Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai V. Ž., pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus, atstovui Žydrūnui Kumpiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, ir V. V. dėl atnaujinimo įstatymu nustatyto termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. Ž. prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. nuosavybės teise valdytos 10 ha žemės sklypo nesugrąžintą 1,25 ha ploto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.

Nurodo, jog senelis P. V., kuris 1947 m. gegužės 17 d. mirė, (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą. Jos tėvas L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), prašymo atkurti nuosavybės teises nebuvo pateikęs. Pripažįsta, kad iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino, t.y. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ji nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio P. V. iki žemės nacionalizacijos turėtą žemę ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepadavė giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjos teigimu, 1992 m. gruodžio 30 d. V. V., buvusio žemės savininko sūnus (pareiškėjos dėdė), Nausodžio agrarinės tarnybai pateikė prašymą Nr. 469 gražinti savininko P. V. priklausiusią 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Prašyme įpėdiniais nurodė V. V., L. V. (pareiškėjos tėvą), A. V. ir I. K., o po L. V. mirties įpėdiniais buvo nurodyti jo vaikai, t.y. ji ir V. V. Teigia, jog tėvo prašymu buvo nuvykusi į Nausėdžio agrarinės reformos tarnybą, paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau manydama, jog brolis V. V. yra prašymą, pakartotinio prašymo neteikė, tik pateikė tėvo gimimo liudijimą. Nurodo, jog tik vėliau sužinojo, kad kiekvienas įpėdinis asmeniškai turi teikti prašymą, kaip jeigu nori susigrąžinti žemę. Teigia, jog prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 2004 m. kovo 3 d. Plungės rajono žemėtvarkos skyriui, kartu pateikdama savo gimimo ir santuokos liudijimus. Buvo įsitikinusi, kad atliko visus būtinus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimui, ir negavusi informacijos apie prašymo sprendimą, kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, kuris išaiškino, jog ji yra išbraukta iš pretendentų sąrašo, nes prašymas netenkintas. Tvirtina, jog Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 3 d. rašto, kuriame buvo pateikta informacija, jog prašymas netenkinamas ir nurodyta galimybė kreiptis į teismą, negavo. Prašymą atnaujinti terminus grindžia liga, ilgu gydymu, netektu darbingumu, neteisingu teisinės situacijos suvokimu, ir prašo tai pripažinti svarbiomis priežastimis ir remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi terminus atnaujinti.

Nurodo, jog broliui V. V. Telšių apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 68-16084 atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį, 1,25 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į likusią jos tėvui priklausiusią žemės dalį – 1,25 ha, nėra atkurtos. Siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę, argumentuodama, jog Atkūrimo įstatyme terminas dokumentams pateikti iš naikinamojo pakeistas į atnaujinamą, todėl prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą dokumentams pateikti.

Pareiškėja ir jo atstovė prašymą prašo patenkinti jame nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjos prašymo.

Nurodo, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina tik su svarbiomis priežastimis, kurios teismų praktikoje laikomos išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Nurodo jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ji kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog tik po tėvo mirties sužinojo prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikimo tvarką, negali būti vertinamos kaip svarbios, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės atkurti nuosavybės teises yra nepagrįstos, nes pateikti įrodymai apie sveikatą yra po 2014 m. spalio 13 d, t.y. po terminų pasibaigimo. Argumentuoja jog informacijos stoka, neišprusimas, neteisingas teisinės situacijos suvokimas, faktinių aplinkybių nežinojimas, yra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Pareiškėja elgdamasi rūpestingai ir apdairiai turėjo galimybę po tėvo mirties iki pasibaigiant Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams, pateikti reikiamus dokumentus dėl senelio žemės grąžinimo. Prašo įvertinti, kad teisminį procesą pradėjo daugiau kaip po 15 metų ir nepagrįstai teigia, jog negavo NŽT 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriame nurodyta, jog nuosavybės teisės nebus atkuriamos dėl praleistų terminų.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus, atstovas prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl prašymo pagrįstumo. Nurodo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su jos asmeniu, ligomis ir sprendimais teikti prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat negali vertinti priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas dokumentams pateikti, nes su ja nebendrauja. Nurodo, jog jam atkurtos nuosavybės teisės į 1,25 ha žemės Telšių apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 68-16084.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos V. Ž. prašymo atnaujinti terminus paduoti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo konstatuota, jog yra neginčijamai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jo susigrąžinti – gauti kompensaciją. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Teisės aktuose absoliuti nuosavybės teisių atkūrimo teisė nėra įtvirtinta, nes nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2019). Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Pagal teismų praktiką terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1939-629/2018). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Pareiškėja termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus praleidimo priežastimis nurodo sveikatos būklę, teisinių žinių stoką, klaidingą faktinės ir teisinės situacijos suvokimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar jos nurodytos priežastys gali būti laikomos objektyviomis kliūtimis paduoti prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Pagal byloje esančius nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis pareiškėjos senelis P. V., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą, 1992 m. gruodžio 30 d. V. V., Nausodžio agrarinės reformos tarnybai buvo pateikęs prašymą Nr. 469 atkurti nuosavybės teises į P. V. nuosavybės teise valdytą 10 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), įpėdiniais nurodydamas V. V., L. V. (pareiškėjos tėvas), A. V., I. K. Minėtame prašyme nurodyta, jog L. V. miręs, paveldėtojai nurodyti Virginijus V. ir V. Ž., kurios vardas pavardė prašyme nubraukti. Nausėdžio agrarinės reformos tarnyboje 1995 m. sausio 3 d. ir 1995 m. sausio 4 d. gauti V. V. ir I. K. prašymai atkurti jiems nuosavybės teises į P. V. valdytą žemę, 1998 m. gruodžio 22 d. gautas V. V. prašymas atkurti jam nuosavybės teises į 1,25 ha senelio valdytą žemę. Telšių apskrities viršininko sprendimais 1995 m. gegužės 31 d. Nr. 68-3613 ir Nr. 68-3640 ir 2002 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 68-16084 nuosavybės teisės atkurtos V. V., I. K. ir V. V. Nuosavybės teisės neatkurtos į likusią 3,75 ha žemę.

Nustatyta, jog pareiškėja V. V. iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises taip pat iki įstatymu nustatyto termino 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku. Pareiškėjos tėvas L.V. mirė (duomenys neskelbtini), jis nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2004 m. kovo 3 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Plungės rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 3 d. raštu Nr. 97 pranešė pareiškėjai, jog nuosavybės teisės nebus atkurtos, nes iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. nepristatyti dokumentai: gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas buvo pateikti kartu su 2004 m. kovo 3 d. prašymu, praleidus Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytas priežastis: klaidingą faktinės, teisinės situacijos suvokimą, teisinių žinių stoką, sprendžia, jog jos yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintomis svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis, aplinkybėmis. Duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę, jos nurodytos aplinkybės apie sutuoktinio ligą, patvirtina, jog tai buvo po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų, todėl tokios aplinkybės taip pat negali pripažintos sukliudžiusiomis laiku pačiai ar per atstovą paduoti prašymą, dokumentus. Pagal LVAT praktiką sveikatos būklė gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu paties pretendento liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1102-261/2015). Nagrinėjamu atveju šeimos narių, pačios pareiškėjos sveikatos būklė per visą nurodomą laikotarpį negali būti vertinama kaip apribojusi pareiškėjos galimybes žinoti apie visuomenėje vykstančius nuosavybės teisių atkūrimo procesus ir galimybes pasidomėti savo individualiomis teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, domėtis kitų pretendentų V. V., I. K. (dėdė ir teta),V. V. (brolio) prašymų eiga. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja 2015 m. kovo 23 d. ir 2016 m. birželio 7 d. prašymais kreipėsi į NŽT dėl namų valdos suprojektavimo ir žemės nuomos paneigia teiginius, jog dėl sveikatos būklės ji negalėjo realizuoti teisės atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie sveikatos būklę iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų, todėl jos sveikatos būklė negali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja pripažįsta, jog po tėvo mirties sužinojo, kad prašymus privalo paduoti kiekvienas pretendentas atskirai, tačiau tai padarė tik 2004 m. kovo 3 d., praėjus beveik 10 metų nuo sužinojimo. Aplinkybė, jog pareiškėja galėjo negauti NŽT 2004 m. kovo 3 d. rašto Nr. 97, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, nevertintina reikšminga aplinkybe sprendžiant pareiškėjos prašymą atnaujinti terminus. Atsisakymas parengtas, pareiškėjai praleidus terminą paduoti prašymą ir dokumentus nuosavybės atkūrimui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pats suinteresuotas asmuo turi pareigą veikti rūpestingai ir operatyviai, siekdamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (žr. pvz. LVAT 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019). teisių atkūrimo byloje, atvykus į instituciją su ja susipažinti.

Svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindą įstatymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai trukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti prižįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina nerinkamo įstatymų reikalavimo vykdymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė jog pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko P. V. nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusias priežastis, dėl kurių ji negalėjo įstatymu nustatytais terminais paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos V. Ž. prašymą dėl atnaujinimo praleistų terminų paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į P. V. nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.