Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., jo atstovui advokatui A. P., suinteresuotam asmeniui su savarankišku reikalavimu R. J., suinteresuotiems asmenims D. J., L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis R. J., E. S., D. J., L. J. dėl palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti juridinio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens R. J. priešpriešinį pareiškimą dėl palikimo priėmimo pradedant turtą faktiškai valdyti juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savarankišką reikalavimą reiškiantis suinteresuotas asmuo R. J. prašo tenkinti jos pareiškimą, pareiškėjo R. S. pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad santuoka tarp tėvo ir jų motinos N. S. buvo nutraukta, tačiau tėvai faktiškai naudojosi užgyventu turtu bendrai, kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Su jais taip pat kartu gyveno brolis R. S., kuris savo šeimos nebuvo sukūręs. Tėvas V. S. testamento nebuvo sudaręs, Tėvo laidojimo apeigas organizavo buvusi jo sutuoktinė N. S., kuri po jo mirties perėmė visą palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Be to, prie palikimo priežiūros prisidėjo ji, R. J., ir mirusiojo dukros E. bei L. Brolis R., nors faktiškai gyveno sodyboje, tačiau kaip ir sesuo D. visada vengė prisidėti prie sodybos priežiūros, tėvo palikimo nepriėmė, juo nesirūpino. Po V. S. mirties tėvui priklausiusią turto dalį iki savo mirties, t.y. iki (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir tvarkė N. S., kurią ji ir laikanti faktine palikimo priėmėja, kadangi visas tėvo užgyventas turtas buvo sukurtas bendrai su N. S. jų santuokos metu. 2007 metais ji, R. J., įsikraustė į sodybą su savo vaikais ir nuo to momento ji laiko save tėvo turto paveldėtoja ir tvarkytoja. Nurodo, kad jos brolis pareiškėjas R. S. tėvų turto niekada neprižiūrėjo, jį apleido.

Suintereusoti asmenys D. J. ir L. J. teismo podėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo R. S. pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo V. S. mirties jo palikimą priėmė R. S.. Suinteresuoto asmens R. J. pareiškimą prašo atmesti. D. J. ir L. J. parodė, kad jų tėvai buvo išsituokę, tačiau po ištuokos toliau gyveno vienoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvais gyveno jų brolis R. S.. Visos seserys buvo išėję iš tėvų namų ir kūrė savarankiškus gyvenimus. (duomenys neskelbtini) metais mirė jų tėvas V. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jo mirties sodyboje liko gyventi R. S. su motina N. S.. Tėvas testamento nebuvo sudaręs. Po tėvo mirties visą jo turtą perėmė valdyti R. S.: jis tvarkė ūkį, rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu, mokesčiais ir pan. Jos nepretendavo į palikimą, todėl kartu su seserimi E. S. notarinėje kontoroje parašė pareiškimus dėl atsisakymo palikimo į tėvo dalį. R. J. į sodybą įsikraustė 2007 metais po skyrybų su sutuoktiniu. Sodyboje ji apsigyveno su trimis savo vaikais ir ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas R. S. į tėvo valdytą dalį.

Suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Iš jos pateikto pareiškimo matyti (b.l. 136), kad ji faktines aplinkybes nurodo analogiškai D. J. ir L. J. patvirtindama, kad po tėvo V. S. mirties jo turtu toliau rūpinosi ir palikimą faktiškai priėmė R. S..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. S. pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens R. J. pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini), ką įrodo į bylą pateiktas mirties liudijimas (b.l. 8). Pareiškėjas R. S. ir suinteresuoti asmenys R. J., E. S., D. J., L. J. yra palikėjo V. S. vaikai. Jų giminystės ryšys patvirtinamas metrikiniais dokumentais (b.l. 7, 13, 11, 14). V. S. mirties momentu turėjo nekilnojamojo turto: 1/7 dalis gyvenamojo namo, 1/7 dalis keturių ūkinių pastatų ir 1/7 dalis lauko tualeto, 71/1000 dalis katilinės, 9/500 dalis vaikų darželio su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei 13/100 dalių keturių mineralinių trąšų sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), kas įrodoma įrašais, padarytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (t. I, b.l. 21-46), taip pat jis turėjo teisę į žemės sklypo nuosavybės atstatymą. Palikėjas V. S. testamento nebuvo sudaręs. Po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įstatymo nustatytu terminu nė vienas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarinį biurą nesikreipė. Byloje kilo ginčas dėl faktinio pavelėjimo.

Atsiradusiam paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė. Paveldėjimo santykius palikėjo V. S. mirties metu reguliavo 1964 metų Civilinis kodeksas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kaip minėta, nė vienas iš įpėdinių nepadavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tai patvirtina palikimo atsiradimo vietos notaro išduotas liudijimas (b.l. 11). Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, V. S. dukterys E. S., D. J., L. J. palikimo po tėvo mirties atsisakė ir tai patvirtino notarų biuruose rašytais vienašaliais pareiškimais (b.l. 12, 14, 17).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. S. ir N. S. santuoka buvo nutraukta. Šį faktą patvirtina į bylą pateiktas jų ištuokos liudijimas (b.l. t. I, 128). Tokiu būdu pirmos eilės paveldėtojai po tėvo mirties yra mirusiojo vaikai (1964 m. CK 573 str.). Negalima sutikti su R. J. tvirtinimu esą po V. S. mirties jo palikimą faktiškai priėmė ir valdė buvusi jo sutuoktinė N. S., o po jos mirties palikimą priėmė R. J.. Nei pagal dabar galiojančio CK normas, nei pagal palikėjo mirties metu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas buvęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, ratą. Taigi, kitiems įstatyminiams įpėdiniams atsisakius paveldėjimo teisės, V. S. palikimą pagal įstatymą galėjo priimti tik neatsisakę palikimo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai (1964 m. CK 573 str.), t.y. R. S. ir R. J..

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad po V. S. mirties (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuris dalinės nuosavybės teise priklausė mirusiajam ir jo buvusiai sutuoktinei N. S., liko gyventi mirusiojo sūnus R. S. su motina N. S.. Pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų D. J., L. J. parodymais, E. S. rašytiniu paaiškinimu (t. I, b.l. 136) patvirtinama, kad R. S. su motina sudarė šeimą ir bendrais veiksmais tvarkė ūkį, prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius. Fakto, kad sodyboje po tėvo mirties liko gyventi R. S., neneigia nė R. J.. Visa tai įrodo, kad R. J. palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perėmė mirusiojo turtą ir pradėjo jį valdyti. Tokius jo veiksmus kaip valdymo tęstinumą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai, išrašyti R. S. vardu, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos (b.l. 124-126).

Šioje byloje nustatyti faktai, kad po V. S. mirties R. S. rūpinosi ūkiu, prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius, sprendė dėl sodybos apkūrenimo reikalų, leidžia daryti išvadą, kad jis priėmė tėvo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

R. J. parodė, kad ji tėvo palikimą priėmė nuo 2007 metų, kuomet nutraukusi santuoką, su trimis vaikais įsikraustė į tėvų sodybą. Tačiau kaip minėta, pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusią teisę, palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. R. J. nepateikė jokių duomenų, kad po tėvo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Priešingai, ji pati patvirtino, kad per šešis mėnesius po tėvo mirties neatliko jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, visai nepretendavo į palikimą, kūrė savarankišką gyvenimą su savo šeima, apie vienuolika metų gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir į tėvų sodybą nepretendavo. Ji laikė, kad visas po tėvo mirties likęs turtas turi priklausyti jų motinai N. S., kadangi abu tėvai visą turtą užgyveno bendrai. Jos pateiktos į bylą rašytinės sutartys dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, kanalizacijos įrengimo, prekių pirkimo dokumentai yra sudaryti 2012 metais ir nepatvirtina fakto, kad R. J. palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu. Be to, po motinos mirties jai atiteko dalis sodybos, todėl šios rašytinės sutartys tik patvirtina, kad R. J. rūpinasi jai tekusia sodybos dalimi.

Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad R. J. tėvo palikimo nepriėmė sąmoningai, ir tai lemia atitinkamus teisinius padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Atstatyti praleistą terminą palikimui priimti R. J. neprašo, be to,toks prašymas nebūtų logiškas, kadangi pati R. J. patvirtino, jog po tėvo mirties sąmoningai nepretendavo į jo turto dalį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nėra pateikta įrodymų, kad R. J. per šešis mėnesius po tėvo V. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti jo palikimą. Priešingai, ji pati patvirtino, kad tokių veiksmų neatliko, priimti palikimo po tėvo mirties nesiekė, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.

Iš R. J. priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -168,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo R. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad savo teises į paveldėjimą galėtų įgyvendinti pareiškėjas R. S..

R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Priteisti iš R. J. 168,50 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 50 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliacine tvarka.