- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- AS-143-278-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- E. B. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. S. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. B. S. (toliau – pareiškėja) 2009 m. vasario 18 d. skundu, kurį 2009 m. kovo 16 d. patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 6407, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į tėvui L. M. priklausiusį 0,0900 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais; 2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) atkurti nuosavybės teises į išlikusią laisvą žemę, priklausiusią iki 1940 m. L. M., (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį padalijimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad yra 75 metų amžiaus, didelė ligonė nuo 2002 m. Sveikatos būklė yra sunki ne tik dėl išeminės širdies ligos, hipertenzijos, bet ir dėl deformuojančios osteoporozės, stuburo osteochondrozės, stuburo slankstelių deformuojančios osteochondrozės, sėdimojo nervo neuralgijos, kelio sąnarių artrozinių pakitimų ir kt. Jai reikalingas pastovus gydymas ir gydytojų priežiūra. Dėl paminėtų ligų ištisai būna prikaustyta prie lovos, jai reikalingas aptarnavimas. Tas pats buvo 2006 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, kada gulėjo ligos patale, negalėjo vaikščioti. Vėliau sveikatos būklė mažai pasikeitė, tik galėjo atsikelti. Teigė, kad dėl nurodytų ligų ir riboto judėjimo laiku paduoti skundo neturėjo galimybės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėja tvirtina apie ginčijamą aktą, t. y. apie tai, jog nuosavybės teisės jai atkurtos vertybiniais popieriais, sužinojusi 2006 m. vasario 20 d. Todėl ji, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, skundą teismui turėjo teisę paduoti iki 2006 m. kovo 21 d. Skundą teismui pareiškėja padavė 2009 m. vasario 18 d., t. y. beveik trejais metais praleidusi terminą. Teismas pažymėjo, jog išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėja serga lėtinėmis ligomis (išemine širdies liga, aterosklerotine kardioskleroze, antrine hipertenzija, stabilia krūtinės angina, širdies nepakankamumu, smegenų kraujagyslių liga, sėdimojo nervo neuralgija, osteoporoze ir kt.). Šios ligos tam tikrais periodais galėjo objektyviai turėti įtakos pareiškėjos galimybėms paduoti skundą. Tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2006 m. vasario 20 d. iki skundo teismui padavimo gydėsi stacionare, apie tai, jog buvo prikaustyta prie lovos ir buvo slaugoma. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertinamas visas laikotarpis nuo termino skundui paduoti teismui eigos pradžios iki skundo padavimo teismui dienos (nagrinėjamu atveju beveik trejų metų laikotarpis). Administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata, kad sirgimas lėtinėmis ligomis ir nesigydymas stacionare nepripažintinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Nors pareiškėja ir pateikė įrodymus apie jos lėtines ligas paminėtu laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė dėl anksčiau minėtų priežasčių negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, sutrukdžiusia paduoti skundą per trejų metų laikotarpį. Pareiškėja savo teises turėjo galimybę ginti ne tik pati, bet ir per atstovą. Teismas, atsižvelgęs į ilgą termino skundui paduoti praleidimo terminą, prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės nėra objektyvios termino praleidimo priežastys, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 34 str. 3 d.). Neatnaujinus termino skundui paduoti dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 6407 panaikinimo, yra pagrindas šią skundo dalį atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kitas skundo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į išlikusią laisvą žemę, iki 1940 m. priklausiusią L. M., yra glaudžiai susijęs su reikalavimu dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 6407 panaikinimo, todėl jį taip pat atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad teismas atėmė iš jos teisę kreiptis į teismą ginant nuosavybės atgavimo interesą, sudarydamas sąlygas praturtėti kitiems jos sąskaita. Pabrėžia, kad nurodė visas sąlygas, leidžiančias atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teismas jas įvertino netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad skųsdama Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 6407 dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo, apie kurį sužinojo 2006 m. vasario 20 d., 2009 m. vasario 18 d. į teismą ji kreipėsi praleidusi Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių vertinimu ir teigia, jog teismas atėmė iš jos teisę kreiptis teisminės gynybos.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Pareiškėja prašyme dėl termino atnaujinimo išvardijo ligas, jos nuomone, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą (b. l. 39). Įvertinus nurodytas ligas ir jas pagrindžiančius įrodymus, negalima daryti išvados, jog per visą ištisai trejų metų laikotarpį šios ligos objektyviai trukdė pareiškėjai kreiptis į teismą. Paminėtos ligos yra lėtinio pobūdžio. Be to, nurodytu laikotarpiu šios ligos netrukdė pareiškėjai su skundais kreiptis į kitas institucijas (b. l. 9 – 10, 17, 22). Pareiškėja savo teises turėjo galimybę ginti ne tik pati, bet ir per atstovą (ABTĮ 49 str.). Įstatymo garantuojama teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis imperatyvių teisės normų reikalavimų.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl termino Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. sprendimui Nr. 6407 apskųsti atnaujinimo, konstatavęs, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių (ABTĮ 34 str. 1 d.), ir skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Kadangi atsisakyta priimti šį reikalavimą (pagrindinį), pagrįstai atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises (išvestinį) (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Taigi Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. B. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.