2009-07-23 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-07-15 Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K.T. 2009 m. liepos 4 d. nuo 20⁰⁰ val. iki 2009 m. liepos 5 d. apie 04⁰⁰ val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, garsiai leido muziką, trukdė kaimynams ilsėtis, trikdydamas viešąją rimtį. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje

2009-07-23 Klaipėdos apskrities VPK pareigūno nutarimu K.T. už viešosios rimties trikdymą pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 900 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaiko ir prašo jį patenkinti remiantis skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jis gyvena pirmame aukšte, o nukentėjusysis A.S. – trečiame, L.P. – ketvirtame. Nesupranta, kaip šie kaimynai gali girdėti triukšmą, nes ne jis vienas garsiai leidžia muziką, ne kartą girdėjo, kaip naktimis kiti kaimynai garsiai leidžia muziką, tačiau niekas nesiskundžia. Garsas galėjo būti didesnis,nes buvo atidarytas langas.

priimtą nutarimą. Mano, kad ATPK 183 straipsnio 2 dalis taikyta pagrįstai, baudos dydis paskirtas atsižvelgiant į ATPK 30² straipsnio ir 32 straipsnio normas, kadangi K.T. įvykdė trečią pažeidimą vienerių metų laikotarpyje. K.T. teiginys, kad nebuvo atlikti garso matavimai ir garsumas nustatytas subjektyviai, yra tik vienas iš galimų įrodymų, įrodinėjant pažeidimą administracinėje byloje. Šiuo atveju viešosios rimties trikdymas buvo įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitais dokumentais (b.l. 26-27).

Nukentėjusioji L.P. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymo dėl bylos atidėjimo nepateikė, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant ( ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ( Administracinių bylų teisenos įstatymas ( toliau – ABTĮ ) 124 str. 1 d. 1 p. ).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 9-10) K.T. surašytas už tai, kad 2009 m. liepos 4 d. apie 20⁰⁰ val. iki 2009 m. liepos 5 d. 4⁰⁰ val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, garsiai grojo muziką, trikdydamas viešąją rimtį, nereaguodamas į policijos pareigūnų perspėjimą laikytis tylos.

K.T. veika kvalifikuota pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį ir 2009-07-23 nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda 900 litų bauda (b.l. 8).

K.T. nesutinka su jam paskirta nuobauda, neigia trikdęs viešąją tvarką, garsiai visą naktį grodamas muzikos įrašus, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 9-10), nukentėjusiųjų A.S., L.P. pranešimais, paaiškinimais (b.l. 11, 12, 13), tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu (b.l. 15-16) ir kita byloje esančia medžiaga (b.l. 29-42).

K.T. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje. Minėtos normos pažeidimas užtraukia atsakomybę asmenims už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar už kitokius panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, kai asmuo jau buvo baustas administracine nuobauda už aukščiau minėtus veiksmus.

Kas yra vakaro ir nakties metas, nustatyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje – nakties metas yra nuo 22 iki 6 val., o vakaro metas – nuo 18 iki 22 val.

Nukentėjusysis A.S. patvirtino, kad K.T. pastoviai triukšmauja ir neduoda ramiai ilsėtis. Į policiją ne kartą kreipėsi moterys auginančios vaikus dėl pastovaus K.T. keliamo triukšmo. Iškvietus policiją triukšmas nutyla, išvykus policijai muziką įjungia dar garsiau.

Kad K.T. pastoviai kelia triukšmą ir neduoda kaimynams ilsėtis patvirtina institucijos pateikta medžiaga iš kurios matyti, kad K.T. jau yra baustas administracine tvarka už analogišką administracinį teisės pažeidimą (b.l. 11, 12, 13, 29, 35, 38, 39, 40, 41).

K.T. savo skunde pripažino, kad 2009-07-04 namuose klausėsi per televizorių rodomus koncertus, skirtus Lietuvos tūkstantmečio progai paminėti, tačiau darė tai tyliai ir apie 23³⁰ val. išjungęs televizorių nuėjo miegoti, garsumo lygis nebuvo išmatuotas.

Pažymėtina, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija, Nr. 57). Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555, taikymo sritis – nustato triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 punktas). Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę. Akivaizdu, jos nėra imperatyvaus reikalavimo įrodant viešosios tvarkos trikdymo faktą išmatuoti garso lygį matavimo prietaiso rodmenimis. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių viešosios tvarkos trikdymo, garsiai leidžiant muziką, faktą.

ATPK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. K.T. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, artimas maksimumui – 900 litų bauda, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per metus jau kelis kartus yra baustas administracine tvarka už tą patį administracinį teisės pažeidimą, taip pat atsižvelgta į tai, kad jis nepaisė policijos pareigūnų įspėjimų laikytis tylos.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. K.T. administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, laikydamasis įstatymo nustatytos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 straipsnis ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, K.T. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo.

Įvertinus visas bylos aplinkybes: asmens patraukto administracinėn atsakomybėn K.T., nukentėjusiojo A.S. paaiškinus, byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad institucijos priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn K.T. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ATPK 297 straipsniu,

nutarė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2009 m. liepos 23 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimą Nr. N 466249 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.