- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- I-2835-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00796-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Kazys Rakauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. S. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-2), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-193(00211;00005) (toliau – Sprendimas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei B. S., panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamento nurodomi duomenys apie pareiškėjos buvimo ir verslo vykdymo Lietuvoje aplinkybes yra surinkti iš nepatikimų šaltinių. Departamentas pats pripažino, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą gyventi ir todėl 2016 m. balandžio 28 d. leidimą pakeitė, pratęsdamas jį dar dvejiems metams, t. y., toks leidimas jau anksčiau buvo išduotas pagrįstai ir vėliau nebuvo nustatyta kliūčių jam pratęsti nauju leidimu. Atsakovas tendencingai ir nepalankiai pareiškėjai Sprendime vartoja fiktyvumo sąvoką. Pareiškėjos neradimas deklaruotoje gyvenamoje vietoje ar jos įmonėje nepagrįstai prilyginamas esminiam Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) pažeidimui. Nėra aišku, ką atsakovas nori įrodyti ar pagrįsti pareiškėjos išvykimo iš Lietuvos ir negrįžimo iki šiol konstatavimu. Pareiškėjos atžvilgiu tendencingai taikomi neteisėti, diskriminaciniai metodai – administraciniais veiksmais ir nurodymais bandoma kištis į jos asmeninio gyvenimo, asmens judėjimo laisvės ir privataus verslo vykdymo reikalus, jiems trukdyti. Juridinio asmens veiklą riboti, tirti Lietuvos Respublikoje galima tiktai įstatymų nustatyta tvarka. Todėl visi teiginiai apie pareiškėjos įmonės fiktyvumą, veiklos nevykdymą ar jos neteisėtumą turi būti pagrįsti pakankamais bei teisėtais būdais gautais įrodymais. Atsakovas nėra pateikęs teismo leidimo dėl pareiškėjos įmonės veiklos tyrimo, tokio tyrimo išvadų, VĮ „Registrų centras“ išrašo apie pareiškėjos įmonės UAB „Belja pro“ fiktyvumą, veiklos nevykdymą, likvidavimą, bankrotą ar pan. Iš pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama įrodymų ne tik apie jos verslą, bet ir turėti papildomus socialinius, šeimyninius ryšius – nepaisant pačios pareiškėjos teisės nuspręsti, ar ji nori turėti tokių ryšių, o turint – juos viešai visiems atskleisti. Pareiškėjai bandoma nurodinėti, kaip ji turi elgtis, tvarkyti savo verslą Lietuvoje. Bet kuris nukrypimas nuo tokių nurodymų tampa rimtu pagrindu manyti, kad pareiškėja pažeidė Įstatymą, o minimali sankcija už tai – privalomas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas. Tokie reikalavimai nesuderinami su Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės teisinės valstybės ir Europos Sąjungos narės, kasdienio gyvenimo normomis, prieštarauja Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams, trukdo asmens privatų gyvenimą ir verslo veiklą. Pareiškėjos atžvilgiu yra pažeidžiamas principas „viskas leidžiama, kas nėra uždrausta“. Pareiškėja mano, kad jos ir jos verslo atžvilgiu naudojami neteisėti diskriminaciniai administraciniai metodai, nes ji nėra nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos pilietė. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 16-22) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. kovo 8 d. pareiškėja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB „Evalteka“, dalyvė ir ji yra šios bendrovės akcininke, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. 2016 m. balandžio 28 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir išduoti jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2016 m. liepos 8 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi LT7392519, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d. 2016 m. liepos 28 d. pareiškėja Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji yra UAB „Belija pro“ dalyvė ir šios bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Kartu su prašymu kaip UAB „Belija pro“ veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pareiškėja pateikė ūkines komercines sutartis su užsakovais, šių sutarčių įvykdymą patvirtinančias sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Departamento Imigracijos reikalų skyriui kilo abejonių dėl dokumentų tikrumo, kadangi šioje bendrovėje apskaitos dokumentų išrašymo ir darbų atlikimo laikotarpiu buvo įdarbintas tik jos direktorius, o ūkinėse komercinėse sutartyse ir kasos pajamų orderiuose nurodyti paslaugų užsakovai Lietuvos Respublikos gyventojų registre neidentifikuoti. Todėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrių, prašydamas atlikti UAB „Belija Pro“ veiklos patikrinimą. 2016 m. spalio 17 d. gavus atsakymą, kad yra atliekamas patikrinimas dėl UAB „Belija pro“ veiklos, Departamentas priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą. 2017 m. vasario 22 d. Departamentas gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (7.1E) 46-KSS-97, kuriame buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos įmonėje atliktą operatyvinį patikrinimą. Buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 14 d. į UAB „Belija pro“ apskaitą neįtraukti 2 kasos pajamų orderiai: 1 000 eurų sumos orderis, išrašytas 2016 m. rugpjūčio 31 d., ir 1 000 eurų sumos orderis, išrašytas 2016 m. rugsėjo 30 d., bei padaryta išvada, kad minėtos bendrovės teikiamų paslaugų realumas kelia abejonių, tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos, UAB „Belija pro“ darbuotojai neturi nuolatinių darbo vietų, jiems mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, o ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Departamentas įvertino ir tai, kad iki 2016 m. gruodžio 13 d. UAB „Belija pro“ buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra žinomas, kaip adresas, kuriuo nuolat yra registruojamos įmonės, parduodamos užsieniečiams, kurie vėliau kaip šių įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Nustatyta, kad tai nėra šiuo adresu registruotų įmonių veiklos vykdymo vieta. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių UAB „Belija pro“ buveinės vietą, kurioje įrengtos darbo vietos, o ginčijamo sprendimo metu nustatytas naujas šios bendrovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius (butas, kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravę UAB „Belija pro“ dalyviai). Departamentas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu surinktais duomenimis apie UAB „Belija pro“ veiklą, kitais duomenimis apie pareiškėją ir UAB „Belija pro“, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje skelbiamą informaciją apie UAB „Evalteka“ ir nustatęs, kad šioje įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, 2017 m. kovo 1 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi bei panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Aplinkybė, kad užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog Departamentas, nustatęs Įstatyme įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, neturi teisės priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą ar pakeistą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas tuo pagrindu, kad UAB „Evalteka“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. joje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Beveik visi šioje įmonėje įdarbinti darbuotojai buvo atleisti iš karto po 2016 m. balandžio 28 d. priimto Departamento sprendimo pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d.), t. y. pareiškėjai įsiforminus leidimą laikinai gyventi, ji nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindo. Todėl Departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja piktnaudžiavo nustatytomis migracijos procedūromis, o įmonė teisėtos veiklos kurios pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi dvejiems metams, iš tikrųjų nevykdė. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs. Pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti leidimo laikinai gyventi, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad tokiu atveju (nustačius, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu) leidimas gyventi privalo būti panaikintas. Pareiškėja teiginių, kad jos atžvilgiu yra taikomi neteisėti, diskriminaciniai metodai, nepagrindė jokiais įrodymais. Departamentas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę vykdo vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, šios kontrolės vykdymas negali būti pripažintas neteisėtu kišimusi į užsieniečio asmeninio gyvenimo, asmens judėjimo laisvės ir privataus verslo vykdymo reikalus. Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ne tik neatitinka turimo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo (įmonėje nėra įdarbintas nei vienas darbuotojas, realiai įmonė jokios teisėtos veiklos nevykdo), bet ir teikdama prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Belija pro“ pagrindu Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o tikrasis pareiškėjos tikslas yra ne gyvenimas Lietuvos Respublikoje, o leidimo laikinai gyventi gavimas. Departamento vertinimu, nurodytos aplinkybės, duomenys apie UAB „Belija pro“ registracijos adresą, aplinkybė, kad pareiškėja, tik gavusi Departamento sprendimą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos UAB „Evalteka“ vykdymo pagrindu, iš karto atleido įmonėje įdarbintus darbuotojus, leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis, t. y. egzistuoja dar vienas, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas, atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindas – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja nenurodė, kokiems teisės aktams prieštaravo Departamento veiksmai, kokiu būdu šie veiksmai pareiškėją diskriminuoja. Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Teigė, kad UAB ,,Evalteka“ kapitalas ginčo laikotarpiu didėjo, tai rodo realią įmonės veiklą. Pareiškėja teikė prašymą atsakovui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėdama tikslą dalyvauti įmonės veikloje. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad įmonėje atleidus buvusį direktorių nebuvo nė vieno darbuotojo, todėl įmonė veiklos negalėjo vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje kyla ginčas dėl Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-193(00211;00005), kuriuo 1) pareiškėjai panaikintas leidimas LT7392519 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2) nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Pareiškėja 2016 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi dviems metams (I t., b. l. 23-30). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Evalteka“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, pateikė savo asmens dokumentus, kitus prašymo nagrinėjimui būtinus ir su įmonės veikla susijusius dokumentus (I t., b. l. 31-82).
Departamentas 2016 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, Migracijos valdyboje pareiškėjai buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi LT7392519, galiojantis du metus – iki 2018 m. liepos 8 d. (I t., b. l. 121, II t., b. l. 37).
2016 m. liepos 28 d. pareiškėja prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Belija pro“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (I t., b. l. 134-142), pateikė savo asmens dokumentus; aiškinamajame rašte nurodė, kad tapo įmonės ,,Belija pro“, kurios direktorius yra A. B., akcininke, įmonės įstatinis kapitalas yra 45 000 Eur, pareiškėjai priklauso 15 000 akcijų ir tai sudaro 33 proc. visų įmonės akcijų, pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos būsto apsaugos klausimais bei projektų rengimas, įmonė buvo pakeista dėl to, kad turi didesnes pelno galimybes, kadangi teikia aktualias ir reikalingas paslaugas, dirbantys darbuotojai savo darbu plečia veiklą bei didina apyvartą (I t., b. l. 157), pateikė kitus prašymo nagrinėjimui būtinus ir su įmonės veikla susijusius dokumentus (I t., b. l. 143-201, II t., b. l. 1-22).
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos 2016 m. liepos 28 d. prašymą, kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atlikti UAB ,,Belija pro“ patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, ar Departamentui pateikti UAB ,,Belija pro“ veiklą patvirtinantys dokumentai nesuklastoti (II t., b. l. 24). 2016 m. spalio 17 d. gavus atsakymą, kad yra atliekamas patikrinimas dėl UAB „Belija pro“ veiklos, Departamentas pareiškėjos 2016 m. liepos 28 d. prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 28 d. (II t., b. l. 27).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB ,,Belija pro“ operatyvų patikrinimą, nustatė, kad UAB ,,Belija pro“ direktorius ir akcininkas A. B. nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pardavė visas savo akcijas trečiųjų šalių gyventojams B. S., V. D. (V. D.) ir A. K. (A. K.). Nuo 2016 m. sausio iki liepos mėn. klientams išrašyti kasos pajamų orderiai ir sąskaitos faktūros įtraukti į bendrovių balansus, apklausus darbuotojus, nustatyta, kad darbo užmokestį jie gaudavo grynaisiais pinigais kartą per mėnesį. 2017 m. sausio 23 d. UAB ,,Belija pro“ kasoje inventorizuota 46 922,60 Eur grynųjų pinigų, patikrinus 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. gruodžio 14 d. apskaitos dokumentus nustatyta, kad į UAB ,,Belija pro“ apskaitą neįtraukti 2 kasos pajamų orderiai : 1 000 Eur sumai, išrašytas 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 1 000 Eur, išrašytas 2016 m. rugsėjo 30 d. Įvertinus UAB ,,Belija pro“ pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, dirbančių ir buvusių darbuotojų ir paslaugų gavėjų paaiškinimus, kitą informaciją, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad bendrovės paslaugų realumas kelia abejonių, nes tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos. Nuo 2016 m. liepos mėnesio įmonėje dirbo 4 darbuotojai, nuolatinių darbo vietų jie neturi, darbuotojams mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų, išdalytų kortelių ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą) (II t., b. l. 39-40).
Departamentas, įvertinęs surinktą informaciją ir dokumentus, priėmė skundžiamą Sprendimą (II t. b. l. 41-44), kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7392519, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d., ir atsisakė išduoti pareiškėjai naują leidimą laikinai gyventi. Sprendime Departamentas nurodė, kad UAB ,,Belija pro“ neužsiima deklaruota veikla, t. y. įmonė neatitinka visų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl išduoti pareiškėjai naują leidimą laikinai gyventi nėra teisinio pagrindo; konstatuota, kad pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Departamentas padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti naują leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o jos pagrindinis tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, kadangi pareiškėjos tikslai yra kitokie, nei ji deklaravo, dėl to kyla nelegalios migracijos rizika. Departamentas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl B. S. tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB ,,Belija pro“ veiklos, todėl konstatuotina, kad B. S. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nustatyta, kad UAB ,,Evalteka“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl UAB ,,Evalteka“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjai, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi LT7392519, galiojantis iki 2018 m. liepos 8 d., ir, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi.
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, iš esmės turi būti vertinama, ar jis atitinka Įstatymo įtvirtintus pagrindus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas laikinai gyventi LT7392519, galiojantis iki 2018 m. liepos 8 d., buvo išduotas kaip UAB ,,Evalteka“ akcininkei, įmonei leidimo išdavimo metu atitikus Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimus. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų apie UAB ,,Evalteka“ dirbusius darbuotojus (II t., b. l. 30) matyti, kad, 2017 m. vasario 21 d. duomenimis, šioje bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas, paskutinis dirbęs darbuotojas – įmonės direktorius D. F. (I t. , b. l. 111-113) atleistas nuo 2016 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. liepos 5 d. buvo atleisti kiti trys darbuotojai, kurie buvo priimti į darbą įmonėje 2016 m. birželio 3 d. Todėl UAB ,,Evalteka“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Teikdama 2016 m. liepos 28 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė, kad yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Belija pro“ akcininkė. Pateiktame aiškinamajame rašte nurodė, kad tapo įmonės ,,Belija pro“, kurios direktorius yra A. B., akcininke, įmonės įstatinis kapitalas yra 45 000 Eur, pareiškėjai priklauso 15 000 akcijų ir tai sudaro 33 proc. visų įmonės akcijų, pagrindinė veikla yra tarpininkavimo paslaugos būsto apsaugos klausimais bei projektų rengimas, įmonė buvo pakeista dėl to, kad turi didesnes pelno galimybes, kadangi teikia aktualias ir reikalingas paslaugas, dirbantys darbuotojai savo darbu plečia veiklą bei didina apyvartą (I t., b. l. 157), pateikė įmonės paslaugų teikimo sutarčių, sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, veiklos aprašymą, 2016 m. liepos 25 d. darbo sutartį su D. N., 2016 m. liepos 22 d. darbo sutartį su I. M. ir 2016 m. liepos 22 d. darbo sutartį su E. N., pagal kurias minėti asmenys priimami nuo 2017 m. liepos 25 d. dirbti į vadybininkų pareigas 5 darbo dienų ir 40 valandų darbo savaitei, kitus dokumentus. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos atlikus UAB ,,Belija pro“ operatyvųjį patikrinimą (II t., b. l. 39-40) matyti, kad mokesčių administratorius padarė išvadą, kad bendrovės paslaugų realumas kelia abejonių, nes tikrinti pateiktose paslaugų teikimo sutartyse dalies nurodytų paslaugų pirkėjų ir adresų neįmanoma identifikuoti, negalima nustatyti, kur ir kam teiktos paslaugos. Nuo 2016 m. liepos mėnesio įmonėje dirbo 4 darbuotojai, nuolatinių darbo vietų jie neturi, darbuotojams mokamas darbo užmokestis nepriklauso nuo aplankytų klientų, išdalytų kortelių ar pasirašytų sutarčių skaičiaus, ši aplinkybė rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą) (II t., b. l. 39-40). Iš Sprendimo turinio, pareiškėjos akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, įmonės veiklos aprašymo (I t., b. l. 164-168) matyti, kad UAB ,,Belija pro“ registruota buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, šis adresas Departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat registruojamos įmonės, parduodamos užsieniečiams, kurie vėliau kaip šių įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Šiuo adresu esančias patalpas ne kartą yra tikrinusi Migracijos valdyba, nustačiusi, kad tai nėra tikroji įmonių veiklos vykdymo vieta, nes pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. 226 durys užkaltos vinimis. Dabartinis įmonės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius yra butas, kuriame savo gyvenamąją vietą yra deklaravę UAB ,,Belija pro“ dalyviai. Pareiškėja į bylą duomenų apie realią bendrovės veiklos vykdymo vietą, paneigiančių Sprendime nustatytas aplinkybes, nepateikė. Todėl atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklą, kadangi įmonė realios veiklos nevykdo ir neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms, buvo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nustatyti pagrindai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjai.
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja neketino ir neužsiėmė teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentui priėmus sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi jos buvimo UAB ,,Evalteka“ akcininke pagrindu, galiojusį iki 2018 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 5 d. jau buvo atleisti trys UAB ,,Evalteka“ darbuotojai, įmonėje iki 2016 m. gruodžio 2 d. liko dirbti vienintelis direktorius D. F. (II t., b. l. 30), todėl UAB ,,Evalteka“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kad įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nustatyta, kad pareiškėja, prašydama išduoti ir pakeisti leidimą laikiną gyventi, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB ,,Belija pro“ veiklos. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai sprendė, kad kilo pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, todėl buvo pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Nors pareiškėja skunde teigia, kad priimant Sprendimą duomenys apie pareiškėjos verslo vykdymo Lietuvoje aplinkybes buvo renkami iš nepatikimų šaltinių, šie skundo argumentai atmestini. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis oficialiais VSDFV informacinių sistemų duomenimis (II t., b. l. 30-31), Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenų bankų išrašais, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo duomenimis (II t., b. l. 39-40) bei kitais oficialiais rašytiniais dokumentais. Pažymėtina, kad remiantis Įstatymo nuostatomis, atsakovas neprivalėjo surinkti tokių įrodymų kaip, pvz. duomenys apie pareiškėjos valdomų įmonių bankrotą, likvidavimą ar pan., nes sprendimui, kad įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nebūtinas įmonės bankroto ar likvidavimo fakto nustatymas. Kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjos skundo teiginiai dėl to, kad atsakovas Departamentas nepagrįstai siekė kištis į jos asmeninį gyvenimą, nepagrįstai taikė administracinius metodus, diskriminuojančius pareiškėją kitų užsieniečių atžvilgiu. Įstatymas numato pareigą Departamentui pagal kompetenciją kontroliuoti užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tikrinti asmenų pateikiamą informaciją siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir kt. Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad Departamentas, tikrindamas pareiškėjos pateiktą informaciją ir priimdamas Sprendimą, būtų viršijęs Įstatymo suteiktus įgaliojimus.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos B. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.