- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-304-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00896-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- L. Č., J. D., L.
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Baudž. byla Nr. 1A-304-579-2013
Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-22-1-00896-2011-3) Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.
2013 m. balandžio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nukentėjusiajam L. Č., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šios bausmės, o taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas R. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-02-08 iki 2012-02-09 (1 para). Taip pat į bausmės laiką įskaityta bausmė, kurią R. S. iš dalies atliko pagal 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Įskaitytas laikas nuo įsiteisėjimo (2012-10-30) iki nuosprendžio paskelbimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-09 iki 2012-04-10 (dvi paros) ir nuo 2012-06-09 iki 2012-06-10 (dvi paros).
Nukentėjusiojo J. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir solidariai iš R. S. bei S. S. priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo J. D. naudai.
Nukentėjusiojo L. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš R. S. 6 022,40 Lt (šeši tūkstančiai dvidešimt du litai 40 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui L. Č. naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš R. S. nukentėjusiojo L. Č. naudai priteista 700 Lt (septyni šimtai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. d., solidariai iš R. B., R. S., S. S., priteista 540 Lt (penki šimtai keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d., byla dalyje pagal Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį R. S. dėl nukentėjusiojo L. Č. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukta.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. S., R. B. atžvilgiu byla nutraukta, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. (buvęs B.) pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su R. B. ir S. S., 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 3 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), siekdami užvaldyti svetimą turtą, apstojo nukentėjusįjį J. D. iš priekio ir šono, tuo atimdami galimybę priešintis, ir panaudojo fizinį smurtą J. D. atžvilgiu, t. y. R. B. ir S. S. sudavė J. D. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – 20 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, neturinčius materialinės vertės asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, Lietuvos studento pažymėjimą, bei 20 litų, tuo padarydami nukentėjusiajam 40 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Be to, R. S. (buvęs B.) pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 3 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu nukentėjusiajam L. Č. į veidą, bei smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu į kaklą, dešinės rankos petį ir krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę kaklo žaizdą su trachėjos pažeidimu, pjautinę žaizdą dešiniame žaste, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, sukėlusius nukentėjusiajam L. Č. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Skunde Kauno apygardos teismui R. S. prašo sušvelninti skirtą bausmę. Mano, kad jam skirta per griežta bausmė. Teigia, jog teismas turėjo pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes dėl padarytų veikų apeliantas nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme; padėjo atskleisti nusikaltimą ir jo dalyvius, visada davė aiškius ir išsamius parodymus; atsiprašė nukentėjusiųjų; iš dalies atlygino turtinę žalą, kurią stengsis ir toliau atlyginti, su Valstybinėmis ligonių kasomis yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo; turi 1 m. ir 6 mėn. amžiaus sūnų, kuriam moka po 200 Lt kas mėnesį, be to, perka reikalingus daiktus (sauskelnes, drabužius, žaislus), nes vaiko motina niekur nedirba ir neišgali viena išlaikyti sūnaus. Tiek nuteistasis, tiek ir vaiko motina yra našlaičiai ir neturi jokios paramos. Taip pat skundo autorius teigia, jog atliekant bausmę neturės galimybės rūpintis sūnumi, atlyginti žalos, praras darbą ir nebegalės tęsti mokslų. Apeliantas prašo pakeisti nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tai yra taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
Apeliantas skundu prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas nėra.
Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Šiuo atveju būtina sąlyga yra tai, kad turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės taip pat bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir bent viena iš nurodytų aplinkybių. Nesant nors vienos būtinosios sąlygos bausmė BK 62 straipsnio pagrindu negali būti švelninama. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis R. S. turi mažametį vaiką. Nors susituokęs su vaiko motina, tačiau prie jo išlaikymo prisideda mokėdamas po 200 Lt kas mėnesį ne savo noru, tačiau pagal teismo įsakymą. Iš to darytina išvada, jog jis faktiškai su vaiku negyvena ir jo kasdienine priežiūra nesirūpina. Faktiškai vaiku rūpinasi ir ji prižiūri vaiko motina, o R. S. indėlis šiuo atveju yra minimalus, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. S. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę nebūtų kam pasirūpinti jo mažamečiu vaiku. Byloje taip pat nėra pagrindo švelninti bausmė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nes veiką, už kurią R. S. skirtoji didžioji bausmės dalis, tai yra BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, R. B. įvykdė vienas, todėl mažinti bausmę, paskirtą už šį nusikaltimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu už BK 180 str. 1 d. numatytą veiką jam skirta vos 50 parų arešto bausmė ir bendrinant bausmes pridėta tik dalis šios bausmės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. S. veiksmai šioje dalyje būtų tiek nereikšmingi, kad leistų teigti, jog paskirtoji bausmė sankcijos ribose būtų aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo R. S. kaip bendrininko vaidmenį ir įtaką veikos padarymui ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais motyvais nesutikti, nes teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų (kaltinamųjų parodymų, nukentėjusiųjų parodymų, asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolų) vertinimu. Teisėjų kolegijos manymu, byloje teisingai nustatyta, jog R. S. nors ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo J. D. atžvilgiu, tačiau jo elgesys visoje situacijoje buvo bauginantis nukentėjusįjį. Nukentėjusysis visą situaciją suprato kaip bauginančią, nes R. S. stovėjo priešais, suprato, jog visi trys asmenys žino ką daro, suvokė kaip jų visų bendrą veikimą, be to, R. S. taip pat suvokė, ką daro kiti bendrininkai, pritarė jų veiksmams. Taigi, nors R. S. fizinio smurto J. D. atžvilgiu nenaudojo, tačiau savo buvimu taip pat turėjo reikšmingą įtaką nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiojo įbauginimui ir jo indėlis tinkamai įvertintas skiriant arešto bausmę, todėl pagrindo švelninti ją BK 62 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu nėra galimybių.
Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, BK 54 str. 3 d. numatytu pagrindu. Vadovaujantis teismų praktika, pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tada, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, galinčių ypatingai teigiamai apibūdinti nuteistąjį ar charakterizuoti padarytą veiką taip, jog galima būtų spręsti, kad sankcijoje numatytos bausmės būtų aiškiai neproporcingos siekiamiems tikslams. Tai, kad nuteistasis nebegalės tam tikrą laiką prisidėti rūpinantis vaiku, ar bus priverstas nutraukti darbą, mokslą, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, nes tai yra natūrali neigiama neteisėto nusikalstamo elgesio pasekmė, kuri pasireiškia taikant poveikio priemonę – bausmę. Šie suvaržymai, įvertinus veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę, nelaikytini per griežtais, ar ypatingai neproporcingais, todėl tai negali būti pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.
Teisėjų kolegijos manymu, skiriant bausmes R. S. BK 54 straipsnio bei 61 straipsnio nuostatos nepažeistos. Tinkamai įvertintas tiek veikų, tiek ir paties nuteistojo pavojingumas, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančios aplinkybės. R. S. anksčiau neteistas, padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus, vienas iš kurių (180 str. 1 d.) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kitas (135 str. 1 d.) – sunkių nusikaltimų kategorijai. R. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi. Atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, o plėšimas dar ir bendrininkų grupėje. Be to, R. S. atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijos manymu, teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmių dydžius ir pagrįstai skyrė pagal BK 180 str. 1 d. švelniausią bausmės rūšį- areštą, ir jos dydį nustatė vos didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, nes atsakomybę sunkina net dvi aplinkybės, kurios savo reikšme persveria atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį R. S. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, savo reikšme persveria vienintelę atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Teismas bendrindamas bausmes prie griežčiausios iš jų – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams, pridėjo tik po nedidelę dalį švelnesnių bausmių. Pridėtos dalys laikytinos nedidelėmis, nes pagal BK 180 str. 1 d. skirta 50 parų arešto, o ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog tiek atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei kitos aplinkybės, reikšmingos skiriant bausmę, įvertinos tinkamai, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Bausmės, paskirtos tiek už atskiras veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų nusikaltimų bei nuteistojo pavojingumą, yra būtinos ir pakankamos pasiekti bausmės tikslų, todėl jas švelninti dar labiau nėra teisinio pagrindo.
Apelianto prašymas bausmės vykdymą atidėti negali būti tenkinamas, nes byloje nustatytos aplinkybės neatitinka formalių BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik jei padarytas nesunkesnis nei apysunkis tyčinis nusikaltimas, tačiau šioje byloje R. S. nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą. Kai padarytas tokio pobūdžio nusikaltimas, įstatymas nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog baudžiamojo įstatymo nuostatos skiriant bausmes R. S. pritaikytos tinkamai. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės teismo2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u taria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.