- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 2YT-5465-374/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01505-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- G. D.
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. 2YT-5465-374/2024 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01505-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.5.6.; 3.5.18.
2024 m. birželio 21 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/01187 suinteresuotiems asmenims antstoliui L. L. ir M. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pripažinti antstolio L. L. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/01187, 2024 m. gegužės 9 d. surašant patvarkymą Nr. S-24-187-17886, kuriuo 3240 Eur suma buvo įskaityta į išlaikymo įsiskolinimą, nurodant, jog likęs išlaikymo įsiskolinimo dydis 2024 m. gegužės 1 d. sudaro 1949 Eur neteisėtais bei panaikinti šį antstolio patvarkymą;
2. priteisti išieškotojai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2023 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu pradėti vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023-08-21 išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. 2SP-3961-451/2023, nes skolininkas geruoju nevykdė 2023-01-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnametės dukters G. D., gimusios (duomenys neskelbtini)išlaikymo teikimo, t.y. skolininkas nuo 2023m. liepos mėnesio geruoju nevykdė pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 1000 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki šalių dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išieškotoja nėra gavusi nei jokios dalies išlaikymo įsiskolinimo, nors daug kartų kreipėsi į antstolį žodžiu, skambindama antstoliui, bei raštu - el. paštu, siekdama išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių negauna išlaikymo įsiskolinimo, neišieškoma iš skolininko nekilnojamojo turto. 2024-05-09 priėmė patvarkymą Nr. S-24-187-17886 (toliai – Patvarkymas), kuriuo atsižvelgdamas į skolininko pateiktą išrašą iš jo banko sąskaitos, įskaitė 3240,00 Eur į išieškotiną išlaikymą, bei nustatė išlaikymo įsiskolinimo sumą 2024 m. gegužės 1 d. - 1949,00 Eur. Išieškotojos nuomone, antstolio Patvarkymas yra neteisėtas, nes grubiai pažeidžia jos mažamečio neįgalaus vaiko interesus ir teises, todėl turi būti panaikintas, t. y. antstolis atliko procesinius veiksmus, kurie pakeitė bylos šalių dukters atstovaujamos išieškotojos, materialines teises/jų turinį.
Pareiškėja nurodo, jog nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. kovo 16 d. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Dėl šios priežasties 2024 m. sausio 5 d. išieškotoja ir skolininkas pasirašė taikos sutartį, kurią 2024 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai civ. byloje Nr. e2-2363-l 160/2024. Taikos sutartimi M. D. atsiėmė ieškinį, pareikštą atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko išlaikymo dydžio įkeitimo, o G. D. atsiėmė priešieškinį, pareikštą ieškovui M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo valkos pakeitimo, santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo. Kadangi nurodytu laikotarpiu šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu, nekelia abejonių aplinkybė, jog skolininko pervestos pinigų sumos buvo skirtos visos šeimos bendriems poreikiams tenkinti, o ne įsiskolinimui dengti. Pervedimuose nurodyta paskirtis „Gabrielės pragyvenimui“ ir „skola“, negali įrodyti, jog tai išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas. Pervedime nurodyta paskirtis „G. gydymas“, taip pat neįrodo įsiskolinimo mokėjimo, nes šiuo pinigus tėvas iš tiesų skyrė jos gydymui Vokietijoje. Tai buvo gera valia tėvo mokamas papildoma išlaikymas dukrai jos specialiems poreikiams tenkinti, gyvenant santuokinį gyvenimą ir vedant bendrą ūkį. Likusiuose antstolio nurodytuose pervedimuose skolininkas, atlikdamas pavedimus į pareiškėjo banko sąskaitą, nenurodė paskirties, t. y. savo valios iš viso neišreiškė, nors žinojo, kad gali ir turi tai padaryti. Pareiškėjos nuomone antstolis viršijo savo įgaliojimus, ginčijamame patvarkyme neturėjo pagrindo nustatyti, jog šie pinigų sumos turėtų būti įskaitytos į mokėtiną nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad vykdomajame rašte nurodyta, jog skolininkas išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos turi pervesti į išieškotoji atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, tačiau visos ginčijamos sumos buvo pervestos į kitą išieškotojos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) kas taip pat patvirtina, jog antstolis negalėjo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo.
Antstolis L. L. 2024 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-187-20668, kuriuo pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, nurodydamas, kad vykdymo eigoje buvo nustatytas išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. gegužės 1 d. - 5189,00 Eur. M. D. pateikė banko sąskaitos išrašą, informuodamas, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. į išieškotojos sąskaitą mokėjo įsiskoliną dalimis. Per laikotarpį nuo 2021 sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo sumokėta 3240 Eur. Įvertinus pateiktą banko sąskaitos išrašą (prie sumų nebuvo matoma mokėjimo paskirtis) atlikus įsiskolinimo perskaičiavimą, nustatyta, kad įsiskolinimas 2024 m. gegužės 1 d. sudaro 1949,00 Eur įsiskolinimo perskaičiavimo 2024 m. gegužės 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-24-187-17886. Išieškotoja G. D. 2024 m. gegužės 21 d. pateikė skundą dėl priimto patvarkymo ir pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame prie atliktų mokėjimų nurodytos mokėjų paskirtys. Antstolis sutinka su išieškotojos nuomone, jog pervedant pinigus internetu, nurodyti mokėjimo paskirtis priklauso tik nuo mokėtojo valios. Jo valioje nuspręsti ką parašyti paskirtyje: moka skolą ar įsiskolinimą dukters išlaikymui. Taigi mokėjimai, atlikti 2024 m. sausio 26 d. - 700 Eur, 2024 m. vasario 3 d. – 100 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 100 Eur, 2024 m. kovo 1 d. – 200 Eur vertintini kaip įsiskolinimo mokėjimas ir sumokėta suma 1100 Eur išminusuotina iš bendros įsiskolinimo sumos. Kiti mokėjai prie kurių nenurodyta paskirtis, neįskaitomi kaip skolos mokėjimai, kadangi M. D. galėjo nurodyti paskirtį kaip ir kituose mokėjimuose - „skola“, bet nenurodė. Mokėjimai, atlikti G., G. pragyvenimui ir G. gydymui nevertintini kaip skolos mokėjimas. Įsiskolinimo likutis 2024 m. gegužės 1 d yra 3339 Eur.
Suinteresuotas asmuo skolininkas M. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/01187 buvo nustatytas išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. gegužės 1 d. – 5189 Eur. Skolininkas M. D. pateikė banko sąskaitos išrašą, informuodamas, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. į išieškotojos sąskaitą mokėjo įsiskolinimą dalimis. Iš išrašo matyti, kad buvo atlikti mokėjimai:
2024 m. sausio 1 d. - 30 Eur;
2024 m. sausio 11 d. - 1000 Eur;
2024 m. sausio 21 d. - 300 Eur;
2024 m. sausio 26 d. - 700 Eur;
2024 m. vasario 3 d. - 100 Eur;
2024 m. vasario 23 d. - 20 Eur;
2024 m. vasario 24 d. - 100 Eur;
2024 m. vasario 25 d. - 20 Eur;
2024 m. vasario 25 d. - 80 Eur;
2024 m. vasario 29 d.- 100 Eur;
2024 m. kovo 1 d.- 200 Eur;
2024 m. kovo 4 d. - 590 Eur;
Viso sumokėta 3240 Eur.
2024 m. gegužės 9 d. antstolis L. L. priėmė patvarkymą Nr. S-24-187-17886, kuriuo pagal pateiktus mokėjimus nustatyti materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą 2024 m. gegužės 1 d. – 1949 Eur.
Dėl 2024 m. sausio 1 d.; 2024 m. sausio 11 d.; 2024 m. sausio 21 d.; 2024 m. vasario 23 d.; 2024 m. vasario 24 d.; 2024 m. vasario 25 d.; 2024 m. vasario 25 d. ir 2024 m. kovo 4 d. mokėjimų įskaitymo kaip išlaikymo įsiskolinimo.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog nagrinėdamas išieškotojos skundą, jį tenkino iš dalies. 2024 m. sausio 1 d.; 2024 m. sausio 11 d.; 2024 m. sausio 21 d.; 2024 m. vasario 23 d.; 2024 m. vasario 24 d.; 2024 m. vasario 25 d.; 2024 m. vasario 25 d. ir 2024 m. kovo 4 d. atliktus mokėjimus, kurių paskirtis nenurodyta, arba nurodyta „G. pragyvenimas“, „G. pragyvenimas“ bei „G. gydymas“ nelaikė įsiskolinimo dengimu, todėl šioje dalyje išieškotojos skundą tenkino.
Atsižvelgiant į tai, jog antstolis patenkino išieškotojos skundo dalį ir nurodytų mokėjimo neįskaitė kai įsiskolinimo dengimo, todėl neliko skundo dalyko, teismas dėl šių patvarkymo dalių nepasisako.
Dėl 2024 m. sausio 26 d.; 2024 m. vasario 3 d.; 2024 m. vasario 29 d; ir 2024 m. kovo 1 d. mokėjimų įskaitymo kaip išlaikymo įsiskolinimo.
Pareiškėja nurodo, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. kovo 16 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl skolininko pervestos pinigų sumos buvo skirtos visos šeimos bendriems poreikiams tenkinti, o ne įsiskolinimui dengti. Teismas su šiais išieškotojos argumentais nesutinka.
Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 2 dalis).
2023 m. sausio 19 d. priimta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnametės dukros išlaikymo teikimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi ir perduota priverstiniam vykdymui, nes skolininkas nuo 2023 m. liepos mėnesio materialinio išlaikymo savo dukrai neteikė.
Net tuo atveju, kai šalys stengiasi susitaikyti ir veda bendrą ūkį, tai nenutraukia teismo sprendimo ar nutarties, kuria nustatytas materialinis išlaikymas galiojimo, tai yra net šalims gyvenant kartu, nepilnamečio vaiko tėvas, kuriam nustatyta pareiga, privalo teikti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, nors šalys nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. kovo 16 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, skolininkui M. D. pareiga teikti materialinį išlaikymą galiojo. Teismas sutinka su išieškotojos nuomone, jog pervedant pinigus internetu, mokėjimo paskirties nurodymas ir jos turinys priklauso tik nuo mokėtojo valios. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad tik šiuose mokėjimuose, atliktuose 2024 m. sausio 26 d.; 2024 m. vasario 3 d.; 2024 m. vasario 29 d; ir 2024 m. kovo 1 d., nurodyta mokėjimo paskirtis „skola“. Nors, išieškotojos nuomone, mokant dukros išlaikymo įsiskolinimą skolininkas mokėjimo paskirtyje privalo nurodyti „G. išlaikymo įsiskolinimas“, tokie reikalavimai laikytini pertekliniais ir pernelyg apsunkinančiais išieškojimo procesą. Iš bylos duomenų matyti, jog piniginių operacijų metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl mokėjimo paskirties „skola“ traktavimas kaip finansinių išteklių teikimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti yra netikslingas. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininką, be materialinio išlaikymo įsiskolinimo, bei išieškotoją sietų dar kiti prievoliniai teisiniai santykiai, už kuriuos turėtų mokėti išieškotojai. Pareiškėja nurodžiusi, jog 2023 m. gruodžio 10 d. šalys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu bei vesti bendrą ūkį. Bendro ūkio tvarkymas vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Paprastai gyvenant šeimyninį gyvenimą ir vedant bendrą ūkį atliekami mokėjimų pavedimai sutuoktiniui ar kitam šeimos nariui neįvardijami kaip „skola“, ypatingai tada, kai nėra skolos grąžinimo pagrindų.
Pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė, kad, vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0187/23/01187, antstolis nesilaikė CPK Vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė Pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkina (atmeta).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 513 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos G. D. skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti.
Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui L. L. vykdomąją bylą Nr. 0187/23/01187.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.