Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-454-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
2S-454-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08284-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Pareiškėjas
A. Š., V. Š.
Skolininkas
R. B., J. B.
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-454-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08284-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 75.6.2; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. B., J. B., antstolė I. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai A. Š. ir V. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko R. B. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. B. dalies nustatymo ir prašė nustatyti, kad R. B. priklauso: 1) ½ dalis J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis pajamų, gaunamų iš J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis pajaus, registruoto R. B. vardu LTL Kredito unijoje, j.a.k. 302791356, buveinės adresas J. B. g. 25A-19, Vilnius; 4) ½ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0308 ha, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m., pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 7) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad R. B. asmeninės nuosavybės teise pilnai priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas dovanojimo būdu; nustatyti R. B. turto dalies nekilnojamajame bendrosios jungtinės nuosavybės turte, valdomame su jo sutuoktine J. B., naudojimosi tvarką, pagal kurią R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį) su J. B. naudojasi šiais nekilnojamaisiais daiktais: 1) po ½ dalį (0,0154 ha ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0308 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 2) po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 383,36 kv.m., ir po ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 4) po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 88,01 kv.m., ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 5) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nurodė, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2231-585/2012 dėl 1 355 347,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. B. kreditorių A. Š. ir V. Š. naudai. Vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui R. B. ir J. B. priklausantis turtas. Antstolis pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėjo, jog J. B. individuali įmonė bei iš jos gaunamos pajamos, remiantis CK 3.88 str. 3-5 p., yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys neįrodė, jog ne abu sutuoktiniai pradėjo bendrą verslą. Nurodė, kad pareiškimu taip pat prašoma nustatyti pajaus dalį, priklausančią skolininkui, t. y. turima omenyje Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 str. 8 d., pagal kurią nurodytas pajus yra kaip pajaus vardinis dokumentas – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, o ne pajumi pažymėta konkreti pinigų suma, sumokėta į LTL Kredito uniją. Pažymėjo, jog naudojimosi skolininko R. B. turto dalimi nekilnojamajame turte bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdomame su jo sutuoktine J. B., tvarka nustatytina remiantis lygių dalių principu, pagal kurį R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį) su J. B. naudojasi nurodytais nekilnojamaisiais daiktais.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys R. B. ir J. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai prašė nustatyti, kad: J. B. personalinė įmonė, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir iš šios įmonės veiklos gaunamos pajamos yra asmeninė J. B. nuosavybė; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys statiniai – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. B.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui R. B..

Suinteresuoti asmenys nesutiko, kad J. B. personalinė įmonė ir iš jos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi nurodyta įmonė priklauso J. B. asmeninės nuosavybės teise ir yra jos profesinis verslas, todėl minėtas turtas nepatenka į CK 3.88 str. 1 d. 4 p. numatytą bendro turto sąrašą. Pažymėjo, jog minėta įmonė buvo įsteigta išimtinai J. B. asmeninėmis lėšomis, įmonėje ji teikia licencijuotas odontologijos paslaugas, tuo tarpu R. B. nėra medikas, neturi teisės teikti licencijuotų medicinos paslaugų, todėl neturi teisės įgyti turto (įmonės ir jos pajamų), kuriam įgyti privaloma turėti įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Nurodė, kad iš pajaus išieškoti draudžiama bei paaiškino, jog pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Kredito unijos pajinį kapitalą sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnašai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį, todėl pagal Kredito unijų įstatymo 39 str. 3 d. išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių. Pažymėjo, jog pareiškėjų prašymas nustatyti visame nekilnojamajame turte ½ skolininko R. B. dalį nėra racionalus ir ekonomiškas, kadangi J. B. viena išlaiko du vaikus ir nėra atsakinga už skolininko prievoles pareiškėjams, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip tai numato CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d., ir nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys statiniai – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. B., o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui R. B..

Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė atsižvelgti į išieškotojų patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir padalinti turtą taip, kad būtų galima skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui tenkančią turto dalį.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui nepilnamečio asmens buities tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad Romualdas ir J. B., kartu su vaikais – sūnumi J. B. (pilnametis), ir E. B. (nepilnametė), gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra naujos statybos, erdvus, šviesus, tvarkingas, nepilnametė E. B. turi atskirą kambarį, jai sudarytos geros sąlygos mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį. R. B. teigimu dukra yra sveika, mokosi 9 klasėje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiškėjų A. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo tenkino iš dalies ir nustatė, kad R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) ½ dalis J. B. priklausančios individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis pajamų, gaunamų iš „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis pajaus, registruoto R. B. vardu LTL Kredito unijoje, j.a.k. 302791356, buveinės adresas J. B. g. 25A-19, Vilnius; 4) ½ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0308 ha; pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m.; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 6) ½ dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m.; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 7) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas R. B. asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorių (pareiškėjų) reikalavimams padengti, neturi (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kitam kreditoriui ir vykdomas jo realizavimas), pareiškėjų pareiškimą tenkintino ir nustatė skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodė, kad santuokos metu įsteigus įmonę ji tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviais. Teismas nustatė, kad J. B. individuali įmonė „J. B. personalinė įmonė“ įsteigta suinteresuotų asmenų R. B. ir J. B. santuokos metu – 1995-04-24. Suinteresuoti asmenys neįrodė, kad įmonę įsteigė J. B. už asmenines lėšas, kad iš įmonės gautos pajamos buvo panaudotos ne šeimos interesams, o tik vieno iš sutuoktinių, t. y. suinteresuoto asmens – J. B. asmeniniams interesams tenkinti. Teismas sprendė, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad iš pajaus išieškoti draudžiama. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai prašo nustatyti pajaus dalį (kaip vertybinio popieriaus, kuriuo suteikiamos tam tikros teisės), priklausančią skolininkui, o ne pajinio įnašo dalį, iš kurio išieškojimas uždraustas, todėl pareiškėjų pareiškimą šioje dalyje tenkintino. Teismas pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys R. ir J. B. nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau dėl tokio nukrypimo nepateikė jokių teisiškai reikšmingų motyvų ar įrodymų. Suinteresuoti asmenys nenurodė priežasčių, dėl ko turėtų būti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių, savo prašymą motyvavo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas pažymėjo, jog skolininko ir jo sutuoktinės pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese. Suinteresuotų asmenų elgesys nagrinėjant bylą buvo pasyvus, į teismo posėdį jie neatvyko, todėl teismas sprendė, kad turtas dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu. Teismas pareiškėjų pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintino ir nustatė, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalys turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių R. B. ir J. B. nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat sprendė, kad naudojimosi turtu tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis, todėl šios tvarkos nenustatinėjo. Taip pat teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), R. B. buvo įgytas 2006-07-19 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir į dalintino turto sąrašą nėra įtraukiamas, sprendė, kad pareiškėjų prašymas dėl skolininkui priklausančio žemės sklypo pripažinimo jo asmenine nuosavybe yra perteklinis, nėra šios bylos dalykas, todėl šio pareiškėjų prašymo netenkino.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį dalyje, kurioje R. B. priskirta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., ir ½ dalis pajamų iš J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 133 str. reikalavimų, apie 2014-09-03 nutartimi paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka R. B. nepranešė, nors teismo nutarties 3 psl. teismas teigia, kad apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Dėl tos priežasties R. B. negalėjo realizuoti savo teisės (CPK 42 str.), kad apgintų savo teisėtus interesus. Pažymi, jog R. B. dukra E. B. yra nepilnametė, sūnus J. B., nors ir pilnametis (22 metai), bet yra VU 3 kurso studentas ir jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su R. B. ir J. B., bei yra išlaikytiniai. R. B. nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir turėjo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kad butų apsaugoti E. B. ir J. B. interesai – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu R. B. nedirba, negauna jokių pajamų. Sutuoktinė J. B. viena išlaiko du vaikus iš „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų, todėl priskirti R. B. ½ dalį gaunamų pajamų iš „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nes tai pažeidžia E. B. ir J. B. interesus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. B. pareiškė, kad R. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai yra pagristi LR CK normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Nurodė, kad sutinkamai su CPK 309 str. ir 338 str. J. B. prisideda prie R. B. paduoto atskirojo skundo.

Pareiškėjai A. Š. ir V. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jokio CPK 133 str. pažeidimo dėl nepranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą civilinėje byloje Nr. 2-15380-101/2014 teismas nepadarė ir nei viena iš apelianto teisių, nurodytų CPK 42 str. nebuvo pažeista. Apelianto teiginys apie nepranešimą yra neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių ir yra siekis išgalvoti bet kokią nerealią priežastį bandant nuginčyti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Pažymi, jog aplinkybės, kad R. B. sugebėjo sumokėti 11 084 Lt žyminį mokestį kasacinės instancijos teismui, samdėsi profesionalius teisininkus kasaciniam skundui surašyti, be to, buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose beveik keturis metus, atitinkamai už tokias paslaugas apmokėdamas, sugeba kartu su sutuoktine J. B. išlaikyti daug brangių nekilnojamųjų daiktų, t. y. 0,0308 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto – 383,36 kv.m ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0,1462 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m; pastatą – ūkinį, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,66 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nerodo B. šeimos blogos turtinės būklės ar pažeistų visų šeimos išlaikytinių interesų, dėl ko būtų teismui reikėję nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, aukojant kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, jog antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2231-585/2012 dėl 1 355 347,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. B. kreditorių A. Š. ir V. Š. naudai. Antstolė pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjai 2014-03-06 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiškėjų pareiškimą tenkino iš dalies. Suinteresuotas asmuo R. B., nesutikdamas su minėta 2014-09-03 nutartimi dalyje, kurioje R. B. priskirta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., ir ½ dalis pajamų iš J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde apeliantas R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 133 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų, apie 2014-09-03 nutartimi paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka R. B. nepranešė, nors teismo nutarties 3 psl. teismas teigia, kad apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Apelianto nuomone, dėl šios priežasties R. B. negalėjo realizuoti savo teisės (CPK 42 str.), kad apgintų savo teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog CPK 133 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (CPK 133 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjų A. Š. ir V. Š. pareiškimas dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka 2014-08-20 posėdyje. Teismas, šiame posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimą, nutarė sprendimo paskelbimą atidėti iki 2014-09-03, 16.30 val. (b. l. 141). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esanti šaukimo įteikimo pažyma patvirtina, jog apie 2014-08-20 vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjų A. Š. ir V. Š. pareiškimas dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo, vietą ir laiką apeliantui (suinteresuotam asmeniui) R. B. buvo pranešta tinkamai, t. y. šaukimas į 2014-08-20 vykusį teismo posėdį įteiktas pasirašytinai pačiam R. B. 2014-07-08 (b. l. 133), tačiau jis šiame posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių teismui nenurodė. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, šaukimas į posėdį jam buvo įteiktas likus daugiau nei mėnesiui iki numatytos teismo posėdžio datos, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturėjo galimybės realizuoti savo teisių, numatytų CPK 42 str. 1 d. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas jokių CPK 133 straipsnio pažeidimų nepadarė.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. dukra E. B. yra nepilnametė, sūnus J. B., nors ir pilnametis (22 metai), bet yra VU 3 kurso studentas ir jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. ir J. B., bei yra išlaikytiniai. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir turėjo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kad butų apsaugoti E. B. ir J. B. interesai ir teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.117 str. 1 d. nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009).

Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo tai, kad sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą ir pilnametį sūnų, kuris yra VU 3 kurso studentas, taip pat tai, kad vaikai yra išlaikytiniai, juos išlaiko viena J. B., nes apeliantas R. B. yra bedarbis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių apelianto nurodomų deklaratyvių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo šiuo atveju yra būtinas. Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, vaiko teisės į būstą bei jo vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, ir kuriuos būtina aprūpinti gyvenamuoju būstu, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgūs išlaikyti savo vaikus bei aprūpinti juos gyvenamuoju būstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto vaikų interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šiuo metu R. B. nedirba, negauna jokių pajamų, o jo sutuoktinė J. B. viena išlaiko du vaikus iš „J. B. personalinė įmonė“ gaunamų pajamų, todėl priskirti R. B. ½ dalį gaunamų pajamų iš „J. B. personalinė įmonė“ būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nes tai pažeidžia E. B. ir J. B. interesus. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iš „J. B. personalinės įmonė“. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nelaikyti šių pajamų bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir nenustatyti skolininko dalies šiose pajamose. Vien tai, kad apeliantas R. B. yra bedarbis, o jo sutuoktinė J. B. viena išlaiko du vaikus iš „J. B. personalinė įmonė“ gaunamų pajamų, nėra ir negali būti pagrindu šių pajamų nepripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei nenustatyti šiose pajamose skolininko R. B. dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, būdamas darbingas, sveikas asmuo, neveikia atitinkamai, kad susirastų darbą ir pagerintų savo finansinę padėtį, bei galėtų prisidėti prie savo vaikų išlaikymo (byloje nėra tai paneigiančių duomenų). Tokiu būdu apeliantas iš dalies pats savo neveikimu yra kaltas dėl susidariusios situacijos, todėl jo bedarbystė negali pateisinti ir būti pagrindas nenustatyti skolininko, t. y. apelianto R. B., dalies iš jo sutuoktinės darbinės veiklos gaunamose pajamose.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-03 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius