Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d. dėl 2006-07-31 apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 64950,00 Lt laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 639233,86 Lt laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 182 str. 2 d. dėl 2007-04-27 apgaule įgytų didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 206298,00 Lt laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui areštu 50 parųpagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu pagamintos netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštu 50 parų;pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-24 netikros 2007-04-24 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui areštu 50 parų;pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-27 netikros 2007-04-27 PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes, o po to prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laivės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 380000 Lt, ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., nuteista laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nuo 22 iki 6 valandos ryto, bausmės pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš R. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39173,65 Lt, iš R. P. ir G. P. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1019233,86 Lt, iš R. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 206298,00 Lt.

Civilinio ieškovo atstovo advokato Rolando Tamašausko pareikštas civilinis ieškinys dėl išlaidų, susijusių su gynyba, priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl klaidos nuosprendyje ištaisymo nutarta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įrašyti: išteisinti R. P. pagal BK 182 str. 2 d. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2006 m. lapkričio 23 d., 2006 m. gruodžio 1 d., 2006 m. gruodžio 11 d., 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. sausio 17 d., kaip neturinčių nusikalstamų veikų požymių; išteisinti G. P. pagal BK 182 str. 2 d. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2007 m. sausio 30 d., 2007 m. vasario 9 d., 2007 m. vasario 27 d., 2007 m. kovo 2 d., 2007 m. kovo 28 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. balandžio 17 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 2 d., kaip neturinčių nusikalstamų veikų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2006-07-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovybės patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti ir nuslėpdamas nevažiuojančių automobilių „CADILLAC CTS“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), „CHRYSLER PT CRUISER“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, pasirašė grįžtamojo lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini) dėl automobilių „CADILLAC CTS“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), „CHRYSLER PT CRUISER“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, iš viso 64950,00 Lt.

2007-01-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laiduojant G. P., išrašė bei pasirašė 2 vnt. paprastųjų vekselių po 45000,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 90000,00 Lt;

2007-01-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laiduojant G. P., išrašė bei pasirašė paprastąjį vekselį 60000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 60.000,00 Lt;

2007-02-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti, laiduojant G. P., išrašė bei pasirašė savo vardu paprastąjį vekselį 100000,00 Lt sumai ir šie 100000,00 Lt buvo pervesti į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šie 100000,00 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 100000,00 Lt;

2007-02-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, siekdamas tariamai įgyti pasitikėjimą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt;

2007-03-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 m. veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 55000,00 Lt;

2007-03-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus –55000,00 Lt;

2007-03-28, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 55000,00 Lt;

2007-03-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt;

2007-04-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 45000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 45000,00 Lt;

2007-04-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt;

2007-05-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, prieš tai 2007-02-27 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei, laiduojant G. P., išrašė ir pasirašė 3 vnt. paprastųjų vekselių po 50000,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 150000,00 Lt.

2007-04-24 ir 2007-04-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2006-10-25 faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos G. P., vykdymui pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojui patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagamintas netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su jose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes SIA „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai prekės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos, prieš tai 2007-02-19 tariamam pasitikėjimui įgyti pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, nes įrašė 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt, 2006 metų balanse nurodydamas 214950,00 Lt nepaskirstytą pelną, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodydamas, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudaro 511298 Lt, o (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas – nuostoliai 425141,00 Lt, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostoliai, 2006 m. finansinėje atskaitomybėje nurodytos pirkėjų skolos 1017890,00 Lt, skolos tiekėjams 771069,00 Lt, bei perleido AB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus dėl apmokėjimo už tariamai parduotas prekes, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 59748,03 EUR, tai yra 206298,00 Lt.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2006-12-31 dienos data įrašė į 2006 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą: 2006 m. veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt sumą, 2006 metų balanse nurodė nepaskirstytą pelną 214951,00 Lt sumą, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 2684460,00Lt sumą, trumpalaikį turtą – 2923141,00 Lt sumą, tokiu būdu nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, kai (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas: nuostolių 425141,00 Lt suma, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodyti 254012,00 Lt nuostolių suma, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – skolos 2549299,00 Lt suma, trumpalaikio turto – 2317877,00 Lt suma, šiuos dokumentus pasirašė ir taip pagamino netikrus dokumentus, kuriuos 2007-02-19 panaudojo, pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojui patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, 2006-12-31 dienos data įrašė į 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą: 2006 metų veiklos rezultatą – pelną 42601,00 Lt sumą, 2006 metų balanse nurodė nepaskirstytą pelną 214950,00 Lt sumą, 2006-12-31 gautinų ir mokėtinų sumų iššifravime nurodė, kad pirkėjai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 skolingi 1055112,00 Lt sumą, mokėtinos sumos – skolos tiekėjams sudarė 511298 Lt sumą, tai yra nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas, nepaskirstytą pelną (nuostolius), veiklos rezultatą, kai apie tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodė veiklos rezultatą: nuostolių 425141,00 Lt sumą, 2006 metų balanse nuosavo kapitalo skiltyje nurodė 254012,00 Lt nuostolių sumą, 2006 metų finansinėje atskaitomybėje nurodė pirkėjų skolos sudarė 1017890,00 L sumą, skolos tiekėjams sudarė 771069,00 Lt sumą, šiuos dokumentus pasirašė ir taip pagamino netikrus dokumentus, kuriuos 2007-02-27 panaudojo, pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad 2007-04-24, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuteriu atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-24 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes SIA „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai prekės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos, ją patvirtino savo vardiniu antspaudu, pasirašė savo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vardu, taip pagamino netikrą dokumentą, kurį tą pačią dieną, 2006-10-25 faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos G. P., vykdymui, panaudojo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojui patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad 2007-04-27, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuteriu atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes SIA „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai prekės SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotos, ją patvirtino savo vardiniu antspaudu, pasirašė savo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vardu, taip pagamino netikrą dokumentą, kurį tą pačią dieną, 2006-10-25 faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos G. P., vykdymui, panaudojo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojui patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-11-23, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti, laidavo G. P. išrašytus bei G. P. pasirašytus 2 vnt. paprastųjų vekselių po 50000,00 Lt sumai ir šiuos 100000,00 Lt pervedė į G. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šie 100000,00 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule G. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 100000,00 Lt.

Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-12-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laidavo G. P. išrašytą bei G. P. pasirašytą paprastąjį vekselį 40000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 40000,00 Lt.

Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-12-11, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laidavo G. P. išrašytą bei G. P. pasirašytą paprastąjį vekselį 30000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus –30000,00 Lt.

Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-12-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laidavo G. P. išrašytą bei G. P. pasirašytą paprastąjį vekselį 70000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 70000,00 Lt.

Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-01-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdamas, laidavo G. P. išrašytą bei G. P. pasirašytą paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt.

2006-11-23, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama išankstinį tikslą neatsiskaityti, laiduojant R. P., savo vardu išrašė ir pasirašė 2 vienetus paprastųjų vekselių po 50000,00 Lt ir šiuos 100000,00 Lt pervedė į G. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šie 100000,00 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 100000,00 Lt;

2006-12-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laiduojant R. P., išrašė bei pasirašė paprastąjį vekselį 40000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 40000,00 Lt;

2006-12-11, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laiduojant R. P., išrašė bei pasirašė paprastąjį vekselį 30000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 30000,00 Lt.

2006-12-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laiduojant R. P., išrašė bei pasirašė paprastąjį vekselį 70000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 70000,00 Lt;

2007-01-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laiduojant R. P., išrašė bei pasirašė paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt.

G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-01-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 60000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus 60.000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-01-22, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytus bei pasirašytus 2 vnt. paprastųjų vekselių po 45000,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 90000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-02-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama išankstinį tikslą neatsiskaityti, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 100000,00 Lt sumai ir šie 100000,00 Lt buvo pervesti į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko šie 100000,00 Lt buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 100000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-02-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-03-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 55000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-03-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 55000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-03-28, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 55000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 55000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-03-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-04-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 45000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 45000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-04-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, laidavo R. P. išrašytą bei pasirašytą paprastąjį vekselį 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 50000,00 Lt.

Be to, G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2007-05-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta trumpalaikio turto veiklai vykdyti, negalės atsiskaityti ir tai nuslėpdama, kartu su R. P., laidavo R. P. išrašytus 3 vnt. paprastųjų vekselių po 50000,00 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 150000,00 Lt.

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-76/2010: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas dėl 2006-07-31 apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 64950,00 Lt; pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 639 233,86 Lt; pagal BK 182 str. 2 d. dėl 2007-04-27 apgaule įgytų didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų 206298,00 Lt; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007 metų sausio mėnesio – 2007 metų vasario mėnesio laikotarpiu pagamintos netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikros 2007-04-27 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui; pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-27 netikros PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui; nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių patenkinimo, priteisiant iš jo ir G. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39173,65 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 019 233,86 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ 206 298,00 Lt; nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo jam skyrimo.

Taip pat apeliaciniu skundu prašoma papildomai apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymus, o jei teismas manys, nesant pakankamai pagrindų tenkinti aukščiau nurodytus prašymus, prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuojant R. P. veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 207 str. numatytą veiką. Ir, jei teismas, visgi, nuspręs, kad R. P. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį dalyje, kuria teismas pagal BK 182 str. 2 d. (3 epizodai) paskyrė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimą už apgaule įgytus didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus; 3 metų laisvės atėmimą už apgaule įgytus didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, 2 metų laisvės atėmimą už apgaule įgytus didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus; kuria R. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (4 epizodai) atitinkamai už kiekvieną epizodą skiriant po 50 parų arešto bausmę, ir, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. , 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnes, po to iš dalies sudedant ir prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo švelnesnę bausmę bei galutinę subendrintą bausmę nustatė – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir paskirti R. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino ir taikė BK 182 str., 300 str., nepagrįstai konstatuodamas, kad jo veiksmuose yra pastarųjų veikų sudėties požymiai. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai paskyrė per griežtą bausmę už ekonominius nusikaltimus, neatsižvelgdamas į bausmės paskirtį, apelianto asmenį ir padėtį charakterizuojančias aplinkybes, suformuotą teismų praktiką. Be to, deklaruojama nuomonė, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį byloje, nes pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui, ir bylą išnagrinėjo pagal esminių trūkumų turintį kaltinamąjį aktą.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas už tai, kad esą neteisėtai apgaule pasirašė 2006-07-31 grįžtamojo lizingo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirmas epizodas), nes šioje dalyje nuosprendis nemotyvuotas ir pinigų (64950 Lt) įgijimo klausimai yra tiesiogiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, o ne jis, realiai ir gavo šiuos pinigus. Be to, teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo rizika, neapžiūrėjęs ir neįvertinęs automobilių būklės, sudarė dvišalį sandorį (liudytojas S. L. patvirtino, kad automobilių, sudarydami sutartis, neapžiūrėjo, skolino pinigus pasitikėdami klientu), po to, neleistinai pigiai pardavė pagal lizingo sutartis įgytus prabangius automobilius.

Apelianto teigimu, teismas pagrįstai jį išteisino pagal BK 182 str. 2 d. iš eilės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų, padarytų 2006-11-23, 2006-12-01, 2006-12-11, 2006-12-15, 2007-01-17, kaip neturinčių nusikalstamų veikų požymių. Taip pat R. P. pažymi, kad laikotarpiu 2007-01-22 – 2007-05-02 jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdieninei veiklai, pasirašinėdamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vekselių pirkimo-pardavimo sutartis ir priimdamas vienintelio akcininko sprendimus, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatribojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės ir jo, kaip fizinio asmens, atsakomybės, nors teisminio tyrimo metu jis buvo pateikęs prašymą teismui atlikti ekonominę verslo ekspertizę, prašė perkvalifikuoti jam inkriminuojamą veiką. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinama jo, kaip juridinio asmens vadovo, veikla, turint omenyje, kad beveik visi verslo sprendimai gali būti daugiau ar mažiau rizikingi – gali atnešti naudos ir gali pakenkti su šiuo juridiniu asmeniu susijusių trečiųjų asmenų interesams. Pažymi, kad jis, kaip įmonės direktorius, turėjo būti atleistas nuo atsakomybės, jei priėmė sprendimą: 1) remdamasis įstatais; 2) neviršijo normalios ūkinės rizikos; 3) nėra akivaizdžiai nuostolingas; 4) nėra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas šioje byloje nepagrįstai konstatavo tyčią, nes byloje nėra duomenų, kad jis ir G. P. būtų taręsi dėl didelės vertės pinigų, paimtų pagal vekselius, nesumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje taip pat nėra duomenų, kad jis ar kiti asmenys būtų užsiminę ar kitaip leidę suprasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad neketina pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pagal vekselius, priešingai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad suėjus vekselių terminams, pinigai būdavo pervedami, buvo parduodami nauji vekseliai.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 182 str. 2 d. dėl 2007-04-27 apgaule įgytų didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų – 206 298, 00 Lt, nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad jis negalėjo ir neturėjo galimybės žinoti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose prekių pardavimo sandoriai pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo neregistruoti ir ta PVM sąskaita faktūra nepateikta. Dėl to apeliantas nesutinka su vertinimais skundžiamame nuosprendyje, kadangi nurodyti klausimai yra susiję ne tik su jo, bet ir visos įmonės darbuotų veikla, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimas Nr. 40, 3.1.8 punktas).

Be to, skunde apeliantas nurodo, kad net apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog jo veikoje yra apgaulės požymis, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 207 str. kaip kreditinis sukčiavimas. Teigia, kad visos jam inkriminuojamos veikos kyla iš kreditavimo santykių, t. y. iš grįžtamojo lizingo sutarčių (1 epizodas), paprastųjų vekselių (2 epizodas) bei faktoringo sutarties (3 epizodas). Visi šios bylos nukentėjusieji, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ yra kredito įstaigos, kurios kreditavimo sistemoje veika kaip profesionalūs dalyviai bei kuriems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai, todėl apgaulės panaudojimas jų veiklos srityje yra iš esmės apsunkintas, o tokiems atvejams pasitaikius – numatyta speciali baudžiamosios atsakomybės rūšis. Apelianto teigimu, tik jei kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas jau kredito, paskolos ar kitų įsipareigojimų ėmimo metu nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį), veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), o šioje byloje nėra duomenų, kad jis ar kiti asmenys būtų užsiminę ar kitaip leidę suprasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad neketina pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pagal vekselius. Taip pat apeliantas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dalis įmokų, įskaitant ir pradinę įmoką, buvo sumokėtos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal grįžtamojo lizingo sutartis. Visa tai, apelianto teigimu, leidžia teigti, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jis nesiruošė vykdyti įmonės vardu prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojimų nevykdymas buvo nulemtas išskirtinai nesėkmingai susiklosčiusio verslo, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, veiką kvalifikuodamas pagal BK 182 str., o ne kaip kreditinį sukčiavimą (BK 207 str.).

Be to, apeliantas skunde teigia, kad teismas nenustatė ir netyrė, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė klaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005, 2006 metų balansuose ir pelno mokesčių deklaracijose, tačiau rėmėsi 2008-06-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(1508)-ISI-4442 nustatytais faktais, kad į 2005, 2006 metų balansą bei metinėje finansinėje atskaitomybėje, pasirašytoje jo (R. P.), yra nurodyti neteisingi buhalteriniai duomenys apie įmonės veiklos rezultatus: turtą, skolas, nepaskirstytą pelną, veiklos rezultatus, nuostolius, nurodydamas, kad šie duomenys suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus trečiuosius asmenis. Visų pirma, apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jei suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, kaltininko veika kvalifikuotina tik pagal BK 222 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 nutarimas Nr. 55, 31 punktas), kas rodo, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas jo veiksmus, susijusius su įmonės balanso, metinės finansinės atskaitomybės pasirašymu, nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 str., nes byloje nesurinkta įrodymų, kad jis, kaip ūkio subjekto vadovas, pats tvarkė buhalterinę apskaitą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus ir vėliau juos panaudojo, byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalavę įmonės buhalterinių dokumentų su valstybinės mokesčių inspekcijos antspaudu, o pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad tyrimo metu nebuvo galimybių nustatyti, kodėl atsirado skirtingi duomenys apie įmonės turtą ir skolas 2005 ir 2006 metų pelno ( nuostolių) ataskaitose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai, ir 2005 bei 2006 metų ataskaitose, pateiktose bankui, nepagrįstai nusprendė, jog šių dokumentų panaudojimo faktas yra nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai perkėlė kaltinamiesiems įrodinėjimo naštą, kaip atsirado klaidingi duomenys įmonės finansiniuose dokumentuose, teismas netyrė ir nevertino šiai bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo specifika, t. y. kad įmonė vertėsi prekyba, jai reikėjo daug apyvartinių lėšų, buvo vykdoma daug ūkinių operacijų, duomenys apie įmonės pelną ir nuostolius nuolat keitėsi.

Apeliantas skunde deklaruoja manymą, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo netinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes bei jų reikšmę, todėl paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad jis iki veikos padarymo ir šiuo metu dirba, išlaiko savo žmoną (ji šiuo metu dirba, tačiau turi ribotą darbingumą ir dėl savo sveikatos būklės bei turimos diagnozės bet kuriuo metu objektyviai gali netekti gaunamų pajamų). Be to, nurodo, kad kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus: sūnų V. N. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad jis šiuo metu dirba Lenkijos firmoje (duomenys neskelbtini), dėl jo darbo ir rezultatų darbdavys nusiskundimų nereiškia. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto nuomone, teismas turėjo pripažinti, kad faktiškai jis yra vienintelis asmuo, išlaikantis savo šeimą, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė ir darbo vietos praradimas atimtų iš P. šeimos pagrindinį pajamų šaltinį, esminiai pakenktų sunkia liga sergančios sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų interesams.

Skunde nuteistasis nurodo, kad tai, jog jis nebuvo teistas, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, rodo, kad jis yra socialus asmuo, linkęs paklusti nustatytoms visuomenėje įtvirtintoms elgesio normoms, vadinasi, nėra pavojingas visuomenei, todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Vien tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, negali būti esminis faktas sprendžiant dėl skirtinos bausmės dydžio. Pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes iš pareikštų kaltinimų ir priimto apkaltinamojo nuosprendžio nematyti, su kokiais nustatytais ar nenustatytais asmenimis jis vykdė tariamai nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyksta jau daugiau nei 5 metus 4 mėnesius nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo, kuris įteiktas 2007-08-31. Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tiek LR BPK 44 str. 5 d. numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pažymi, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007; 2K-102/2009), tiek Europos žmogaus teisių teismo praktikoje (pvz., Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007) panašios trukmės baudžiamojo proceso terminai netgi sudėtingose bylose yra pripažįstami kaip pažeidžiantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei LR BPK 44 str. 5 d. įtvirtintą asmens teisę į greitą ir operatyvų baudžiamąjį procesą. Dėl to Europos žmogaus teisių teismo praktikoje konstatuota, jog viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieš Islandiją (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieš Norvegiją (Beck v. Nonvay, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); JVejrup prieš Daniją (JVejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); T. K. prieš Vengriją (T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieš Daniją (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieš Bulgariją (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008).

Taip pat apeliantas teigia, kad sprendžiant dėl skirtinos bausmės dydžio, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog jis fakto dėl skolos ieškovams neginčija, ieškinių pagrįstumo klausimai jau buvo išspręsti civilinėse bylose, todėl žalos atlyginimo klausimas iš viso neturėtų būti šios bylos dalyku, atitinkamai įtakojantis griežtos bausmės skyrimą.

Apibendrindamas dėl jam skirtinos bausmės apeliantas teigia, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu Šiaulių miesto apylinkės teismas padarė esminių LR BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį byloje. Pirmiausia apeliantas pažymi, kad teismas pateikė tik bendrą teorinio pobūdžio informaciją apie LR BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, iš esmės nenurodydamas jokių motyvų, kurie pagrįstų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą jo atžvilgiu, aiškiai nenurodė, kuriais įrodymais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi, o kuriuos atmetė bei to nemotyvavo.

Pasak apelianto, Šiaulių miesto apylinkės teismas nesiėmė priemonių nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo būtinos teisingam inkriminuojamos veikos kvalifikavimui bei apribojo jo galimybę gintis nuo jam reiškiamo kaltinimo (LR BPK 10 str. 2 d., 22 str. 3 d.), tokiu būdu pažeisdamas teisę į teisingą teismą.

Apeliantas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiant objektų tyrimą atlikusią specialistę buvo pateiktas klausimas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pardavimo sutarčių JAV kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių bei šių sutarčių įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatams ir kartu byloje esančiai specialisto išvadai. Specialistei nurodžius, kad šios aplinkybės objektų tyrimo metu nebuvo tiriamos, o jų papildomas ištyrimas gali turėti įtakos specialisto išvados turiniui, dėl ko gali iš esmės keistis pačios specialisto išvados, gynyba pateikė prašymą pavesti papildomą užduotį specialistei dėl objektų tyrimo, užduodant atitinkamus klausimus. Nurodo, kad papildomas objektų tyrimas šiuo atveju turėjo esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kadangi nustačius, jog pagal aukščiau minėtas sutartis „(duomenys neskelbtini)“ galimai neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši aplinkybė galimai paaiškintų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bankams pateiktų balansų skirtumus, kas iš esmės paneigtų apgaulės požymį jo veikoje. Pažymi, kad šį prašymą Šiaulių miesto apylinkės teismas protokoline nutartimi tenkino, tačiau sužinojus, kad ši užduotis gali būti atlikta ne anksčiau kaip 2012-12-31, buvo priimta iš esmės priešinga 2012-09-18 nutartis – atmesti gynybos prašymą, net nepanaikinus tos pačios dienos teisiamajame posėdyje priimtos paminėtos protokolinės nutarties, kuria prašymas buvo tenkintas. Šie procesiniai pažeidimai (LR BPK 16 str., 270 str.), apelianto teigimu, turėjo esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui bei tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui, kadangi liko nenustatytos esminės reikšmės veikos kvalifikavimui turinčios aplinkybės, o, be to, teismo nenuoseklumas, nemotyvuotas nuomonės keitimas, nepagrįstas skubėjimas kuo greičiau užbaigti bylą leidžia abejoti teismo nešališkumu, išankstinės nuomonės dėl apelianto kaltės neturėjimu ir siekiu objektyviai bei teisingai išspręsti bylą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, nepaisydamas gynybos prašymų perduoti bylą prokurorui, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamąjį aktą, kuris iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad byloje esančiame kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokiu būdu ir kada jis savo naudai įgijo 64950,00 Lt UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigus, nes visos lizingo ir grįžtamojo lizingo sutartys, priėmimo perdavimo aktai yra pasirašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu ir jos naudai, kas ir nurodoma kaltinamajame akte bei prokuroro prašyme kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, vadinasi, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo ir yra atsakingas už galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., pagal BK 182 str. 5 d. nuostatas. Be to, pažymi, kad iš kaltinamojo akto ir prokuroro prašymo kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis neaišku, kada UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybėn 64950,00 Lt ir kokiu būdu ji juos įgijo. Teigia, kad šių kaltinamojo akto trūkumų nebuvo galimybės pašalinti teisme, nes prieš tikslinant kaltinamąjį aktą buvo būtina įvertinti į bylą pateiktas automobilių ,,Cadillac CTS“ ir ,,Chrysler PT Cruiser“ 2007-06-11 vertinimo ataskaitas Nr. 454/06/07 ir 453/06/07, iš kurių matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams, pasiimant iš autoserviso minėtas transporto priemones, jų vertė buvo atitinkamai ,,Cadillac CTS“ – rinkos vertė 44970 Lt, ,,Chrysler PT Cruiser“ likutinė vertė – 10530 Lt, iš viso 2 transporto priemonių vertė 55500 Lt. Taip pat buvo būtina įvertinti bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateisinamai pigiai, t. y. atitinkamai už 12000 Lt ir 3000 Lt pardavė minėtas transporto priemones pirkimo pardavimo sutartimis (2009-06-08 ir 2007-12-03) ir šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nuslėpė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pareikštas 54173,65 Lt, t. y. mažesnis, nei buvo transporto priemonių vertė, neatsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės buvo atsiimtos. Apibendrindamas R. P. teigia, kad kaltinamajame akte ir prašyme kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis nurodomos 64950 Lt įgijimo aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko nebuvo galimybės teisingai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą nuosprendį.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis yra nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. už PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą, tačiau byloje nėra šių sąskaitų faktūrų originalų, o tik dokumentų kopijos, siųstos faksu. Jis pats viso proceso metu nuosekliai neigė, kad sąskaitos yra surašytos ir pasirašytos jo, kaip įmonės vadovo, tačiau teismas byloje neskyrė rašysenos ekspertizės, todėl liko nepaneigti jo paaiškinimai.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje išspręstas civilinių ieškinių klausimas, yra visiškai nemotyvuota. Teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai patenkino UAB ,,(duomenys neskelbtini)" civilinį ieškinį, nes turtinė žala kildinama iš neapmokėtų pasirašytų paprastųjų vekselių. Apeliantas pažymi, kad pagal visus jo pasirašytus paprastuosius vekselius yra išduoti notaro vykdomieji įrašai, kurie laikomi vykdomaisiais dokumentais, suteikiančiais kreditoriui teisę juos pateikti antstoliui vykdyti priverstine tvarka, ką UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir yra padaręs (LR CPK 587 str. 1 d. 8 p.). Apelianto nuomone, turtiniai klausimai tarp jo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo išspręsti civiline tvarka, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas, ignoruodamas šias aplinkybes bei tenkindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį visai vekselių sumai, sukūrė tokią faktinę ir teisinę situaciją, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti ne tik išieškoti 1019233,86 Lt pagal vykdomuosius įrašus, bet ir papildomai išieškoti tokio pat dydžio sumą pagal 2012-12-12 teismo nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kuris pagal LR CPK 587 str. 1 d. 1 p. taip pat yra vykdomasis dokumentas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji G. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-76/2010, kuria dėl apgaule įgytų didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų – 380000 Lt, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., ji nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose jei tai nesusiję su darbu, nuo 22 iki 6 valandos ryto, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo ją dėl inkriminuojamų veikų išteisinti, taip pat nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš jos bei R. P. solidariai priteista 1019233,86 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, ir civilinį ieškinį atmesti.

Taip pat skundu prašoma papildomai apeliacinės instancijos teisme tirti įrodymus, o jeigu teismas manys nesant pakankamai pagrindų tenkinti aukščiau nurodytus prašymus, remiantis LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., prašo perkvalifikuojant jos (G. P.) veiką iš LR BK 182 str. 2 d. į LR BK 207 str. numatytą veiką.

Pirmiausia apeliantė skunde nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog galutinis pinigų gavėjas visais atvejais buvo ne ji, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo, ir lėšos visais atvejais buvo naudojamos įmonės veiklai, o ne jos asmeninėms reikmėms. Pažymi, kad formaliai nuo 2006-11-23 iki 2007-01-22 d. ji buvo įmonės direktorė, tačiau faktiškai visus sprendimus priimdavo ir reikalingus veiksmus atlikdavo jos vyras, o ji tik pasirašydavo reikiamus dokumentus, nesigilindama į jų turinį. G. P. nurodo, kad jai nebuvo žinoma reali įmonės turtinė padėtis, ji nepasirašė jokių byloje esančių įmonės balansų ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Pasak apeliantės, skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleista, kokiu būdu jos veikoje pasireiškė apgaulė, kaip būtinasis LR BK 182 str. 2 d. numatytos veikos požymis, ir kurie bylos įrodymai įrodo šio požymio buvimą, neįrodytas jos kaltės turinys – veikimas tiesiogine tyčia.

Be to, skunde nuteistoji teigia, kad teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, neatribojo atsakomybės tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomo verslo sprendimų teisėtumo ir jos kaip fizinio asmens atsakomybės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino esminių šiai bylai aplinkybių, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jos gynėjai buvo pateikę prašymą teismui atlikti ekonominę verslo ekspertizę, siekiant išspręsti šiuos klausimus, nebuvo vertinama jos, kaip atitinkamo laikotarpio juridinio asmens vadovės, veikla, turint omenyje, kad beveik visi verslo sprendimai gali būti daugiau ar mažiau rizikingi – gali atnešti naudos ir gali pakenkti su šiuo juridiniu asmeniu susijusių trečiųjų asmenų interesams, prašė perkvalifikuoti jai inkriminuojamą veiką. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji ir R. P. būtų taręsi dėl didelės vertės pinigų nemokėjimo, priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja liudytoja D. B. teisme patvirtino, kad suėjus vekselių terminams, pinigai būdavo pervedami, buvo parduodami nauji vekseliai, t. y. buvo vykdoma normali ūkinė komercinė veikla.

Be to, kas paminėta, apeliantė nurodo, kad net apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog jos veikoje yra apgaulės požymis, jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 207 str. kaip kreditinis sukčiavimas. Teigia, kad jai inkriminuojama veika kilo iš kreditavimo santykių, nukentėjusysis byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ – kredito įstaiga, kuri kreditavimo sistemoje veika kaip profesionalus dalyvis ir kuriai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo bei apdairumo standartai, todėl apgaulės panaudojimas jų veiklos srityje yra iš esmės apsunkintas, o tokiems atvejams pasitaikius numatyta speciali baudžiamosios atsakomybės rūšis. Apeliantės tvirtinimu, tik jei kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas jau kredito, paskolos ar kitų įsipareigojimų ėmimo metu nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį), veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), o šioje byloje nėra duomenų, kad ji, R. P. ar kiti asmenys būtų užsiminę ar kitaip leidę suprasti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad neketina pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus pagal vekselius. Visa tai, apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, jos veiką kvalifikuodamas pagal BK 182 str., o ne kaip kreditinį sukčiavimą (BK 207 str.).

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje pateikė tik bendrą teorinio pobūdžio informaciją apie LR BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, iš esmės nenurodydamas jokių motyvų, kurie pagrįstų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą jos atžvilgiu, aiškiai nenurodė, kuriais įrodymais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi, o kuriuos atmetė, bei to nemotyvavo, neanalizavo ir neaptarė, kuria iš kelių alternatyvių 182 str. 2 d. numatytų veikų pasireiškė jos veika atskiruose epizoduose, nuosprendyje išvis neužsiminė apie kaltės klausimą, neanalizavo jos turinio ir kaltę, tiesiog, preziumavo.

Skunde nurodoma, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje išspręstas civilinių ieškinių klausimas, yra visiškai nemotyvuota. Teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai patenkino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, nes turtinė žala kildinama iš neapmokėtų pasirašytų paprastųjų vekselių. Apeliantė pažymi, kad pagal visus jos pasirašytus paprastuosius vekselius yra išduoti notaro vykdomieji įrašai, kurie laikomi vykdomaisiais dokumentais, suteikiančiais kreditoriui teisę juos pateikti antstoliui vykdyti priverstine tvarka, ką UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir yra padaręs (LR CPK 587 str. 1 d. 8 p.). Apeliantės nuomone, turtiniai klausimai tarp jos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo išspręsti civiline tvarka, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas, ignoruodamas šias aplinkybes bei tenkindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį visai vekselių sumai, sukūrė tokią faktinę ir teisinę situaciją, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę reikalauti ne tik išieškoti 1019233,86 Lt pagal vykdomuosius įrašus, bet ir papildomai išieškoti tokio pat dydžio sumą pagal 2012-12-12 teismo nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kuris pagal LR CPK 587 str. 1 d. 1 p. taip pat yra vykdomasis dokumentas.

Pažymi, kad būtina civilinio ieškinio tenkinimo sąlyga pagal LR BPK 115 str. 1 d. yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas kaltinamojo atžvilgiu, vadinasi, jei apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu priimtas nepagrįstai, nebuvo pagrindo tenkinti ir civilinio ieškovo ieškinio.

Net ir tuo atveju, jeigu apkaltinamasis nuosprendis būtų priimtas pagrįstai, nuteistoji atkreipia dėmesį, kad ji dėl dalies epizodų buvo išteisinta, todėl civilinių ieškinių visiškas patenkinimas neatitinka paties teismo pozicijos. Taip pat, pažymi, kad ji yra sumokėjusi dalį sumos pagal pasirašytus vekselius, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai priteisė visą sumą, visiškai į tai neatsižvelgdamas.

Be kita ko, apeliantė skunde teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, nes bausmės tikslai galėtų būti pasiekti parenkant alternatyvią bausmės rūšį. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad ji yra jauna moteris, augina du nepilnamečius vaikus, kuriais pasirūpinti gali tik ji, jei jos vyras R. P. bus nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Pažymi, kad teismui buvo pateikti duomenys apie jos dalinį darbingumą, po onkologinio susirgimo privalo nuolat prižiūrėti savo sveikatą kas trys mėnesiai gydymo įstaigoje pasitikrinti sveikatos būklę, atlikti tam tikrus medicininius tyrimus, bet teismas vis tiek įpareigojo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, kas trukdys jai gydytis, tikrintis sveikatą gydymo įstaigoje.

Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius skundus civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas prašo atmesti apeliacinius skundus.

Atsikirtime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę spręsti dėl naujų įrodymų rinkimo, nepriklausomai nuo anksčiau byloje priimtų sprendimų, ir teismo nutartis rinkti ar nerinkti naujus įrodymus yra neskundžiamą. Teismas privalo vadovautis ir protingumo, teisingumo, per įmanomai trumpiausią laiką vykdomo baudžiamojo proceso principais ir neatlikti proceso veiksmų, kurių atlikimas nebeįmanomas arba aiškiai nepagrįstas. Todėl atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepateikti užduoties specialistui yra pagrįstas.

Taip pat atstovas nesutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamąjį aktą, kuris iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, nes prokuroro 2011-10-14 prašyme kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, nurodyta, kad R. P. nuslėpė nevažiuojančių automobilių techninę būklę, o tai ir yra nusikaltimo padarymo būdas.

Atsikirtime nurodyta, kad civilinis ieškovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepagrindė, kokiu būdu pasireiškė ir kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo konstatuota apelianto veikoje esanti apgaulė, nes skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo, pripažindamas, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tęstinės nusikalstamos veikos, apgaulės požymiai yra analogiški, nurodytiems kasacinio teismo nutartyse, apgaulė ir veiksmai, kuriais ji pasireiškė, tiesiogiai nurodyti kaltinamajame akte ir prokuroro pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo, taip pat specialisto išvadose.

Atstovo manymu, veikos, dėl kurių nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 182 str. 2 d. negalėtų būti perkvalifikuotos pagal BK 207 str. 1 d., nes duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kapitalą, įsiskolinimus, veiklos rezultatą buvo esminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimant sprendimą sudaryti sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsikirtimu taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad per trumpą laiką, apytikriai 6 mėnesius, nuo 2007 m. sausio-vasario mėnesio įvykusio neteisingų finansinės atskaitomybės duomenų pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)", paaiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. būtų taisomos kokios nors esminės buhalterinės apskaitos klaidos, o 2007-07-19 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, 2007-10-31 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuspręsta likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinio ieškovo atstovas taip pat nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad turtiniai klausimai tarp apeliantų ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosprendžio priėmimo dienai jau buvo išspręsti civiline tvarka, todėl teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį. Pažymi, kad kliūtis civiliniam procesui yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Paminėtu atveju teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį arba nutraukti civilinę bylą (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.), o tai aktualu ir baudžiamojoje byloje (BPK 113 str. 2 d.). Dėl to notaro vykdomasis įrašo išdavimas nėra aplinkybė, dėl kurios baudžiamojoje byloje ieškinys neturi būti priimamas arba turi būti atmetamas (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p., BPK 113 str. 2 d.).

Be to, atsikirtime pažymima, kad skolos priteisimo konkretus pagrindas turi teisinę reikšmę, kadangi Fizinių asmenų bankroto Įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. ir 29 str. 7 d. įtvirtinta, jog tam tikrais pagrindais atsiradusios prievolės baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašomos arba bankroto byla apskritai negali būti iškeliama. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, o tai reiškia, kad nuosprendžiu patvirtintas skolos atsiradimo dėl nusikaltimo faktas yra pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. P. ir G. P. bei jų gynėjai advokatai A. Vaišnorienė ir A. Koskus prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras ir civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Tamašauskas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. P. ir G. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į apeliaciniuose skunduose deklaruojamas nevienareikšmiškai vertintinas nuteistųjų pozicijas. Iš vienos pusės apeliantai skundais prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais ir nuteisti atitinkamai pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d., nes, reikia suprasti, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jų veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Kita vertus, nuteistieji, kritikuodami pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teigia, kad teismas padarė visą eilę esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, nes netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminės reikšmės apeliantų veiksmų kvalifikavimui, bylą išnagrinėjo pagal esminių trūkumų (BPK 219 str.) turintį kaltinamąjį aktą, apribojo galimybę jiems gintis nuo pareikštų kaltinimų (BPK 10 str. 2 d., 22 str. 3 d.), taip pažeisdamas teisę į teisingą teismą, nenurodė, kuriais įrodymais, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi, o kuriuos atmetė, bei to nemotyvavo. Be to, apeliantai reiškia abejones dėl teismo nešališkumo, kelia juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 182 str. 5 d., deklaruoja jiems inkriminuotų veikų pagal BK 182 str. 2 d. kitokią juridinę kvalifikaciją, teigdami, kad vekselių pardavimas kredito įstaigoms galimai atitinka kreditorinio sukčiavimo (BK 207 str.) požymius. Ir be viso to, kas paminėta, savo skundais nuteistieji reiškia kritiką dėl skundžiamu nuosprendžiu jiems atitinkamai pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. paskirtų per griežtų bausmių, prašydami keisti nuosprendį bausmių skyrimo dalyje.

Tokias dviprasmybes kolegija vertina kaip nuteistųjų pasirinktą gynybinę poziciją – keliant įvairiausias versijas stengiamasi klaidinti teismą, sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinių skundų turinio sudėtinga suprasti, kiek ir kokia dalimi apeliantai nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, neaišku, kaip patys suvokia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų esmę. Savo skunduose ir apeliacinės instancijos teisme nuteistieji neįvardijo ir nekomentavo savo konkrečių veiksmų tiriamų įvykių metu, deklaratyviai neigė bet kokiu būdu nusikalstamai ar kitaip neteisėtai elgęsi. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad jų skunduose yra daug teiginių apie netinkamą įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, faktinių aplinkybių nustatymą ir panašiai, tačiau tai tik formali kritika be pagrįstų teisinių argumentų. Apeliaciniais skundais kritikuojami apylinkės teismo sprendimai netenkinti kai kurių jų gynėjų prašymų, kurie dar sykį buvo akcentuojami ir apeliacinės instancijos teisme, t. y. netirti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdytų verslo sprendimų teisėtumo, pagrįstumo ir atitikties bendrovės įstatams – neskirti ekonominės verslo ekspertizės; neskirti papildomo objektų tyrimo, siekiant nustatyti prielaidą, ar pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir JAV kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)“ sutartį pastarajai ,,galimai neatsiskaičius su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ši aplinkybė galimai paaiškintų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bankams pateiktų balansų skirtumus...“; neskirti rašysenos ekspertizės, nustatant, ar ant atitinkamų sąskaitų faktūrų kopijų (originalų byloje nėra) pasirašė R. P.. Tokio pobūdžio kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų, susijusių su juridinio asmens, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas, ekonominės veiklos tyrimais, prielaidų nagrinėjimais ir panašiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino, nes tai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai baudžiamai bylai, o faksimiliniu ryšiu atsiųstų dokumentų rekvizitų identifikavimas yra negalimas, todėl specialisto tyrimas būtų beprasmis. Taigi pasisakyti daugiau apie deklaratyvius apeliantų teiginius dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo nėra pagrindo.

Pagal BPK 301 str. 1 d. nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, tarp jų ir apeliantų parodymus, kuriuos įvertinęs, padarė atitinkamas išvadas, todėl skundais nepagrįstai teigiama, kad teismas nenurodė įrodymų, kuriais rėmėsi. Apeliaciniais skundais akivaizdžiai nesutinkama su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir pateikiamos savitos vertinimo interpretacijos, ginčijant apylinkės teismo sprendimą.

Nepaisant to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo bylą įrodymų vertinimo, pakankamumo ir liečiamumo aspektais, patikrino bylą, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikyti baudžiamieji įstatymai, ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.

Dėl teismo šališkumo ir teisės į gynybą

Nuteistasis R. P. skunde teigia, kad apylinkės teismo nenuoseklumas, nemotyvuotas nuomonės keitimas, nepagrįstas skubėjimas kelia jam abejones dėl teismo nešališkumo. Paminėti teiginiai neduoda jokio teisinio pagrindo spręsti apie teisėjo šališkumą pagal BPK 58 str. nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Subjektyvus teismo nešališkumas suprantamas kaip asmeninis nešališkumas, t. y. teisėjų išankstinės nuomonės ar nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu neturėjimas. Objektyvus nešališkumas užtikrinamas teismui pateikiant pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias realias abejones dėl nešališkumo. Vien įrodymų vertinimas, proceso dalyvių prašymų tenkinimas/netenkinimas ne pagal kaltinamųjų/nuteistųjų ar jų gynėjų lūkesčius negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Rinkti ar ne naujus įrodymus kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę apsispręsti bylą nagrinėjantis teismas ir Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės proceso dalyviams skųsti tokių sprendimų (BPK 439 str. 2 d.).

Taip pat R. P. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia apie jo gynybos teisių suvaržymą, ginantis nuo pareikštų kaltinimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu dalyvavo abiejų apeliantų gynėjai, tiek R. P., tiek G. P. pareiškė supratę, kuo yra kaltinami, davė atitinkamus parodymus dėl pareikštų kaltinimų ir jiems žinomų aplinkybių (13 t., 83–87; 93–96 b. l.), o pats R. P. prieš duodamas paaiškinimus teisėjo ir kitų proceso dalyvių šališkumu, kompetencija neabejojo.

Taigi, konstatuoti padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nagrinėjant šią bylą, nėra pagrindo.

Dėl juridinio asmens atsakomybės

Baudžiamoji byla, kurioje apeliantų atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, apylinkės teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu (10 t., 100–120 b. l.), kaltinant R. P. 18 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 4 veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., padarymu, taip pat kaltinant G. P. 17 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., padarymu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi (10 t., 127–133 b. l.) minėta baudžiamoji byla dėl dviem fiziniams asmenims pareikštų kaltinimų buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiesa, teisiamojo posėdžio metu kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str., pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (12 t., 160–168 b. l.), tačiau R. P. ir G. P. inkriminuojamų nusikaltimų kvalifikacija ir apimtis nebuvo keičiama. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už 3 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., už 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., o dėl kitų pareikštų kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas (13 t., 137 b. l.). Taip pat G. P. buvo pripažinta kalta ir nuteista už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., o dėl kitų pareikštų kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. išteisinta.

Apeliaciniuose skunduose reiškiama kritika, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neatribojo jų (R. P., G. P.), kaip fizinių asmenų, ir juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atsakomybės, nesprendė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės klausimo pagal BK 182 str. 2 d., 5 d., nesigilino į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ verslo specifiką ir minėto juridinio asmens vykdomus galbūt rizikingus verslo sprendimus.

Dėl tokių apeliantų argumentų pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas (BPK 255 str.), kuriame išdėstytos nusikalstamos veikos (veikų) aplinkybės ir sudaro įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte, kuriame kai kurios išdėstytos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, R. P. dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., inkriminavimo nurodyta, kad jis savo, bet daugiausia UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu išrašydamas bei pasirašydamas paprastuosius vekselius, pasirašydamas grįžtamojo lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, pateikdamas suklastotas sąskaitas faktūras AB ,,(duomenys neskelbtini)” pagal faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu savo, G. P. naudai, tačiau daugiausia tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, įgijo didelės vertės svetimą, atitinkamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir AB ,,(duomenys neskelbtini)”, turtą – pinigus. Atitinkamai G. P., dėl nusikaltimų pagal BK 182 str. 2 d. inkriminavimo nurodyta, kad ji savo, bet daugiausia UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, vardu išrašydama ir pasirašydama paprastuosius vekselius, bei laiduodama R. P. išrašytus ir pasirašytus paprastuosius vekselius, apgaulės būdu savo, R. P. naudai, bet pagrinde tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, turtą – pinigus. Kaltinime R. P. pagal BK 300 str. 1 d. nurodyta, kad jis suklastojo ir panaudojo netikrus dokumentus – UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, veiklos rezultatą, balansą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitas faktūras.

Kolegija sutinka su tuo, kad už R. P. ir G. P. kaltinamuoju aktu inkriminuojamas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme, galiojusiame inkriminuojamų veikų padarymo metu, atsakomybė buvo numatyta ir juridiniam asmeniui (BK 182 str. 5 d.; BK 300 str. 4 d.), tačiau 2007 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., 1 b. l.) pagal BK 182 str. 2 d. ir 208 str. 2 d. pradėto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama ir įrodinėjama, ar nusikalstamai veikiama buvo juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, naudai ir (ar) interesais, apsiribojant tik tokio fakto nustatinėjimu, ar piniginių lėšų įgijimas apgaule buvo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” naudai, nenustatinėjant, ar minimas juridinis asmuo dėl neteisėtos fizinių asmenų, konkrečiu atveju – juridinio asmens vadovų ir akcininkų, veiklos turėjo/neturėjo objektyvios naudos. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas tyrė (nustatinėjo) faktines aplinkybes laikydamasis bylos nagrinėjimo teisme ribų ir priėmė nuosprendį tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kaip juridinio asmens, baudžiamosios atsakomybės klausimo pagrįstai nesprendė.

Be to, būtina pažymėti, kad iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pažymos (11 t., 82 b. l.) yra aišku, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje Šiaulių apygardos teisme 2007 m. liepos 19 d. buvo pradėta bankroto byla, 2007 m. spalio 31 d. priimtas nutarimas likviduoti bendrovę, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – 2009 m. spalio 12 d., UAB ,,(duomenys neskelbtini)” išregistruota iš juridinių asmenų registro. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 str. 1 d. juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, vadinasi, taikant minėtas nuostatas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektu, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pasibaigusi, todėl nebegali būti nusikalstamų veikų subjektas.

Dėl R. P. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d.

Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 300 str. 1 d. redakcijoje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Taigi BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame įtvirtinta teisinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tokie faktai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinėje atskaitomybėje – balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2007 m. rugpjūčio 28 d. pateiktoje Valstybinėje mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), sudarytoje bendrovės registrų pagrindu, ir 2006 m. balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, atitinkamai 2007 m. vasario 27 d. ir 2007 m. vasario 19 d. pateiktoje bankams UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodyti skirtingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pajamas, bei sąnaudas. Bankams pateiktoje 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaruotas 2006 m. veiklos rezultatas – pelnas 42601 Lt. Pagal mokesčių inspekcijai pateiktą 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. veiklos rezultatas – 425141 Lt nuostoliai. VMI pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. balanso nuosavo kapitalo skiltyje deklaruoti 254012 Lt nuostoliai. Bankams pateiktame 2006 m. balanse deklaruotas 214950 Lt nepaskirstytas pelnas. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2006 m. balanse, pateiktuose VMI, nurodyti duomenys ir 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, 2006 m. balanse, pateiktuose bankams, buvo nurodyti skirtingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, skolas ir nepaskirstytą pelną (nuostolius) bei veiklos rezultatą. Visas šias aplinkybes nuosekliai ir aiškiai patvirtino apeliacinės instancijos teisme dar sykį apklausta specialistė B. Makauskienė, kuri atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų lyginamąjį tyrimą pagal pateiktas užduotis. Iki 2007 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusi liudytoja J. Ž., kuri apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog buvo atsakinga už finansinių ataskaitų paruošimą ir teikimą SODRAI, VMI, tačiau neigė teikusi kokią nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę informaciją tretiesiems asmenims, tarp jų bankams. J. Ž. negalėjo pateikti atsakymo, kodėl VMI ir bankams teikiamose ataskaitose buvo nurodyti skirtingi duomenys, tačiau patvirtino, kad tam, jog tie duomenys skirtųsi, į buhalterinės apskaitos programą (,,Pragma32“) turėjo būti įrašyti pirkimo dokumentai, išlaidavimo dokumentai, kasa – visos išlaidos, o tai – pakeisti deklaracijų duomenis, galėjo padaryti bet kas dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kad naudotis buhalterinės apskaitos programa ,,Pragma32“ nereikėjo ypatingų įgūdžių, patvirtino ir liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ inžinierius programuotojas G. F., aptarnavęs įmones, naudojančias šią programą, tarp jų ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja J. Ž. taip pat apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiami dokumentai, tačiau ji tų dokumentų prieš pateikimą netikrino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė B. Makauskienė patvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ VMI teiktos ataskaitos 2005 m., 2006 m., balansai buvo sudaryti pirminių dokumentų pagrindu, visi duomenys atitiko buhalterinės apskaitos registrus, tačiau specialistė negalėjo nurodyti jokios objektyvios priežasties, kodėl bankams teiktos finansinės ataskaitos skiriasi nuo pateiktų VMI, kurios užpildytos įmonės pirminių dokumentų pagrindu. Specialistė pažymėjo, kad Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas leidžia taisyti klaidas, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose jokių pažymų apie klaidų taisymą nebuvo, ir nesant atitinkamų apskaitomojo laikotarpio pirminių dokumentų ar pakeitimų, negalima atsakyti, kodėl skiriasi finansinė atskaitomybė, pateikta bankams ir VMI.

Ne tik aptartos nustatytos aplinkybės, bet ir pats suklastotų dokumentų turinys – kredito įstaigoms deklaruojant pozityvų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, pelno ir nuostolių balansą, patvirtina, kad suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2006 m. balansas 2007 m. vasario 27 d. bei 2007 m. vasario 19 d. buvo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes tokio pat pobūdžio dokumentai, pateikti VMI, atitiko bendrovės buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotus duomenis, nebuvo konstatuoti jokie teisiniai argumentai, pagrindžiantys, kodėl 2006 m. balansuose ir pelno (nuostolių) ataskaitose pateiktuose mokesčių inspekcijai ir 2006 m. balansuose ir pelno (nuostolių) ataskaitose pateiktose bankams nurodyti skirtingi duomenys apie bendrovės turtą, skolas, veiklos rezultatą.

Taip pat byloje nustatyti ir kiti faktai, o būtent, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir apskaitos registrus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) SIA „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, tačiau 2007 m. balandžio 24 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kopijas pateikiant AB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo deklaruota, kad pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ SIA „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių už 229219,99 Lt (66386,70 EUR): 350 mikrobangų krosnelių Acris WD800AP20, 350 dulkių siurblių Acris CH828, 300 Jaocom DIVX-200B DVD, 400 DVD grotuvų su DIVX NASH DIVX-710DS. Nustatyta ir tai, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir apskaitos registrų įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes ne SIA „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pagal 2007 m. gegužės 2 d. dienos PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 4 mikrobangų krosneles Acris P70D17J-D3 ir dulkių siurblį Acris CH830A už 601,42 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose prekių pardavimo sandoriai pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išvis neregistruoti ir tokios PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Taigi PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijose nurodyti duomenys neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose apskaitos registruose ir dokumentuose registruotiems duomenims, vadinasi, duomenys, nurodyti ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijose, neatitinka tikrovės, todėl minėti dokumentai laikomi suklastotais ir panaudotais tai žinant. Būtent tokias teisingas išvadas padarė ir apylinkės teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. P. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 300 str. 1 d. už 4 nusikalstamas veikas, priėmė neteisėtą sprendimą. Žemesnės instancijos teismas R. P. pagal BK 300 str. 1 d. kaltu pripažino ir nuteisė už veikas, padarytas 2007 m. sausio mėn. – 2007 m. balandžio 27 d. Apylinkės teismas dar nustatė, kad po to – 2007 m. gegužės 2 d., R. P. padarė dar ir kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 str. 2 d., už kurį ir nuteisė. Būtina pažymėti, kad BPK 3 str. 1 d. 2 p. yra imperatyviai įtvirtinta, kad pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 300 str. 1 d. numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), todėl pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p. p. nuostatas, galiojusias aptariamų veikų padarymo metu, asmeniui, kaltinamam padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai jis padarytas. Pagal to paties baudžiamojo įstatymo straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tai reiškia, kad senaties eiga pagal BK 300 str. 1 d. R. P. pareikštus kaltinimus turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. gegužės 2 d., kada, apylinkės teismo nuomone, buvo padarytas paskutinis nusikalstamas veikimas, atitinkantis BK 182 str. 2 d. dispoziciją. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 300 str. 1 d. senatis suėjo 2012 m. gegužės 2 d., o žemesnės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį R. P. atžvilgiu šioje dalyje priėmė 2012 m. gruodžio 12 d., t. y. jau pasibaigus minėtam senaties terminui. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių miesto apylinkės teismas turėjo nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BK 300 str. 1 d. R. P. atžvilgiu BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau to nepadarė. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 327 str. 1 p.).

Dėl R. P. ir G. P. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d.

Jau minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už apgaulės būdu didelės vertės svetimo turto įgijimą pagal BK 182 str. 2 d., atitinkamai R. P. už tris tokius nusikaltimus, o G. P. už vieną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kurie neginčijami ir apeliaciniais skundais, rodo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 gegužės 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 2007 m. vasario 9 d. R. P. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo įgytas didelės vertės svetimas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, turtas, 2007 m. balandžio 24 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytas didelės vertės AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas ir 2006 m. liepos 31 d. tos pačios bendrovės naudai įgytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis didelės vertės turtas. Visais atvejais buvo įgytos įvairios piniginės lėšos. Byloje surinktais įrodymais nustatytas toks aptariamų veikų padarymo mechanizmas, kurio apeliantai irgi neginčija. Taigi per 2006 m. sausio 19 d. – 2007 m. liepos 19 d. laikotarpį, tame tarpe ir laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. gegužės 2 d., G. P. ir R. P., veikdami kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, minėtos bendrovės vardu, o R. P. vieną sykį – 2007 m. vasario 9 d., asmeniškai bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ir pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė vekselių už 2680000 Lt (vekselių pirkimo kaina 2595704,53 Lt ir palūkanos bankui už vekselių pirkimą – paskolų operacijas 84295,47 Lt). UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už pirktus vekselius į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kaip minėta, vieną kartą į asmeninę R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančias banke UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 2595704,53 Lt, kuriuos bendrovė užfiksavo savo apskaitos registruose ir užpajamavo balansinėje sąskaitoje – „Atsiskaitomoji sąskaita litais (duomenys neskelbtini)“. Būtina pažymėti, kad tuo vienu atveju, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal asmeniškai R. P. išrašytą paprastąjį vekselį 100000 Lt pervedė į asmeninę apelianto banko sąskaitą, minima pinigų suma iškart taip pat buvo pervesta į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Per 2006 m. sausio 19 d. – 2007 m. liepos 19 d. laikotarpį iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo pervedamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų bankų sąskaitas, į valiutines sąskaitas tiekėjams už pirktas prekes ir suteiktas paslaugas, bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pirktus vekselius ir paslaugas, akcininkui R. P., VMI, Sodrai. Taip pat pažymėtina, kad pinigai į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotus vekselius, bet ir iš kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, iš bendrovės kasos bei iš akcininko R. P., kaip jau minėta, asmeninės sąskaitos. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos vadovų skirtingais laikotarpiais – atitinkamai R. P. ir G. P., parduodavę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprastuosius vekselius, laidavę vienas už kitą, nuo 2007 m. gegužės 16 d. vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolų nustatytais terminais visiškai nebemokėjo, vengė kontaktų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, sulyginęs ankstesnėje dalyje aptartą ir jiems pateiktą ataskaitą apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinę atskaitomybę – balansą, pelną (nuostolius), su faktine UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle, atspindėta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinėje atskaitomybėje apie balansą, pelną (nuostolius), pateiktoje VMI, vienareikšmiškai nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebūtų kreditavę ir pirkę minėtos bendrovės vekselių (13 t., 9-10 b. l.). Tai reiškia, kad ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje aptarti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinės atskaitomybės – balanso, pelno (nuostolių) – suklastojimo faktai ir šių suklastotų dokumentų panaudojimas – pateikimas kredito bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėjo lemiamą klaidinančią reikšmę, apsisprendžiant kredito bendrovei dėl paskolos suteikimo pagal paprastuosius vekselius, išrašytus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu ir vieną sykį asmeniškai R. P. (1 t., 25–170; 175–200 b. l.; 7 t., 1–200 b. l.; 9 t., 2–16; 74–83; 121 b. l.; 10 t. 172–173; 174–176 b. l.; 11 t., 5–7 b. l.; 12 t. 19–49; 74–76 b. l.; 13 t., 82–83; 84–87; 90–91; 93–96 b. l.).

Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2005 m. kovo 4 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš ,, (duomenys neskelbtini)“ už 1350 USD (3550,10 Lt) nusipirko automobilį ,,Chrysler PT Cruiser LMT“, pagamintą 2002-12-31 (deklaracijoje pagaminimo data taisyta į 2001-09-31), spalva juoda pilka, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2004 m. lapkričio 4 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš ,, (duomenys neskelbtini)“ už 1800 USD (4890,06 Lt) nusipirko automobilį ,,Cadillac CTS“, pagamintą 2003-12-31, baltos spalvos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti automobiliai 2005 m. balandžio mėn. ir 2006 m. kovo mėn. buvo užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose balansinėje sąskaitoje „Automobiliai skirti perpardavimui“. R. P., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. liepos 26 d. pateikė komercinį pasiūlymą, siūlydamas įsigyti 2002 metais pagamintą automobilį ,,Chrysler PT Cruiser LMT“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (2,4 l, mėlyna spalva, rida 35000 km, lieti ,,LEXANI“ ratlankiai 18 colių, el. Langai, el. veidrodžiai, centrinis užraktas, signalizacija, kondicionierius, automatinė pavarų dėžė, tempomatas, cd grotuvas) už 24000 Lt su PVM, ir 2004 metais pagamintą automobilį ,,Cadillac VIN CTS“ Nr. (duomenys neskelbtini) (baltas perlamutras, 3,2 l variklis, rida 80000 km, lieti ratlankiai, el. langai, el. veidrodžiai, centrinis užraktas, klimato kontrolė, automatinė pavarų dėžė, tempomatas, cd grotuvas, ksenoniniai žibintai, odinis salonas, elektra valdomos sėdynės, medžio apdaila) už 58000 Lt su PVM (2 t., 150 b. l.). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusprendė sudaryti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartis. Pagal grįžtamojo lizingo sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Klientas) perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Lizingo bendrovė), Lizingo bendrovė įsipareigojo sumokėti Klientui tokio turto kainą, o Klientas įsipareigojo išpirkti turtą iš Lizingo bendrovės, mokėdamas periodines turto išpirkimo įmokas bei palūkanas už naudojimąsi finansavimu. Be to, lizingo gavėjas (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo R. P.), sudarydama sutartį su Lizingo bendrove, prisiėmė atsakomybę už turto, konkrečiu atveju dviejų minėtų automobilių, kokybę, komplektiškumą, deklaruotą komerciniame pasiūlyme. Pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigyti automobilius – 1 naudotą automobilį ,,Cadillac CTS, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 58000,00 Lt su PVM, ir 1 automobilį ,,Chrysler PT Cruiser“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 24000,00 Lt su PVM, bei perduoti juos naudotis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kol Lizingo gavėjas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais išsipirks anksčiau minėtus automobilius. Pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo aukščiau nurodytus 2 naudotus automobilius bei įsipareigojo sumokėti jų kainą – 82000,00 Lt su PVM. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akceptavo R. P. komercinį pasiūlymą ir pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) už naudotą automobilį ,,Cadillac CTS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį ,,Chrysler PT Cruiser“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke 2006 m. rugpjūčio 8 d. pervedė 64.949,99 Lt. Minėta pinigų suma buvo užpajamuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose balansinėje sąskaitoje „Atsiskaitomoji sąskaita litais (duomenys neskelbtini)“. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2006-08-08–2007-07-19 laikotarpiu pinigai buvo pervedami į kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, atsiskaitoma su tiekėjais, mokami mokesčiai. Paminėtu laikotarpiu pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo banko sąskaitą gavo ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš kitų pirkėjų bei iš kitų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Lizingo gavėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lizingo bendrovei įsipareigojo sumokėti gautus pinigus per 36 mėnesius, kas mėnesį mokėti nustatytą mokestį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, pradedant mokėti nuo 2006-08-15, kol visiškai atsiskaitys su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėluodavo mokėti automobilių išpirkimo ir palūkanų įmokas, o nuo 2007-03-07 iš viso nustojo mokėti įmokas, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2007-05-10 pranešimu Nr. 01-30-2352 ,,Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ nutraukė abi Lizingo sutartis ir pareikalavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padengti įsiskolinimą bei grąžinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius minėtus automobilius. Suėjus reikalavimo terminui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino automobilių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodė, kur yra palikti tie automobiliai. 2007 m. birželio 6 d. antstolė V. Š. konstatavo faktines aplinkybes ir nustatė, jog automobiliai ,,Cadillac CTS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ,,Chrysler PT Cruiser“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nevažiuojantys, sudaužyti ar techniškai netvarkingi. Taigi nustatyta, kad automobilis ,,Chrysler PT Cruiser“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dar prieš jį parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaužytas, o ,,Cadillac CTS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2007-07-17 dienos stovėjo neremontuojamas, kol juos atsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilių techninę būklę, nenurodė, kad automobiliai sandorio metu yra sudaužyti ir nevažiuojantys, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suklaidinta ir nusprendė nupirkti pasiūlytus automobilius viso už 82000,00 Lt su PVM. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaulės būdu buvo įgytas svetimas turtas – 64950,00 Lt. Tiesa, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodinėmis įmokomis pagal lizingo sutartis už automobilius sumokėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį (10776,35 Lt) gautų pinigų, tačiau tai savaime nepaneigia nusikalstamos apgaulės požymio (2 t., 137–186 b. l.; 9 t., 22–49; 88–99 b. l.; 10 t., 172–173; 173–174 b. l.; 11 t., 5–6; 22–51; 55–81; 86–87; 115; 116–117; 120–121 b. l.; 13 t., 84–87; 90–91; 93–95; 95–96 b. l.).

Taip pat byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. spalio 25 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovės G. P., faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB ,,(duomenys neskelbtini)“ už atitinkamą atlyginimą įsipareigojo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus mainais už jos piniginį reikalavimą tretiesiems asmenims – SIA „(duomenys neskelbtini)“, susijusį su prekių pardavimu. Jau ankstesnėje šios nutarties dalyje buvo minėta, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) SIA „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, tačiau 2007 m. balandžio 24 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. pateikiant minėtas suklastotas sąskaitas faktūras ir suklastotą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinę ataskaitą apie bendrovės balansą, pelną (nuostolius) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, klaidinant AB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo deklaruota priešingai – kad prekės SIA „(duomenys neskelbtini)“ yra parduotos, ir, maža to, deklaruota gera UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, pozityvus nuosavo turto, pelno, nuostolių balansas. Taigi minėtos faktoringo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido AB ,, (duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimus pagal šios bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu pagal minimą faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. balandžio 24 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią AB ,,(duomenys neskelbtini)“, pervedė 59748,03 EUR. Kitaip tariant, pagal įrašus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose AB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 59748,03 EUR pervedė ne už SIA „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes, o avansu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. liepos 31 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liko skolinga 59748,03 EUR (206298,00Lt). Tačiau bankui pateikus reikalavimą apmokėti šias sąskaitas faktūras, jose nurodytas prekių gavėjas – SIA ,,(duomenys neskelbtini)“, tai padaryti atsisakė, pranešdama, kad prekių pagal minėtas sąskaitas niekada iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi – sandoriai pagal išvardintas sąskaitas faktūras neegzistuoja. Dėl to AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė 206298,00 Lt žalą. Aplinkybę, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktos suklastotos sąskaitos faktūros ir suklastota pažyma apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. finansinę atskaitomybę, patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo T. K. parodymai (11 t., 5 b. l.), iš dalies apeliantės G. P. parodymai (13 t., 95–96 b. l.), pati faktoringo sutartis ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtos ir jiems pateiktos PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijos (11 t., 182-194 b. l.), specialistų išvados (9 t., 22–49; 88–99 b. l.) ir kt. Kolegijai nekyla abejonių, kad suklastotų dokumentų panaudojimas, deklaruojant realiai neįvykusius faktus kaip realius, ir suklaidino AB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri už perleistą reikalavimą sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ minimose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, išminusavusi faktoringo sutartyje numatytą mokestį.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam konkrečiai buvo panaudotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos, tačiau neginčijamas faktas, kad jos buvo pervestos. Kolegijai nekyla abejonių, kad visais aptartais atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo panaudota apgaulė (pateikiant suklastotus dokumentus, deklaravus realiai neįvykusius faktus, kaip įvykusius, nuslėpus tikrąją lizinguojamų automobilių būklę), tačiau dėl viso to, kas paminėta, negalima daryti neginčijamos išvados, kad iš kredito bendrovių gauti pinigai buvo skirti R. P. ir (ar) G. P. asmeniniams poreikiams tenkinti, siekiant jiems asmeninės turtinės naudos. Visos abejonės, konkrečiu atveju, traktuojamos kaltinamųjų naudai.

Nagrinėjamojoje byloje R. P. veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 300 str. 1 d., dėl kurių jau pasisakyta ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, ir veikos, kuomet apeliantai kaltinami apgaule įgiję didelės vertės svetimą turtą, tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kokią teisinę reikšmę, apgaule įgyjant svetimą turtą, turėjo suklastotų dokumentų turinys ir jų panaudojimas, tačiau paties svetimo turto įgijimo proceso ir naudos gavėjo įvertinimas, kolegijos nuomone, yra itin svarbus šioje byloje tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir atitinkamai sprendžiant dėl veikos kvalifikacijos.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ realiai veikė atitinkamu nagrinėjamų veikų padarymo laikotarpiu ir vykdė komercinę veiklą. Šioje nutartyje jau aptartas apgaulės naudojimo, įgyjant svetimą turtą, mechanizmas rodo, kad faktiškai visais atvejais svetimas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis, turtas – pinigai, buvo įgyti realiai veikiančio juridinio asmens naudai. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kam konkrečiai buvo panaudotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos. Patys apeliantai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad visi pinigai, nagrinėjamais atvejais gauti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo naudojami tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti. Byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti priešingai, todėl kolegija minėtos apeliantų versijos nekvestionuoja.

Tai, kas paminėta, kelia abejones, ar aptariama veika apgaule juridinio asmens naudai įgyjant svetimą turtą pagrįstai traktuota kaip kvalifikuotas sukčiavimas pagal BK 182 str. 2 d.

Pirmiausia pažymėtina, kad sukčiavimo atveju BK 182 str. prasme kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. pelno (nuostolių) balansas buvo teigiamas, bendrovei mokestiniu laikotarpiu – 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. pakako trumpalaikio turto trumpalaikėms paskoloms padengti ir veiklai vykdyti. Nuo 2006 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrasis pelningumas mažėjo, 2006 m. ir 2007-01-01–2007-07-31 laikotarpiu bendrovei trūko trumpalaikio turto veiklai vykdyti, bendrovės skolos 2006-12-31 buvo didesnės už bendrovės turtą, bendrovės veikla buvo nuostolinga – bendrovės veiklos rezultatas buvo 425141 Lt, 888173 Lt skolos (9 t., 2–16 b. l.). Pasak apeliantų, jiems buvo žinoma bloga bendrovės padėtis, todėl buvo norima išsaugoti bendrovę, imamasi įvairių priemonių, už parduotus vekselius, pagal faktoringo ir grįžtamojo lizingo sutartis gautos piniginės lėšos iš kredito bendrovių buvo investuojamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tikslu pirkti prekes, atsiskaitinėti su kreditoriais ir pan. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. P. ir G. P. iš kredito bendrovių gautas pinigines lėšas naudojo ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė minėtas aplinkybes, tačiau, kolegijos nuomone, netinkamai teisiškai jas vertino, tai akcentuojama ir apeliaciniuose skunduose.

Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į BK 207 str. dispoziciją. Pagal minėto straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė minėto straipsnio prasme suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (nagrinėjamu atveju – kredito įstaigų) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų panaudojimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių (pvz., apie tikrąją lizinguojamų automobilių būklę), galinčių nulemti neigiamą kredito įstaigos sprendimą. Šioje byloje yra aktualūs trys piniginių lėšų iš kredito bendrovių įgijimo apgaule variantai – pagal išrašytus ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotus paprastuosius vekselius, pagal su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą faktoringo sutartį, pagal su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą grįžtamojo lizingo sutartį. Paprastųjų vekselių, lizingo ir faktoringo sąvokos baudžiamajame įstatyme nepateiktos, tačiau jas apibrėžia kiti teisės šaltiniai – pvz., Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK).

Pagal CK, vekselis, tai vertybinis popierius, dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis, tai vienas populiariausių finansinių instrumentų, naudojamas kaip priemonė trumpalaikiam finansavimui gauti, taip pat kaip priemonė esamam įsipareigojimui užtikrinti. Finansiniais vekseliais, aktualiais šioje byloje, faktiškai įforminta kredito įstaigos suteikta paskola ir skolininko besąlygiškas pasižadėjimas nustatytais terminais grąžinti tą skolą. Vekselio turėtojas, kaip konkrečiu atveju – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turi reikalavimo teisę, lygią vekselyje nurodytai sumai. Taip pat pažymėtina, kad vekselio pasirašymas yra savarankiškas sandoris ir nepriklauso nuo teisinių santykių, kurių pagrindu atsirado. Dėl to atitinkamai R. P., G. P., išdavę paprastuosius vekselius, laikytini banko skolininkais ir pagal minimą vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamiesi aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja. Šioje byloje, be kita ko, aktualu tai, kad vekselio gavėjui (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) kilo abejonių dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių galimybių sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, todėl vekselio gavėjas reikalavo papildomų garantijų – laidavimo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės už paskutinius mokestinius metus, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta nesąžiningai – pateikti kredito įstaigai tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės finansinę padėtį ir turtą, žinant, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiškai yra nemoki. Laidavęs vekselį asmuo ir tas, už kurį jis laidavo, paprastai atsako solidariai (CK 1.101 str., 1.105 str., 6.878 str., CK XLIII skyrius).

Grįžtamasis lizingas – tai lizingo (išperkamosios nuomos) sandoris, kai klientas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu lizingui parduoda klientui priklausantį turtą ir finansinio lizingo sutarties pagrindu, įvykdęs joje numatytas sąlygas, įgyja jo nuosavybę atgal. Tai tokia finansinio lizingo (nuomos) rūšis, kada turto pardavėjas ir lizingo gavėjas (nuomininkas) yra vienas ir tas pats asmuo. CK 6.567 str. 1 d. numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.) (CK 6.573 str. 1 d., 2 d.). Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį (šiuo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas), lizingo davėjas (nagrinėjamu atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) turėjo teisę pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju šie reikalavimai buvo ignoruojami, nes buvo nurodyta tik tai, kur yra laikomi lizinguojami automobiliai, todėl lizingo davėjas nutraukė lizingo sutartį, atsiėmė lizingo sutarties dalyką (du automobilius) ir juos realizavo, tikslu kompensuoti bent dalį nuostolių, atsiradusių dėl lizingo gavėjo sutarties nesilaikymo, apgaulės ir vengimo mokėti įmokas (CK 6.574 str.).

Faktoringas – tai paslaugų visuma, pagrįsta piniginių reikalavimų pagal kliento pirkėjams išrašytas sąskaitas už parduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas perleidimu bankui. CK 6.903 str. apibrėžta faktoringo sutarties samprata – ,,Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo pareigą tvarkyti kliento veiklos buhalterinę apskaitą, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais, esančiais perleidimo dalyku. Faktoringo sutarties dalyku, kuriam teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat atsirasianti teisė gauti pinigines sumas (būsimas reikalavimas) (CK 6.905 str.). Paprasčiau sakant, faktoringas – tai teisės reikalauti iš skolininko grąžinti skolą perleidimas finansuotojui, kai finansuotojas, sumokėjęs kreditoriui (klientui) didžiąją dalį skolininko skolos, įgyja reikalavimo teisę į skolininką. Tai reiškia, kad iš kliento gavęs sąskaitą finansuotojas ją įvertina ir nusprendžia, kokio dydžio avansą išmokės klientui. Faktoringas paprastai vyksta pagal vieną mechanizmą – finansuotojas sumoka klientui (kreditoriui) pinigus už skolininką, paimdamas tam tikrą mokestį už suteiktą avansą, po kiek laiko finansuotojas avansu išmokėtus pinigus susigrąžina iš skolininko. Šioje byloje nustatyta, kad pagal sudarytą faktoringo sutartį tarp AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pasirašytus minėtos sutarties priedus, buvo melagingai deklaruota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes už atitinkamas sumas pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tada iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ gauta procentinė dalis tariamos įmonės-skolininkės (SIA ,,(duomenys neskelbtini)“) nesumokėtos sumos, tačiau kredito įstaigai SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų už nupirktas prekes nesumokėjo, nes tokių prekių pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ši nepirko, nustatyta, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros buvo suklastotos. Taigi nagrinėjamu atveju pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytą faktoringo sutartį šios sutarties dalykas – piniginis reikalavimas iš SIA ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo apibrėžtas pateikiant minėtam finansuotojui dvi suklastotas sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir taip jį apgaunant, nes pagal faktoringo sutartį ir jos priedus perleistas piniginis reikalavimas iš SIA ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, remdamasi minėtų teisės aktų analize, daro išvadą, kad tiek pagal nupirktus paprastuosius vekselius, tiek pagal grįžtamojo lizingo ir faktoringo sutartis gautos piniginės lėšos (atitinkamai įvardytinos – paskola, naudojimusi finansavimu, avansu) yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 str. 1 d., dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi apgaule gaunamos paskolos, avanso ar kitokio kreditinio finansavimo dydis. Konkrečiu atveju suklastoti dokumentai buvo naudojami, siekiant gauti atitinkamą kreditavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Apie dokumentų klastojimą jau pasisakyta ankstesnėje šios nutarties dalyje.

Visuma nustatytų ir aptartų aplinkybių rodo, kad nagrinėjamomis veikomis nebuvo siekiama pasisavinti kreditavimo lėšas ir neteisėtai praturtėti, o buvo tikslas gauti lėšų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, todėl šioje byloje tirtos veikos atitinka BK 207 str. 1 d., o ne BK 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad byloje tirtos veikos (BK 207 str. 1 d.) padarytos iki 2007 m. gegužės 5 d. BK 207 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str. 3 d.), todėl pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. ,,b“ p. p. nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 (Žin., 2003 metai, Nr. 38-1733, Nr. 39-0 – atitaisymas) redakcija), galiojusias aptariamų veikų padarymo metu, asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai jis padarytas. Senaties eigą sustabdančių ir nutraukiančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl šiuo atveju dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo penkerių metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 m. gegužės 2 d., o G. P. – nuo 2007 m. sausio 17 d. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas 2012 m. gruodžio 12 d., t. y. pasibaigus minėtiems senaties terminams, todėl vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir šioje dalyje (BPK 327 str. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nuosprendį nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija (kasacinės bylos 2K-7-81/2013, 2K-214/2013), taigi ir bausmė tokiam asmeniui neskiriama, todėl pasisakyti šiuo klausimu apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

BPK 115 str. nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, nutraukiant bylą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kolegijos nuomone, nutraukus bylą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, turi būti palikta galimybė civiliniams ieškovams savo teises ir teisėtus interesus ginti naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis, todėl nuosprendis keičiamas ir civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo, pareikšti šioje byloje, paliekami nenagrinėtais (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 3 p., 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, pagal BK 182 str. 2 d. dėl apgaule įgytų AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal BK 300 str. 1 d. dėl pagamintos netikros 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikros 2007-04-24 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialui, pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikros 2007-04-27 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagaminimo ir jos pateikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, G. P. nuteista pagal BK 182 str. 2 d., ir bylą dėl šios dalies nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš R. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 39173,65 Lt, iš R. P. ir G. P. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 1019233,86 Lt, iš R. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 206298,00 Lt, ir civilių ieškovų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.