Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., J. D., dalyvaujant ieškovei V. B. ir jos atstovui advokatui V. G., išvadą teikiančios institucijos - Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Y. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškinį palaiko visiškai, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu I. B. susituokė 2006 m., santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), vėliau ją įregistravo Lietuvoje. Santuokoje pragyveno apie 6 metus, apie ketverius metus gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2009 m. - Lietuvoje. Iki sudarant santuoką su atsakovu santykiai buvo geri. Paskui atsakovas ėmė nebegrįžti namo, išgėrinėti, susirado netinkamų draugų. Ji jau ten norėjo skirtis, bet atsakovas lyg tai pasikeitė į gerąją pusę. Jie grįžo Lietuvon, čia gimė dukra. Kai ji pradėjo lauktis, vėl viskas ėmė kartotis. Jie grįžo Lietuvon, čia gimė dukra. Sutuoktinis stengėsi pažeminti ją kitų akyse, nes žinojo, kad ji nutylės. Stengėsi, kad nei vaikas, nei artimieji pykčių tarp jų nematytų. Lietuvoje jie grįžo pas jos tėvus, sutvarką dokumentus ir atsakovas gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Oficialiai atsakovas niekur nedirbo, jie prekiaudavo turguje, atsakovas kažkiek prisidėdavo. Kai atsakovas išeidavo iš namų, ji prašydavo, kad tėvai padėtų, gaudavo socialinę paramą. Ji tuo metu dirbo kavinėje. Dar atsakovui gyvenant Lietuvoje, ji kreipėsi į teismą dėl skyrybų, tačiau tada byla nebuvo išnagrinėta. Prieš trejus metus atsakovas išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį nebuvo nė karto grįžęs, dukros nelankė. Ji pati su dukra jau dukart buvo ten nuvykusi, nes tame kaime gyvena jos močiutė. Vežė atsakovui dokumentus dėl skyrybų, bet jis nepasirašė. Ir šiais metais ji rugsėjo spalio mėnesiais buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), prašė atsakovo, kad atvyktų į teismo posėdį, bet jis sakėsi neturįs pinigų. Būnant (duomenys neskelbtini), ji pakvietė atsakovą į dukros gimtadienį, tačiau jis atėjo tik prieš pat joms išvykstant, 10-15 min. pabendravo, įteikė vaikui 100 dolerių. Jis jau metus laiko ten gyvena su kita moterimi. Gyvenant santuokoje su I. B., jokios nuosavybės jie neįgijo. Kai vyras išvyko į (duomenys neskelbtini), jis nepadėjo išlaikyti dukters, dveji metai, kai jis apie dukrą nesiteiravo. Prašo teismo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti dukrai išlaikymą po 300 Lt ir įsiskolinimą už metus, už mėnesį po 200 Lt.

Byloje yra Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose pagrindu gautas patvirtinimas apie teismo dokumentų įteikimą atsakovui I. B. bei jo apklausos teismo posėdyje protokolas, kuriame atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nesutinka, kad byla dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b.l. 62).

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodama, kad V. B. augina dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitė lanko vaikų lopšelį-darželį. Ieškovė su dukra gyvena vieno kambario nuomojamame bute, kasdienio gyvenimo sąlygos geros, yra visi reikalingi baldai bei buitinė technika. Ieškovė dirba, jos šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis ir išmoka vaikui. Atsakovas gyvena užsienio valstybėje, dukters auginimo, auklėjimo procese nedalyvauja nuo 2011 m. liepos mėnesio. Lėšų mergaitės išlaikymui neskiria. Ieškovė užtikrina tinkamą dukters priežiūrą. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, nepilnametės J. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas neprieštarauja nepilnametės interesams (46 b. l.). Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad palaiko ieškovės prašymus ir išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo 2006 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) sudarytą, 2006 m. gegužės 9 d. Lietuvoje apskaitytą santuoką (įrašo Nr. 22) dėl sutuoktinio kaltės. Iš ieškinio bei ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovo kaltė dėl iširusios santuokos grindžiama tuo, kad jis po santuokos sudarymo nepagarbiai elgėsi tiek su ja, tiek su jos tėvais, dažnai vartojo alkoholį. Išeidavo iš namų ir pareidavo paryčiais, kartais – po dviejų trijų dienų. Atsakovas elgėsi, kaip norėjo, jo bendravimas buvo kaip laisvo vyro, nežiūrint šeimos interesų. Atsakovas vengė dirbti, o 2011 m. birželio mėnesį išvyko iš Lietuvos, iki šiol nė karto nebuvo grįžęs, ilgą laiką nesidomėjo dukra, tik 2012 m. kovo mėnesį telefonu pasiteiravo apie dukrą. 2012 m. liepos mėnesį ieškovei nuvykus į (duomenys neskelbtini) susitikti su sutuoktiniu, šis per dvi savaites neatėjo nei aplankyti dukters, nei pasiimti dokumentų dėl santuokos nutraukimo, kuriuos ieškovė buvo suruošusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovės paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2011 m. liepos mėnesio iki šiol gyvena užsienio valstybėje, dukters auginime, auklėjime nedalyvauja, neskiria lėšų mergaitės išlaikymui (46 b. l.). Ieškovė su dukra vienos gyvena bute, kuriuo naudojasi pagal panaudos sutartį (13, 14 b. l.). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas 2011 m. birželio 15 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). I. B. gyvenimo (duomenys neskelbtini) faktą patvirtina ir teismo gautas patvirtinimas apie procesinių dokumentų jam įteikimą minėtoje užsienio valstybėje, teismo posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo pats atsakovas, protokolas (62 b. l.). Pats atsakovas šios aplinkybės neginčijo ir nepaneigė. Byloje nesant nei duomenų, kurie paneigtų atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, nei įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai vykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių pareigą būti lojaliems vienas kitam, gerbti, moraliai remti ir rūpintis vienas kitu, laikytina, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį ir turėdamas pakankamai laiko savo pozicijai išreikšti (procesiniai dokumentai jam įteikti 2013 m. balandžio 9 d.), nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintina, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. B. (18 b. l.). Pagal CK 3.138 straipsnį, vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Iš gimimo liudijimo matyti, kad vaiko tėvu įrašytas Y. B., motina – V. B.. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad mergaitės interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina, su kuria ji ir dabartiniu metu gyvena. Taip spręstina atsižvelgiant į teisme ieškovės duotus paaiškinimus, ieškinyje išdėstytą poziciją bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. sausio 11 d. išvadą (46 b. l.).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taigi pareiga išlaikyti vaiką iki jo pilnametystės tenka abiems tėvams. Vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalaus mėnesinio algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–259/2004). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, kadangi neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, tai, kad ieškovė aprūpina nepilnametę dukrą gyvenamuoju plotu, į ieškovės turtinę padėtį (20-21, 25-37, 38-39 b. l.), atsakovui nepateikus duomenų, kad nuolat prisideda prie dukters išlaikymo, nenurodžius jokių aplinkybių, dėl kurių jo galimybės teikti dukrai išlaikymą būtų ribotos, nepilnametei šalių dukrai iš atsakovo priteistinas reikalautas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės ir 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau priteisti neprašo, šalys yra darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jos negali savęs išlaikyti. Dėl šių aplinkybių išlaikymas nei vienam sutuoktiniui nepriteistinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų matyti, jog šalys dalintino turto neturi, kartu negyvena ir turtinių pretenzijų vienas kitam nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog dalintino turto nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys neturi bendrų kreditorių.

Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – „B.“ (CK 3.69 str.).

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 82 straipsniu, 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, iš atsakovo valstybei priteistinas 360 Lt žyminis mokestis (už santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės – 144 Lt, už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą – 216 Lt), 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (1 b. l.), bei 634,50 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo dokumentą (53 b. l.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 311,59 Lt (trys šimtai vienuolika litų 59 ct) už teismo turėtas šioje byloje vertimo iš lietuvių į rusų kalbą paslaugas (62, 63 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 82 straipsniu, 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 178 straipsniu, 259-270 straipsniais, 375-385 straipsniais ir CK 3.3 straipsniu, 3.27 straipsniu, 3.28 straipsniu, 3.53 straipsniu, 3.59 straipsniu, 3.192 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2006 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) sudarytą, 2006 m. gegužės 9 d. Lietuvoje registruotą santuoką (įrašo Nr. 22) tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Y. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Nutraukus santuoką V. B. palikti pavardę – „B.“.

Nustatyti nepilnametės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš Y. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2012 m. gruodžio 19 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymui priteistas pinigines lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš Y. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 360 Lt (trijų šimtų šešiasdešimties litų) žyminį mokestį, 11,10 Lt (vienuolika litų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 311,59 Lt (tris šimtus vienuolika litų 59 ct) už vertimo paslaugas bei 634,50 Lt (šešių šimtų trisdešimt keturių litų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.