Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. 2015 m. gegužės 17 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išėmęs gyvenamo namo rūsio langą bei nulaužęs apsaugines lango grotas, įsibrovė į gyvenamą namą, priklausantį S. V.. Panaudodamas fizinį smurtą prieš S. V., tyčia jai, miegančiai lovoje laikė rankomis prispaudęs veidą, jai pabudus ir bandant priešintis, keltis iš lovos, sudavė ranka ne mažiau kaip 1 kartą į veidą, reikalavo pasakyti kur laiko pinigus. Nukentėjusiajai išsigandus bei priešinantis, R. B. bandė ją prispausti prie lovos, tačiau nukentėjusiajai pavyko išsivaduoti. Nukentėjusioji S. V. iškrito iš lovos ant grindų, ropojo keliais grindimis link kambario durų. S. V. pasišalinant iš kambario, R. B., norėdamas ją sulaikyti, griebė rankomis, pagavo už rūbų ir tempdamas nuplėšė naktinius marškinius bei kelnaites, tačiau jai išsivadavus, pabėgo iš gyvenamo namo. R. B. padarė S. V. nežymų sveikatos sutrikdymą su šiais sužalojimais: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų kelių srityse. R. B. vijosi nukentėjusiąją, tačiau išsigandęs, jog gali būti užkluptas nusikaltimo vietoje, iš gyvenamo namo pasišalino, pinigų nepagrobė, t.y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti kaltinime nurodyta diena, jis buvo pas senelius (duomenys neskelbtini) Vartojo alkoholį, iš rūkė „žolę“ per vakarą išgėrė apie 3-4 butelius po 1 l. talpos sidro ir surūkė 1 g. „žolės“, iš kurios išėjo 4 suktinės. Norėjo dar išgerti, nebeturėjo pinigų, nutarė nueiti pas kaimynystėje gyvenančią S. V.. Buvo apie 22 val., temo, jis beldėsi į duris langus, bet S. V. jam neatidarė, buvo priėjusi prie lango, liepė eiti šalin. Grįžęs jis dar išgėrė likusį sidrą, nepilną butelį ir apie 1 val. naktį, nusprendė sugrįžti pas S. V. ir ją apiplėšti. Nuėjęs prie jos namų išėmė rūsio langą atlenkdamas vinis, už langelio buvo plėvelė ir grotos. Negalėjo patekti į vidų, todėl išėmė ir kito lango rėmą ir ten buvo grotos. Išėmęs trečio lango rėmą pavyko išstumti grotas. Pro langą pateko į rūsį, ten pasišviesdamas degtukais, rado laiptus, kuriais pakilo į namą. Teigia yra buvęs pas S. V. namuose. Pažinojo jos anūką. Įėjus į S. V. miegamąjį ji pradėjo šaukti „gelbėkit“ tada jis tildė ją, spaudė burną, spaudė prie lovos. Klausė kur laiko pinigus. Nukentėjusioji priešinosi, grūmėsi, ji iškrito iš lovos, keliais ropojo link durų. Jis sugriebė už palaidinės, nukentėjusioji išsivilko, tada jis sugriebė už kelnaičių ir iš jų išsivilko. Ir pabėgo pro duris. Jis išsigando, suprato ką padarė. Nebesivijo jos. Grįžo pas senelius. Į kambarį grįžo pro kur ir išėjo, įlipo antenos stulpu. Po to seneliui padėjo ieškoti S. V. užpuoliko. Iš pradžių jis neprisipažino, manė, kad S. V. nepažino jo tamsoje. Neneigia sužalojęs nukentėjusiosios, tačiau nepamena, kad būtų sudavęs, teigia grumiantis galėjo kliūti. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįstą padaręs moralinę žalą, tačiau nesutinka su tokia suma. Sutinka atlyginti 1000 Eur. moralinės žalos. Iki šiol žalos neatlygino, nes jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja. Su jos artimaisiais taip pat bijojo bendrauti. Seneliai bandė kalbėtis su nukentėjusiąja, bet ji nesutiko kalbėtis. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Teigia nesuprantantis kodėl taip pasielgė, galimai dėl alkoholio sumaišyto su narkotinėmis medžiagomis, be to pripažįsta turėjęs skolų. Po įvykio savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, teigia nebevartojantis nei narkotinių medžiagų nei alkoholio.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamo paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas vadovaujantis BPK 273 str., 291 str. nuostatomis, byla išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji S. V. patvirtino esmines įvykio aplinkybes, tačiau teigia, kad kaltinamasis nurengė ją galimai norėdamas pagąsdinti, kad ji atiduotų pinigus, o galimai ir patenkinti lytinę aistrą. Teigia negalinti pasakyti kas buvo jo galvoje. Teigia tyrėjai davusi kiek kitokius parodymus nes pati dar nebuvo susivokusi kas įvyko. Neatleidžia kaltinamajam, teigia patyrusi didelį stresą, išgąsti, po įvykio jautėsi nesaugi, kreipėsi į gydytojus raminamųjų vaistų. Ant dešinio skruosto apie du mėnesius buvo kraujosruva ir mėlynė, skaudėjo akį, svaigo galva. Po įvykio atsirado problemos dėl padidėjusio kraujo spaudimo. Visą tą skriaudą, moralinę žalą vertina 10000 Eur. Teigia visus gautus pinigus paaukosianti sergančių vaikų labui. Kaltinamojo pinigų jai nereikia. Prieš praeitą teismo posėdį labai išgyveno, pakilo spaudimas, buvo paguldyta į ligoninę 2 sav.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-05-17 pagal S. V. pareiškimą (b.l. 1,2).

Policijos suvestinėje 2015-05-17, 01.18 val. registruotas A. B. telefoninis pranešimas apie įvykį (b.l. 6-9).

Apžiūros protokolas patvirtina įsibrovimą bei apibūdina įvykio vietą (b.l. 10-19)

Apžiūros protokolu buvo paimti nukentėjusios ir įtariamojo rūbai, kurie perduoti saugojimui (b.l. 22-32)

Valstybinis teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-05-22 išvada, kurioje nurodyta, kad S. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas atitinka įvykio aprašytas aplinkybes ir laiką. (b.l. 39-40).

Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu praėjus dviem dienom po įvykio atitinka kaltinimą ir kaltinamojo duotus parodymus. Tačiau iš dalies nesutampa su jos parodymais duotais teisme, apie jos nurengimo aplinkybes ir smurto naudojimą. Aplinkybės dėl kurių nesutampa parodymai, patenka už kaltinimo ribų, todėl neperžengiant baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, dėl jų plačiau teismas nepasisako. Esminės aplinkybės liečiančios kaltinimo sudėties elementus sutampa. (b.l. 44-45).

Liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 48-49).

Sulaikytas R. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo parodymai iš esmės atitinka parodymus duotus teisme. Parodymų patikrinimo vietoje metu R. B. parodė įvykių seką. Parodymai vietoje sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (b.l. 72-92).

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurį teismas priėmė (b.l. 121-124).

Teisiamojo proceso metu buvo kreiptasi į specialistą konsultacijos dėl tikslingumo skirti kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo ekspertas pateiktame atsakyme nurodė, kad netikslinga skirti ekspertizę (b.l. 151)

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, būtent kaltinamojo kaltės pripažinimu bei duotais parodymais, nukentėjusiosios pareiškimu, parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais teismas sprendžia, kad yra įrodyta R. B. kaltė, 2015 m. gegužės 17 d., pasikėsinus apiplėšti nuketėjusiąją S. V., įsibrovus į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Skuodo r. Kaltinamasis, turėdamas ketinimų pasipelnyti, gauti pinigų, prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai yra esminis požymis leidžiantis atriboti plėšimą nuo kitų turtinių nusikaltimų. Kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nukentėjusiosios aktyvaus pasipriešinimo, riksmų, pagalbos kvietimo, bei dėl jo paties apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Tokiu būdu veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, todėl jo veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini kaip pasikėsinimas apiplėšti įsibraunant į patalpą, kas atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino kėsinęsis padaryti nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad R. B., pasikėsino padaryti nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – BK 180 str. 2 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai; kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – savanaudiškais tikslais, noras pasipelnyti; nusikaltimas yra nebaigtas – nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atsižvelgiama į teismo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. B., skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamojo gynybos prašymas dėl BK 62 str. taikymo, švelnesnės negu įstatymas numato bausmės skyrimo atmestinas. Teismas atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes gali bet neprivalo skirti švelnesnę bausmę esant visom BK 62 str. numatytoms sąlygoms. BK 62 str. 2 d. numato sąlygas, kurioms esant gali būti švelninama bausmė. Viena iš jų - lengvinančių aplinkybių buvimas. Vartojama daugiskaitos forma, vadinasi lengvinančių aplinkybių turėtų būti daugiau nei viena. Šiuo atveju yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, kuri sustiprina veikos pavojingumą bei asmens atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas įsibraunant į asmens gyvenamąją patalpą, kur paprastai būna saugiausia kiekvieno žmogaus vieta, nusikalstama veika nebaigta dėl stiprios nukentėjusiosios valios bei pasipriešinimo. Tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje nesudaro pagrindą taikyti švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos, tačiau yra pakankamas pagrindas skirti bausme mažesnę už sankcijos vidurkį. Be to atsižvelgiant į tai, kad veika nebaigta, į kaltinamojo asmenybę, jo charakteristikas, tai kad yra dirbantis besimokantis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas R. B. atidėtinas skiriant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos jo elgesiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. B. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta S. V. sveikata. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji reiškia 10000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.). Kaltinamasi sutinka su žalos atlyginimu, tačiau nesutinka su reikalaujama suma. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numautais CK 6.250 straipsnyje. Kodėl ieškinyje nurodyta suma yra būtent 10000 Eur nukentėjusioji trumpai atsakė, jog ji tiesiog tiek vertina žalą. Civilinė ieškovė nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą. Pablogėjo jos sveikata, jautėsi nesaugi. Nesmagiai jautėsi prie žmonių dėl veido sumušimo, kraujosruvos ir mėlynės. Du mėnesius vartojo raminamuosius vaistus. Teigia jog jai nereikia kaltinamojo pinigų, visus gautus pinigus ketina paaukoti vaikams sergantiems vėžiu. Žalos atlyginimą laiko kaip savotiška bausme kaltinamajam.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų apsprendžiančių žalos dydį yra sužalojimų mastas. Šiuo atveju nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už toki sveikatos sutrikdymą reikalaujama suma yra aiškiai per didelė. Nekvestionuojama, jog nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, baimę. Nors nukentėjusioji ir teigia ilgai sirgusi du mėnesius vartojusi gydytojo paskirtus vaistu, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Pažymėtina, kad pas gydytoją psichiatrą, anot nukentėjusiosios, lankėsi tik viena karta. Taigi darytina išvada, kad nukentėjusiosios psichinė būklė, savijauta nebuvo ilgalaikiai sutrikdyta. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po šio įvykio sutriko nukentėjusiosios kraujo spaudimas ir, kad tai būtent nusikalstamos veikos pasekmė. Žalos įrodinėjimo pareiga tenka pačiai nukentėjusiajai, juo labiau, kad ji turėjo byloje advokatą. Šiuo atveju teismas įvertinęs sužalojimų mastą, patirtą skausmą, gydymo laikotarpį, tai kad sužalojimai nepaliko liekamųjų reiškinių, todėl teismas sprendžia, kad priteistina suma - 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. (BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 250 str., 251 str.)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusios ir kaltinamojo rūbai saugomi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK gražintini nukentėjusiajai ir kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – laisvės vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. B. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią įpareigojamas išklausyti per tris mėnesius;nesilankyti nukentėjusiosios S. V. gyvenamojoje vietoje, adresu d (duomenys neskelbtini) ir bebendrauti su ja išskyrus tiek kiek reikalinga bendraujant dėl žalos atlyginimo;visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų narkotinės medžiagos, psichiką veikiančios medžiagos be gydytojo paskyrimo bei alkoholis).

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme) viso dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

R. B. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: S. V. naktinius marškinius ir kelnaites grąžinti nukentėjusiajai S. V.. R. B. kelnes, džemperį, dvi poras guminių šlepečių saugomus Klaipėdos AVPK Skuodo r. PK grąžinti kaltinamajam R. B..

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajai S. V. 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.