Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1582-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
2S-1582-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
UAB „Rionita“
Ieškovas
UAB „Titvesta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1582-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rionita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Titvesta“ ieškinį atsakovui UAB „Rionita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Titvesta“ 2010-07-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rionita“ 49743,45 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 8854,27 Lt delspinigių, 12,68 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ginčo suma yra didelė, atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti savo prievolę atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas, nėra žinoma apie atsakovo prievolės įvykdymą užtikrinančių priemonių buvimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje ir taip išvengtų išieškojimo pagal priimtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 49743,45 Lt skolos, 8854,27 Lt delspinigių, 12,68 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (58597,72 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 879 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - areštavo atsakovo UAB „Rionita“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims 58597,72 Lt sumai. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutarė areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, mokant mokesčius valstybei. Atsižvelgęs į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, reikalavimo sumą, neaiškų atsakovo mokumą, teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rionita“ prašo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti 2010-07-07 nutartį, nurodant, kad areštuojamas pridedamas sąraše nurodytas ilgalaikis turtas. Teismui nusprendus palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų patirti nuostolių atlyginimo užtikrinimą 58597,72 Lt sumai. Nurodo, kad ieškovo prašoma išieškoti pinigų suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė, o turto įmonė turi už žymiai didesnę, nei skola, sumą, todėl atsakovo turto areštas yra netikslinga ir neproporcinga priemonė. Atsakovas nevengia savo prievolių vykdymo, o prie skundo pateikiama sąskaitos apyvarta pagal klientus įrodo, kad atsakovas su ieškovu atsiskaito, per šešis mėnesius nuo 2010-01-01 iki liepos mėnesio atsakovui buvo išmokėta 62922,56 Lt, kai tuo tarpu per tą patį laikotarpį buvo išrašyta 52450,15 Lt sąskaitų. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo įmonė, negalėdama laisvai disponuoti areštuotu turtu bei piniginėmis lėšomis, negalėtų vykdyti veiklos, būtų pakirstas kontrahentų pasitikėjimas įmone ir ji taptų negyvybinga, be darbo liktų 40 šiuo metu bendrovėje dirbančių darbuotojų, nebūtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad skola susidarė per 2009 metus, kai buvo didžiausia krizė rinkoje, tačiau, nepaisant to, atsakovas nuolat moka skolą. Taip pat atsakovo įmonė net ir 2009 metus baigė pelningai. Įmonė turi daug ilgalaikio turto ir atsargų, todėl, net ir patenkinus ieškinį, sprendimas būtų pilnai įgyvendintas. Esminė įmonės problema yra apyvartinių lėšų trūkumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Titvesta“ prašo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad atlikus atsakovo pateiktų dokumentų analizę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 1525467 Lt, o atsakovo ilgalaikio turto vertė sudaro 1 Lt. 2009 metais atsakovas, turėdamas tik 25405 Lt veiklos pelno, patyrė finansinės ir investicinės veiklos nuostolius 30978 Lt sumai. Atsakovas nepateikė balanso bei nuostolio ataskaitos už 2010 metų pirmą pusmetį. Atsakovas minimu laikotarpiu vykdė skolos padengimą pagal grafiką, kuris šalių buvo patvirtintas ir vykdydamas šią savo prievolę atsakovas nesumažino ieškovui skolos, priešingai sukaupė tokio pat dydžio skolą. Atsakovas, gavęs skundžiamą nutartį, kreipėsi į pasirinktą antstolį ir nurodė jo pageidaujamo areštuoti turto sąrašą, todėl buvo areštuota atsakovui priklausančios prekybinės įrangos dalis, kurios areštas netrukdo atsakovui šios įrangos naudoti pagal paskirtį. Atsakovas iškreipia ginčo faktines aplinkybes ir klaidina teismą. Atsakovas nepateikė teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriamų nuostolių pagrindimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė - reikalavimo suma sudaro 58597,72 Lt, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo UAB „Titvesta“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 58597,72 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Rionita“ (apelianto) finansinę padėtį. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimo suma laikytina didele, nesutinka ir atskirajame skunde teigia, kad atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, tokia suma nėra didelė, nes įmonė turi turto už žymiai didesnę nei esanti skola sumą. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2009 metais veikė pelningai, nuolat mokėjo ir moka atsakovui susidariusią skolą. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, nes iš pateiktų duomenų: pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 (b.l. 52, 53), matyti, kad atsakovo grynasis pelnas per minėtą laikotarpį sudarė tik 6852 Lt, tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) - 25405 Lt, dėl finansinės ir investicinės veiklos atsakovas patyrė 30978 Lt nuostolių. Iš pateiktų sąskaitų „apyvarta pagal klientus“ matyti, kad per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 apyvartos kreditas sudarė 176556,55 Lt, apyvartos debetas – 143860,18 Lt, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 apyvartos kreditas sudarė 52450,15 Lt, apyvartos debetas - 62922,56 Lt, t.y. per 2010 metus atsakovo įsiskolinimas ieškovui padidėjo (b.l. 54-60). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo finansinę būklę 2009 metais, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo finansines galimybes 2010 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys objektyviai nepatvirtina skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimą teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, kad esminė įmonės problema yra apyvartinių lėšų trūkumas. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškovo reikalavimo suma nelaikytina didele, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negalėtų vykdyti veiklos, būtų pakirstas kontrahentų pasitikėjimas įmone, ji taptų negyvybinga, be darbo liktų 40 šiuo metu įmonėje dirbančių darbuotojų, būtų nemokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Tokie apelianto argumentai prieštarauja to paties skundo argumentams apie gerą atsakovo finansinę padėtį, todėl negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo ar suinteresuoto asmens atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje įvykdymas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Pažymėtina, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, leido atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas, ir mokesčius valstybei. Nagrinėjamoje byloje teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta prašyme, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.), laikėsi areštuojamo turto eiliškumo. Tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas ieškovo UAB „Titvesta“ reikalavimas, yra išlaikyta ir šalių interesų pusiausvyra.

Apelianto atskirojo skundo motyvai dėl užstato nuomos sutarties vykdymui, dėl skolos dydžio ir pan. nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl minimų atskirojo skundo argumentų taip pat nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Atsakovas UAB „Rionita“ savo atskirajame skunde prašo pakeisti 2010-07-07 nutartį, nurodant, kad areštuojamas pridedamas sąraše nurodytas ilgalaikis turtas, o taip pat įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tačiau tokie prašymai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui, todėl negali būti nagrinėjami ir apeliacine tvarka (CPK 306 str. 2 d.). Be to vien tai, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 7,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rionita““ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius