Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nesunkiai sužalojo artimą giminaitį, t. y. 2021-11-05 apie 21.00 val., kartu su savo broliu Š. O. automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusi prie sodybos, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, į rankas paėmusi šalia sodybos tvoros stovėjusią savadarbę šluotą mediniu kotu, juo mažiausiai tris kartus tyčia trenkė broliui Š. O., tokiu būdu padarydama žaizdą pakaušio dešinėje ir žaizdą kaktos kairėje bei kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiais veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji S. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis. Baigusi studijas, ji atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nuo 15 m. jį paėmė globoti. Tokie įvykiai buvo daugkartiniai, jis atvažiuodavo pas ją į sodybą, prisigerdavo. Aptariamą dieną, jiems važiuojant ji buvo terorizuojama. Atvažiavus prie vartų ir sustojus, liepė jam lipti. Jis pradėjo spardytis ir grasinti. Jis spardė automobilio saloną, grasino, kad ją „nudauš nuo vaizdo“, sudaužys sodybą“, trenkė jai kumščiu, pataikė į veidą būnant automobilyje. Kai ji atidarė duris ir liepė lipti, jis, būdamas automobilyje, jai spyrė. Ji paėmė prie tvoros stovėjusią šluotą ir trenkė jam kelis kartus, per kuprą, gal 3-4 kartus, buvo susijaudinusi. Negali konkretizuoti, kur pataikė. Jis atėmė iš jos šluotą ir su ta šluota ją puolė. Patikslino, kad brolis grasino ją užmušti, todėl jam sudavė su šluota. Jai grasino, nes smūgiavo į veidą, spyrė. Nurodė, kad yra psichiškai sužalota, palaužta. Ant šluotos kraujo dėmės yra kažkur per vidurį, nuo jo, kai jis susižalojo. Vyko grumtynės, jis buvo ne kartą nugriuvęs. Pirštakaulio lūžis atsirado ne nuo jos smūgio, bet kai jis daužė kumščiu automobilio stiklą. Negalėjo jam su šluota padaryti žaizdą pakaušio dešinėje ir kaktos kairėje, sudavė jam per kuprą. Jis galėjo jas pasidaryti griūdamas, nes vyko grumtynės. Jos automobilis buvo apgadintas. Nematė, su kuo jis sudaužė stiklą. Paaiškino, kad kai atvažiavo prie sodybos, reikėjo atidaryti vartus, ji vartų neatidarė. Jis važiavo į sodybą pailsėti. Jam ne kartą sakydavo, kad jai jo nereikia, bet šis išmaldaudavo. Ji pro vartus nevažiavo, nes tai yra jos draugo sodyba, kuris yra nurodęs, kad jo teritorijoje Š. O. nebūtų. Jai sužalojimai nebuvo padaryti. Matė, kad brolis sužalotas, kai jis sėdėjo medikų automobilyje. Jis buvo girtas ir ne kartą nugriuvo. Nepripažįsta, kad galėjo jį sužaloti. Nesutinka atlyginti civilinio ieškinio. Pažymėjo, kad konfliktą išprovokavo kaltinamasis. Kadangi jis neturi kur gyventi, ją terorizuoja, kad ji turi jį priglausti. Mano, kad jis galėjo susidaužti ir į automobilį, kurio salonas visas kruvinas. Ji buvo priversta gintis. Jis pats ranką susižalojo.

Nukentėjusysis Š. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamą dieną (2021-11-05) jie atvažiavo, sustojo prie vartų. Pats buvo nedagėręs alaus, sėdėjo ir gėrė alų. Buvo konfliktas dėl pinigų. Ji galėjo išlipti iš automobilio ir eiti namo, automobilis praktiškai stovėjo kieme, prie pat tvoros. Ji išlipo ir traukė jį (Š. O.) iš automobilio. Ji nubėgo, pasiėmė šluotą ir jį sudaužė, o jis gynėsi. Ji ištempė jį ir daužė su šluota, daug kartų; jis dengėsi galvą. Paskui, atėmęs iš jos šluotą, padaužė kelis kartus automobilį, per stiklą, kapotą ir stogą. Paskui jis iškvietė policiją. Jis dengė galvą ir tada buvo daug kraujo. Kai jis dengė galvą, tada jam sulaužė pirštą. Ji daužė daug kartų, per galvą. Pats tuo metu stovėjo. Jis buvo sudaužytas, atėmė šluotą ir padaužė automobilį. Automobilį jis daužė su šluota, bet ne kumščiu. Kai ji pamatė, kad jis pradėjo daužyti automobilį, iškvietė policiją, o jis tuomet atsisėdo į automobilį ir pradėjo pats kviesti policiją. Jis jos nemuša, niekada nemušė. Nurodė, kad į kaimą atvažiuoja pailsėti nuo draugų. Kaltinamajai nesudavė, gal mostelėjo, negrasino. Palaiko savo civilinį ieškinį, prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Negalima taip elgtis, daužyti žmogaus. Po įvykio jam skauda galvą, pirštą, anksčiau to nebuvo. Jį įžeidė morališkai. Negalėjo įsidarbinti, žaizdos sugijo per 2-3 savaites. Žalos už sudaužytą automobilį neatlygino.

2021-11-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad prie įvažiavimo į kiemą vartų, kurie yra uždaryti, stovi juodos spalvos automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvažiavimas ir keliukas apaugęs žole. Teritorija neapšviesta. Automobilio priekinis stiklas sudaužytas, matomos penkios smūgio vietos. Smūgiuota iš išorės, nes stiklas įlinkęs į vidų. Ant bagažinės dangčio, virš stiklo, ties viduriu, matosi 17 cm ilgio ir 1,5 cm pločio įlenkimas. Automobilio priekinės dešinės pusės durelės atidarytos. Vidinė jų pusė neapgadinta. Ant priekinės keleivio sėdynės matosi trys 1 cm skersmens raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant grindų yra dvi nuorūkos, termosas, metalinis puodelis. Ant priekinės panelės priešais keleivio vietą matosi raudonos dėmės, panašios į kraują. Matosi rankos pėdsakas. Ant lubų, priekyje virš keleivio vietos matosi dėmės, panašios į kraują. Ant vairuotojo sėdynės sėdimos dalies dešinio krašto matosi raudonos dėmės, panašios į kraują. Matosi pirštų pėdsakai. Ant vairuotojo sėdynės yra tuščias 1 l talpos plastikinis butelis nuo alaus. Ant priekinių sėdynių galvų atramų yra raudonų dėmių, panašių į kraują. Ant galinių dešinės pusės durelių vidinės pusės matosi raudonos dėmės, panašios į kraują. Ant galinės sėdynės, kairėje pusėje, yra 30 cm skersmens raudona dėmė, panaši į kraują. Ant atidarytų priekinių durelių kraštų dėmių, panašių į kraują, nėra. Aplink automobilį žolė. Aplink jokių daiktų nėra, tik 3 m atstumu nuo automobilio galo, guli šluota mediniu kotu. Bendras šluotos ilgis 148 cm, koto ilgis 103 cm. Ant šluotos koto, 62 cm nuo koto viršaus, matoma raudona dėmė, panaši į kraują. Šluota iš įvykio vietos paimta ir apžiūrėta (1 t., b. l. 36-46, 47-48).

2022-01-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų 2021-11-05 į įvykį reagavusių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnų BODY kameromis, apžiūra. Pokalbio metu S. D. pripažino, kad sudavė pagaliu broliui per galvą. Taip pat paaiškino, kad tuo pagaliu Š. O. daužė automobilį (1 t., b. l. 19-24).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad Š. O. galva sužalota, kirstinės žaizdos. Paciento teigimu, sesuo trenkė per galvą su malka, pagaliu (1 t., b. l. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3196/21 (01) konstatuojama, kad Š. O. nustatytos žaizdos pakaušio dešinėje ir kaktos kairėje, kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir pirštakaulio lūžis gali būti padaromi suduodant apvaliu mediniu pagaliu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 83-85).

Iš ROIK 0121000712214 duomenų matyti, kad 2021-11-05 21.06 val. į BPC skambino S. D. ir pranešė, kad neblaivus brolis pagaliu sudaužė jos automobilį (1 t., b. l. 10). Iš ROIK 0121000712233 duomenų matyti, kad 2021-11-05 21.12 val. į BPC skambino Š. O. ir pranešė, kad prieš 30 min. jį sumuš sesuo S. D. (1 t., b. l. 12).

2021-11-16 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimtos šluotos apžiūra. Nurodyta, kad bendras šluotos ilgis apie 150 cm. Medinio pagalio ilgis 136,5 cm. Pagalys nužievintas, sausas. Pagalio bukajame gale yra skylė. Ji yra 5,5 cm atstumu nuo pagalio galo. Pagalio skersmuo apie 2,5 cm. Prie pagalio galo, mėlyna virve, yra pririštas sausų šakelių kuokštas. Kuokšte esantis pagalio galas apdrožtas ir kiek užsmailintas. Atstumas nuo bukojo pagalio galo iki prie koto pririštų šakelių apie 104 cm. Šakelių ilgis apie 45 cm. Ant pagalio, 62,5 cm atstumu nuo galo, yra dėmė, panaši į sudžiūvusio kraujo. Dėmė apie 3 cm ilgio. Palei ją stebimos dar kelios mažesnės dėmės, panašios į sudžiūvusio kraujo. Dėmė, panaši į sudžiūvusio kraujo, yra ant užsmailinto pagalio galo (aprišto šakelėmis) (1 t., b. l. 47-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį arba šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji tvirtino savo kaltės nepripažįstanti, akcentavo, kad konfliktą sukėlė brolis, kuris automobilyje jai sudavė, spardėsi, grasino; jai liepus, nelipo iš automobilio, ir ji buvo priversta gintis. Kaltinamoji pripažino, kad paėmusi šluotą, jos kotu trenkė broliui 3-4 kartus, tačiau tvirtino, kad per kuprą, nors tuo pačiu teismo posėdyje kalbėjo, kad įvykio metu buvo susijaudinusi ir negali konkretizuoti, kur pataikė. Taigi, savo parodymais kaltinamoji iš esmės pripažino faktines aplinkybes, tačiau, kaip matyti, turi asmeninį brolio atžvilgiu savo atliktų veiksmų vertinimą. Ir nors kaltinamoji nurodė abejojanti, kad galėjo šluotos kotu padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, o brolis, jos manymu, galėjo susižaloti griūdamas ar ranka daužydamas jos automobilį, tačiau tokias kaltinamosios iškeltas abejones paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš vaizdo įrašų, padarytų 2021-11-05 į įvykį reagavusių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnų BODY kameromis, matyti, jog pokalbio metu S. D. pripažino, kad sudavė pagaliu broliui per galvą. Medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, suduodant apvaliu mediniu pagaliu. Ir nors kaltinamoji tvirtino, kad jai reikėjo gintis nuo agresyvaus brolio, tačiau tokios aplinkybės byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, iš bylos duomenų (kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymų) nustatyta, kad tarp kaltinamosios ir Š. O. kilusio konflikto metu Š. O. ginčijosi, nenorėjo išlipti iš jos automobilio, tačiau tai nebuvo tokie veiksmai, nuo kurių reikėjo gintis ir tai niekaip nesuteikė kaltinamajai teisės mušti brolio, į netinkamą jo elgesį reaguoti savo netinkamu elgesiu, sukėlusiu aptariamas pasekmes. Tokiu būdu, teismas laiko įrodyta, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tarpusavio konflikto su savo broliu Š. O. metu, į rankas paėmusi savadarbę šluotą mediniu kotu, juo mažiausiai tris kartus tyčia trenkė broliui, tokiu būdu padarydama žaizdą pakaušio dešinėje ir žaizdą kaktos kairėje bei kairės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, ir taip nesunkiai jį sužalojo. Nusikaltimas įrodytas kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, ROIK duomenimis, daiktų apžiūros protokolu, ir kita bylos medžiaga. Kaltinamosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Skiriant bausmę S. D., teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji yra neteista (1 t., b. l. 108), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 110-111), registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 116), ūkininkauja. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę 1 metams.

Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą, neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų, ūkininkauja, teismas sprendžia, kad galima suteikti kaltinamajai galimybę pasitaisyti neizoliuotai nuo visuomenės, o bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiai kaltinamajai taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metams, kartu skiriant įmoką (10 MGL dydžio) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokios priemonės skiriamos, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, siekiant pakeisti kaltinamosios elgesį ir laikytinos pakankamomis nubaudimo tikslams pasiekti.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo Š. O. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamosios jam padarytą 5 000 Eur moralinę ir 5 000 Eur fizinę žalą (1 t., b. l. 88). Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, kad po įvykio jam skauda galvą, pirštą, ko anksčiau nebuvo; akcentavo, kad jį įžeidė morališkai; jis negalėjo įsidarbinti, žaizdos sugijo per 2-3 savaites. Įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad susiklosčiusios aplinkybės sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus. Spręsdamas moralinės nuoskaudos atlyginimo klausimą bei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina byloje esančius duomenis, tai, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti kokie nors neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų ypatingai bloga, atsižvelgia ir į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį, taip pat ir į paties kaltinamojo netinkamą elgesį kilusio konflikto metu, kai neblaivus, po aptariamo įvykio jis pats ėmė daužyti kaltinamosios automobilį, taip tyčia sugadindamas svetimą turtą, už ką Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-03 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamosios 200 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo Š. O. gydymo išlaidų atlyginimo, prašydama priteisti iš kalto asmens 71,07 Eur patirtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 98-99). Šiuo atveju turtinė žala buvo padaryta kaltais S. D. veiksmais. Nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis (b. l. 100). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, ir civiliniam ieškovui iš kaltinamosios priteistina 71,07 Eur turtinė žala bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant S. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-11-05 23.09 val. iki 2021-11-06 00.43 val.

Civilinio ieškovo Š. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. D. 200 Eur neturtinę žalą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinės atsakovės S. D. 71,07 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisriato 2021-11-06 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsitesėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – savadarbę šluotą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021-11-18 nutarimu perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.