Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2012-09-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį –laisvės atėmimu 3 mėnesiams bei 1 MGL (130 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013-02-27 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 100 MGL dydžio bauda, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 09 13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 101 MGL dydžio (13 130 litų) bauda ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

jis 2014-05-07 apie 08 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), atspaudęs balkono duris ir įlipęs į buto vidų, taip įsibrovęs į patalpą, pagrobė iš jo svetimą, E. P. priklausantį, turtą – kompiuterį ACER E1-571G Optimus 1549 Lt vertės, su rankine ACME 50 Lt vertės, bei 500 Lt grynųjų pinigų.

Kaltinamasis A. B. teisme iš pradžių kaltę pripažino. Parodė, kad 2014-05-07 iš ryto važiavo į „Senukus“. Paskambino pažįstamai E. P. ir paklausė, ar ji dar namie. Atsakė, kad dar namie, ruošiasi į darbą. Jis apsipirko „Senukuose“ ir vėl paskambino E.i, paklausė, ar vis dar namie, pasiūlė nuvežti į darbą. Ji atsakė, kad dar namie, bet jau tuoj išeis. Privažiavo prie jos namo ir dar kartą paskambino. E. atsakė, kad jau išėjusi. Jis nepatikėjo, priėjęs prie E. namo pamatė, kad balkono durys atidarytos, pabeldė į balkoną, niekas neatsiliepė. Tada atidarė balkoną ir įlipo į balkoną. Tuo metu privažiavo policija, paklausė, ką jis čia daro. Jis paaiškino, kad yra buto šeimininkės draugas ir per balkoną eina į svečius. Policininkas tuo nepatikėjo, paprašė atrakinti duris. Jis (kaltinamasis) paaiškino, kad rakto neturi. Policininkui liepus paskambino buto savininkei. E. paaiškino, kad jį pažįsta. Policininkas užsirašė jo duomenis ir išvažiavo, o jis įėjo į butą. Ant lovos pamatė kompiuterį, įdėjo į krepšį ir pavogė. Paėmęs krepšį ieškojo pinigų, rado 500 litų ir paėmė, tada išėjo iš buto per balkoną.

Patikslino, kad iš tikrųjų nieko neėmė, bet jam buvo liepta prisipažinti, sakė, kad bus lengviau teisme. Liepė sakyti taip, kaip parašyta. E. pažįsta nuo vaikystės. Žinojo, kad ji turi kompiuterį. Apie pinigus nežinojo. Pas E. ir anksčiau kartais eidavo per balkoną. Pabelsdavo ir įeidavo. E. jam davė laiko grąžinti kompiuterį. Jis negrąžino, nes neturi, pažįstama advokatė jam patarė neprisipažinti, jei yra nekaltas. Jokių daiktų pas jį nesurado, jei jis būtų paėmęs kompiuterį, tai būtų grąžinęs. Įlipo į balkoną, nes norėjo įsitikinti, kad jos tikrai nėra namuose. Norėjo tik pasisveikinti, kitų tikslų neturėjo. Namo durys koduotos, negalėjo įeiti per duris. Negali paaiškinti, kodėl ėjo į butą. Tą rytą skambino ir E. P. draugui, klausė, ar jis namie, norėjo užeiti į svečius. Visada taip daro. Nežinojo, nuo kelių jie dirba. Kai atvažiavo policija, jis buvo balkone. Jo daiktų E. P. bute nebuvo. Striukę pakabino ant balkono krašto, kad nereikėtų dėti ant žemės. Asmens tapatybės kortelė buvo piniginėje, striukės kišenėje. Policijos pareigūnas klausė, kieno striukė. Pripažįsta ir anksčiau pavogęs pinigus iš E. P.. Jie jam atleido. Šį kartą būtų ėjęs per duris, bet buvo užrakinta, todėl lipo per balkoną. Skambino telefonspyne, bet niekas neatsiliepė. Atsiliepė telefonu. Ne pirmą kartą pas E. P. ėjo ryte per balkoną. Pažiūrėdavo, kad nieko nėra, ir viskas. Jokio peiliuko neturėjo. Prisipažinti jam liepė vyras, kuris fotografavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2014-05-07 apie 8.30 val. važiavo į prekybos centrą „Senukai“, paskambino E. P.. Ji yra jo draugė, ją pažįsta apie 20 metų. Skambino jai paklausti, ar ji namie, norėjo nuvežti ją į darbą. Dažnai jai neskambina ir nesisiūlo E. pasakė, kad ji dar namie. Jis jai paaiškino, kad dabar važiuoja į „Senukus“, o po to iškart važiuos pas ją ir nuveš į darbą. Ji pasakė, kad ji dar namie, bet nepažadėjo, kad ji jo lauks. Išeidamas iš „Senukų“ jis jai vėl paskambino, E. pasakė, kad jau ruošiasi. Jis pasakė, kad tuoj jau bus pas ją. Tada labai greitai atvažiavo į jos kiemą, pastatė savo automobilį. Tada paskambino E., paklausė, ar ji namie. Ji pasakė, kad jau išėjusi. Jis nepatikėjo ir nuėjo prie jos balkono, kuris yra namo pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini). Tada įlipo į balkoną ir turėtu peiliuku atspaudė balkono duris. Užėjo į butą ir pamatė, kad Editos nėra. Tada iškart atvažiavo policijos pareigūnai ir priėjo prie balkono. Jie paklausė, ką jis čia veikia. Jis pasakė, kad čia jo draugės butas ir įlipo į jį dėl to, kad galvojo, kad jo draugė yra namie. Tada davė policijos pareigūnui savo telefoną, kad jie pakalbėtų su pačia E.. Policijos pareigūnas pakalbėjo su E., atidavė jam telefoną. Policijos pareigūnai paprašė jo asmens dokumento, užsirašė jo duomenis. Taip pat policijos pareigūnai pasakė, kad jis nelaipiotų į balkoną, ir išvažiavo jį palikdami tame bute. Jis suprato, kad E. policijos pareigūnams patvirtino, kad jį pažįsta. Tada vėl grįžo į butą ir pamatė, kad ant fotelio guli kompiuterio krepšys. Pažiūrėjo, kad ten yra kompiuteris Acer. Tada jam kilo spontaniška tyčia jį pavogti. Tada nusprendė dar paieškoti pinigų ir vienoje spintoje rado vokelį, kuriame buvo 500 Lt. Kokiomis kupiūromis, jis neatsimena, nes viską darė labai greitai. Tada jis išlipo iš to balkono, paliko pravertas balkono duris. Tada nuėjo prie savo automobilio ir pamatė taksi automobilį. Neatsimena, kokios markės tai buvo automobilis, bet gali būti, kad AUDI. Priėjo prie taksisto ir pasiūlė jam pirkti ką tik pavogtą kompiuterį. Jis pasiūlė 400 Lt, prieš tai aišku jis apžiūrėjo kompiuterį. Jis sutiko su tokia siūloma pinigų suma ir pardavė jam tą kompiuterį su krepšiu. Taksisto požymių neįsidėmėjo, jo atpažinti negali. Visus pinigus, t.y. 500 Lt ir 400 Lt (gauti už kompiuterį), jis grąžino vienam asmeniui, kuriam buvo skolingas. Dėl padaryto labai gailisi, pažada žalą atlyginti (b.l. 72, 81).

Savo parodymus A. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kad į butą pateko atspaudęs balkono duris, parodė fotelį, ant kurio gulėjo kompiuteris Acer su krepšiu, kuriuos jis pavogė; taip pat parodė ir spintą, iš kurios pavogė voką su grynaisiais pinigais (b.l. 73-76).

Teisme apklausta nukentėjusioji E. P. patvirtino, kad iš ryto, prieš darbą, jai paskambino pažįstamas A. B., sakė, kad yra „Senukuose“ ir gali nuvežti ją į darbą. Tačiau ji atsakė, kad nereikia. Maždaug 8.45 val. jis vėl paskambino. Ji jam atsakė, kad jau eina į darbą. Kaip sužinojo vakare, A. tą rytą skambino ir jos draugui, jie taip pat yra pažįstami. Vėliau A. B. vėl paskambino ir pasakė, kad jis vaikščiojo prie jos balkono ir pagavo policija, paprašė pasikalbėti su policininku. Jai tai pasirodė keista. Policininkas paklausė, ar ji pažįsta A.. Ji patvirtino, kad pažįsta; netikėjo, kad kalba su policijos pareigūnu. A. jai pasakė, kad nieko neėmė. Jo reputaciją ji žinojo. Vakare paaiškėjo, kad ją apvogė: pamatė, kad nėra kompiuterio. Albertas žinojo, kur laikomi pinigai, jis gruodžio mėnesį juos buvo taip pat apvogęs. Šį kartą dingo kompiuteris ir pinigai. Dėl vagystės ji kreipėsi į policiją. Be jos leidimo būti bute A. neturėjo teisės, jis niekada per balkoną pas ją neidavo. Jai A. kartojo, kad neėmė kompiuterio ir pinigų, nesakė, kad tą dieną buvo jos bute, o sakė, kad buvo balkone. Apie kompiuterį jis žinojo. Kompiuteris gulėjo krepšyje ant fotelio. Apie pinigus jis taip pat žinojo, matė, kaip jie ėmė pinigus iš baro. Ji siūlė išspręsti geruoju, bet nepavyko, todėl kreipėsi į policiją. Bute nebuvo niekas išversta. Palaiko 2099 litų civilinį ieškinį. A. B. anksčiau niekada nesiūlė ir nevežė ryte į darbą. Kur ji ir jos draugas dirba, A. B. nežino, bet ką dirba ir kad dirba visą savaitę, žino. Jai nekilo jokių įtarimų, kodėl A. B. siūlosi nuvežti į darbą. Nesakė, kokių reikalų jis tą rytą turėjo. Tyrėja stengėsi juos sutaikyti, kad A. B. grąžintų jai kompiuterį, bet nepavyko susitarti. Balkono įstiklinimo langą palikdavo pravirą, atloštą, balkoną uždarydavo. Grįžusi į butą, rado balkono rankeną nuleistą, durys atidarytos, buvo pažeidimų ant lango ir durų. Vėliau draugas parodė, kad galima atidaryti langą, užlipus ant balkono.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. taip pat parodė, kad gyvena kartu su V. K.. 2014-05-07 apie 8 val. 45 min. ji išėjo iš namų, V. jau buvo išėjęs. Ji užrakino duris, balkoną irgi uždarė, o balkono langą paliko pravertą vėdinimui. Ji 2014-05-07 apie 19 val. 40 min. grįžo į namus, atsirakino duris ir pamatė, kad balkono durys praviros, o balkone langas taip pat praviras. Apžiūrėjusi butą pastebėjo, kad nuo fotelio dingo nešiojamasis kompiuteris ACER, jis buvo medžiaginiame krepšyje „ACME“ firmos, taip pat iš spintos buvo pavogti 500 Lt, kurie buvo vokelyje. Bute vertimo ir ieškojimo požymių nebuvo. 2014-05-07 apie 09 val. 09 min. paskambino pažįstamas A. B. ir pasakė, kad prie jos balkono durų jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis sakė, kad nieko nedarė, kad pati įsitikins, kai grįš į namus. Minėjo, kad kaimynai pranešė, kad jis stovi prie balkono. Davė pakalbėti su policijos pareigūnu A.. Ji nepagalvojo, kad tai rimta, pasakė, kad A. pažįsta, kad jis meilužis, dar pajuokavo, kad neturi pretenzijų, o grįžusi namo pastebėjo vagystę (b.l. 15).

Teisme apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis R. A. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog name (duomenys neskelbtini)į balkoną įlipo vyriškis ir pasidėjo striukę ant balkono krašto. Skambino į duris, bet niekas neatidarė. Per rakto skylutę matėsi, kad bute kažkas vaikšto. Vėliau bute buvęs vaikinas išėjo į balkoną, pasakė, kad atėjo pas draugę, nesutarė dėl raktų. Paklaustas atsakė, kad šiame bute gyvena, pasakė moters duomenis, paskambino jai. Liudytojas pabendravo su ja telefonu, moteris sakė, kad pažįsta šį asmenį, pretenzijų jam neturi. Liudytojas kaltinamojo anksčiau nepažinojo, nenori jo apkalbėti. Asmens tapatybės kortelę kaltinamasis ištraukė iš piniginės, kurią, atrodo, atsinešė iš buto, neištraukė iš striukės. Gavus pranešimą, pareigūnus pasitiko pranešėjas, liudytojas nubėgo prie durų, jį įleido į namą, porininkas liko prie balkono. Kai liudytojas grįžo prie balkono, kaltinamasis labai greitai išėjo į balkoną. Jis gal nematė, kaip pareigūnai atvažiavo. Laužimo žymių nematė. Kai kalbėjo telefonu su buto savininke, ji sakė, kad neprieštarauja, kad šis vaikinas liktų jos balkone, todėl pareigūnai nekontroliavo, ką jis darė toliau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad 2014-05-07 apie 8.57 val. jam dirbant buvo gautas pranešimas iš OVS, kad (duomenys neskelbtini) per pirmo aukšto balkoną į butą įlipo vyras. Tuo metu jis su kolega V. K. buvo šalia. Atvykę į įvykio vietą pamatė, kad balkono langas yra pravertas, taip pat balkono durys buvo pravertos. Jiems priėjus prie balkono iš buto į balkoną išėjo vaikinas. Jo paklausė, ką jis čia daro, o šis atsakė, kad pavėlavo grįžti namo pas savo sugyventinę, rakto nuo buto jis neturėjo ir todėl per balkoną įlipo ir tai daro ne pirmą kartą. Tada jie paprašė jo pateikti asmens dokumentą. Jis grįžo į butą, kaip vėliau nustatyta, 106, ir atsinešė savo asmens tapatybės kortelę. Nustatyta, kad tai buvo A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tada jo paklausė sugyventinės duomenų. Jis pasakė vardą, pavardę. Pavardė berods buvo P.. Asmuo prie jų jai paskambino ir liudytojas paprašė duoti jam pasišnekėti su ja. Vaikinas jam davė telefoną ir jis jos paklausė duomenų, t.y. vardo, pavardės ir gimimo datos. Paklausė, ar ji čia gyvena, ar pažįsta A. B.. Moteris patvirtino, kad A. yra jos draugas, kad ji jau išvažiavo į darbą. Pasakė, kad A. pretenzijų dėl to, kad jis įlipo į butą per balkoną, ji neturi. Tada jie šį vaikiną paliko bute, o patys išvažiavo (b.l. 21-22).

Teisme apklausta liudytoja Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėja I. A.-K.parodė, kad kaltinamajam buvo pareikštas įtarimas dėl vagystės iš buto. Kaltinamasis A. B. gynėjo atsisakė, papasakojo, kaip apvogė savo pažįstamos butą. Ji (tyrėja) parodymų iš jo netraukė, jis viską pasakojo pats, ašarojo, pasakojo apie sunkų savo gyvenimą. Kabinete su juo buvo viena, kartais užeidavo M. K., jis pasakydavo kelis žodžius, bet su A. B. daug nebendravo. Buvo suplanuota bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, nes įtariamasis žadėjo atlyginti žalą. Ji skambino, bandė įtariamąjį suvesti su nukentėjusiąja pas save, bet kažkas neatvyko, žala neatlyginta, todėl bylą perdavė teismui su kaltinamuoju aktu. Nežino, ar kaltinamasis prieš tai kalbėjo su M. K., jai tik pranešė, kad kaltinamasis atvežtas iš areštinės. Yra nustatyta tvarka, kaip operatyviniai darbuotojai bendrauja su sulaikytais asmenimis.

Teisme apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjas M. K. parodė, kad gavo informaciją, kad patruliai atvežė įtariamąjį vagyste iš buto. Su tokiais asmenimis pasikalba, stengiasi sužinoti kokios nors naudingos informacijos. Įtariamasis A. B. pats papasakojo apie kompiuterio vagystę, sakė, kad nori atlyginti žalą. Jokio spaudimo liudytojas jam nedarė, nes už tai jokios naudos jam nebūtų. Viską pasakojo pats įtariamasis, kaip pateko į butą, kad nori atlyginti žalą. Atrodo, sakė, kad jį sulaikė patruliai bute. Su A. B. kažkiek kalbėjo. Niekam negrasina, kad uždarys iki teismo, A. B. taip pat negrasino. Pats sakė, kad nori atlyginti žalą. Sako, jeigu pripažins kaltę, teismas į tai atsižvelgs. Viską kaltinamasis papasakojo pats, liudytojas toje vietoje buvo pirmą kartą ir negalėjo žinoti, kas ir kur buvo sudėta.

2014-05-07 Apžiūros protokolo duomenimis, bute (duomenys neskelbtini) daiktai neišvartyti, balkono durų staktoje yra laužimo žymių (b.l. 7-11).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad balkono durys buvo atidarytos, jis užėjo tik šiaip sau, norėdamas patikrinti, ar tikrai E. nėra namuose, durų nelaužė ir iš buto nieko nepaėmė. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo teismui duoti parodymai prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą dėl pareikšto kaltinimo. Visų pirma A. B. veiksmai, nukentėjusiajai pasakius, kad jos nereikia vežti į darbą, vis tiek dar kelis kartus vėl jai skambino siūlydamas pavežti, taip pat skambino ir jos draugui, o po to, jau būdamas patikintas, kad jų nėra namuose, – dar ir nuėjo patikrinti (kaip teigė teisme, – patikrinti, ar E. jam nemeluoja), akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ir jos draugui skambino norėdamas įsitikinti, kad jie jau išėję iš namų. Tokiu būdu išsiaiškinęs, kad namuose nieko nėra, įlipo per balkoną ir, kaip pats parodė ikiteisminio tyrimo metu, – turėtu peiliuku atspaudęs balkono duris užėjo į butą. Teismas pažymi, kad pats A. B. ikiteisminio tyrimo metu išsamiai nurodė, kaip įėjo į butą, kur rado kompiuterį bei kur buvo kompiuterio krepšys, kur rado pinigus, ir kad jie buvo voke. Kaip minėta, iš buto apžiūros protokolo matyti, ir nukentėjusioji patvirtino duodama parodymus, kad butas nebuvo išverstas ieškant pinigų ar kitų vertybių. Byloje iš paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad kaltinamasis dažnai pas ją lankydavosi, taigi, žinojo, kur kas yra padėta, žinojo ir apie kompiuterį, o be to ir anksčiau buvo ją apvogęs. Nukentėjusioji taip pat teismui nurodė, kad ryte balkono durys ir langas nebuvo laužti, kad jokios teisės vienas būti jos namuose A. B. neturėjo ir ji nėra jam anksčiau leidusi eiti į jos namus per balkoną; parodymus ji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos duoti parodymai tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl nukentėjusiosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Taipogi nenustatyta jokio Kriminalinės policijos tyrėjų ir Patrulių rinktinės patrulio suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį. Tiek I. A.-K., tiek M. K. patvirtino, kad A. B. pats viską papasakojo, savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to jis tą dieną buvo pastebėtas E. P. buto balkone, R. A. skambinant į buto duris, pareigūnams neatsiliepė esantis bute (nors, kaip nurodė R. A., bute kažkas vaikščiojo), o išėjęs į balkoną ir pastebėtas pareigūnų, jiems sakė šiame bute gyvenantis. Taigi, įeidamas į nukentėjusiosios butą kaltinamasis suvokė, kad veikia be jos žinios ir leidimo, tačiau norėjo taip veikti. Taip pat jis suvokė, kad bute laikomi pinigai ir kitas turtas yra svetimas, nepriklausantis kaltinamajam turtas, kad tokiais veiksmais daro žalą nukentėjusiajai, ir norėjo šį turtą neatlygintinai užvaldyti. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. 2014-05-07 apie 08 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), atspaudęs balkono duris ir įlipęs į buto vidų, taip įsibrovęs į patalpą, pagrobė iš jo svetimą, E. P. priklausantį turtą – kompiuterį ACER E1-571G Optimus 1549 Lt vertės, su rankine ACME 50 Lt vertės, bei 500 Lt grynųjų pinigų. Taigi kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. A. B. teistas (b.l. 28-58), administracine tvarka baustas (b.l. 59-60), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 62), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 63), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 64). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, kaltinamasis teisiamas trečią kartą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. B. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą, jo trukmę nustatant didesnę nei bausmės vidurkis (BK 42 str. 1 d. 4 p., 49 str.).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. ieškinys, kuriuo prašo priteisti 2099 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia UAB „Kilobaitas“ išduotu garantiniu pasu, iš kurio matyti, kad kompiuterio Acer kaina yra 1549,00 Lt, o kompiuterio krepšio – 50,00 Lt (b.l. 18); t.y. prašoma priteisti už pavogtus daiktus 1599 Lt ir pavogtus pinigus 500 Lt. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir E. P. priteistina 2099 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 mikrosilo išliejos voke, saugomos Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2014-07-24 kvitas serija BBB Nr. 1PK000372), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti A. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), t.y. nuo 2014-06-04 13.15 val. iki 2014-06-05 14.40 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai E. P. 2099 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt devynis litus) turtinės žalos atlyginimo.

Tris mikrosilo išliejas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (2014-07-24 kvitas serija BBB Nr. 1PK000372), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.