Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, pagamintą maistą į Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Sutarties 4.1.1 papunktis įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. UAB ,,CNC catering“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis.

Pažymėjo, kad nuteistųjų ir suimtųjų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems yra diferencijuojami: dirbantiems/nedirbantiems vyrams, dirbančioms / nedirbančioms moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, dirbantiems / nedirbantiems vegetarams vyrams, dirbančioms/nedirbančioms vegetarėms moterims, dietinio maitinimo valgiaraščiai, valgiaraštis veganams ir t. t., sudaromi 31 dienai. Maistas gaminamas ir patiekiamas tris kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Nuteistiesiems, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, papildomai išduodami naktipiečiai. Į kalėjimą atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas. Pastebėjus paslaugos teikimo pažeidimus, paslaugos teikėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas.

Tvirtino, kad siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, LKT Šiaulių kalėjimo direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo- pardavimo sutarties vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę, tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą. Vadovaujantis LKT direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais atliekant nuteistiesiems ir suimtiesiems skirto maisto patikrinimus, tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra. Patikrinimo rezultatai fiksuojami Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akte.

Pažymėjo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento pateiktais duomenimis, 2023 m. gruodžio 7 d. buvo atliktas neplaninis maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Tikrinti dienos patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos ir konsistencijos. 2023 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas neplaninis maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas maisto išdalinimo skyriuje. Tikrinimo metu buvo vertinta dienos pietų patiekalų kokybė. Pietų patiekalai buvo jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos. Patikrinimo metu nenustatyta atvejų, kad maistas būtų skiedžiamas.

Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmų, pareiškėjui buvo patiekiamas nekokybiškas maistas. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, netinkamai organizuojant maitinimą Šaulių kalėjime, t. y. tiekiant nevisavertį, nepakankamo kiekio, nepakankamos energetinės vertės maitinimą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. spalio 22 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.-

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023-01-01 galiojančios BVK redakcijos 92 str. 10 d.).

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 p.); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).

Akcentuotina ir tai, kad asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 buvo patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais). Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ buvo patvirtinti nauji nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščiai.

Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 p.); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 p.); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime maistas nėra gaminamas. Maistas yra atvežamas jau pagamintas pagal Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistiesiems ir suimtiesiems pagamintas maistas atvežamas termosuose ir išdalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Maisto tiekimo paslaugos teikiamos pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47-41, pasirašytą su UAB ,,CNC catering“, veikiančios jungtinės veiklos partnerių UAB ,,CNC catering“ ir VšĮ ,,Bruneros“ vardu. Atsakovė nurodo, kad atvežamas maistas kiekvieną dieną yra tikrinamas, o pastebėjus paslaugos teikimo pažeidimus, paslaugos teikėjas yra nedelsiant apie tai informuojamas. Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu nuteistieji ir suimtieji buvo maitinami pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, o nuo 2024 m. liepos 13 d. – pagal valgiaraščius, patvirtintus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563.

Į bylą yra pateiktas 2024 m. sausio 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento raštas (b. l. 14-15), patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 7 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartoto pranešimo (skundo) patikrinimas UAB „CNC catering“. Patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems. Tikrinti dienos patiekalai - jiems būdingos išvaizdos ir konsistencijos. 2023 m. lapkričio 9 d. atliktas neplaninis Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimas Lietuvos kalėjimų tarnybos maisto išdalinimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Vertinta dienos pietų patiekalų kokybė, pietų patiekalai - jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos. Patikrinimo metu atvejų, kad skiedžiamas maistas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuteistiesiems gaminamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, maisto kokybė, porcijos, jų kaloringumas yra pakankamas, nėra duomenų, kad maistas būtų skiedžiamas vandeniu. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į maisto tiekėją ar įstaigos administraciją dėl netinkamos maisto kokybės, sudėties ar jo kiekio.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių kalėjime išduodamo maisto porcijos buvo mažos ir nepakankamos, o maisto kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų, kad pareiškėjas ne vieną kartą rašė skundus dėl netinkamo maisto, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti. P

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais bei teisės aktų citatomis apie netinkamą maitinimą Šiaulių kalėjime, tačiau jokių skunde išdėstytų aplinkybių nekonkretizavo. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jam pateiktas maistas neatitiko nustatytų kiekio ar sudėties reikalavimų, o pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius, apie netinkamą jo maitinimą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Atsakovės teigimu, maistas Šiaulių kalėjime buvo išduodamas griežtai laikantis nustatytų reikalavimų. Maistas buvo sveriamas, porcijos tikrinamos, išdalinamos atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas (pareigūnai) netinkamai atliko savo pareigas aprūpinant pareiškėją maistu.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas yra nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (dabar Lietuvos kalėjimų tarnybos), tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Be to, minėtas teisės aktas nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegalioja.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių taip pat nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.