Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo UAB „Plungės šaltis“ nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią sudėtine pastato - šaldytuvo, unikalus Nr. 6899-3002-3010, esančio Stoties g. 9, Plungėje, dalimi, panaikino Telšių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 560 166 punktą, kuriuo AB „Lietuvos energija“ pripažinta nuosavybės teisė į TP-67 transformatorinę 1Hp (1995 m.) 30,31 kv. m bendro ploto, esančią Stoties g. Plungėje, pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo AB „VST“ nuosavybės teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre į pastatą - transformatorinę, unikalus Nr. 6899-5002-5014, esančią adresu Stoties g. 9 C, Plungė, įpareigojo atsakovą AB „VST“ nustatyti nuosavybės teisės ribą ant UAB „Plungės šaltis“ priklausančių 10 kW prijungimo prie 2 x 400 kWA galios transformatorinių gnybtų, teisės norminių aktų nustatyta tvarka nustatyti elektros energijos paskirstymo apskaitą ant UAB „Plungės šaltis“ priklausančių 10 kW prijungimo prie 2 x 400 kWA galios transformatorinių gnybtų bei taikyti UAB „Plungės šaltis“ elektros energijos paskirstymo tarifą kaip vartotojui, gaunančiam elektros energiją iš žemesnės kaip 110 kW, bet ne žemesnės kaip 6 kW įtampos elektros tinklų, priteisė iš atsakovo AB „VST“ ieškovui UAB „Plungės šaltis“ 157 697,21 Lt nuostolių atlyginimo, 1000 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 4465,94 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, taip pat valstybei 4235,22 Lt žyminio mokesčio atlyginimo, priteisė iš Telšių apskrities viršininko administracijos ieškovui UAB „Plungės šaltis“ 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, priteisė iš ieškovo UAB „Plungės šaltis“ atsakovui AB „VST“ 2000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas pastatą-šaldytuvą įgijo nuosavybėn kartu su transformatorine, kurios bendras plotas kito, bet kuri laikytina sudėtine pastato-šaldytuvo dalimi. Teismas konstatavo, kad transformatorinė yra pastato-šaldytuvo priklausinys, todėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jį kaip atskirą objektą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad kadangi transformatorinė įregistruota ne kaip pastato-šaldytuvo savininko – ieškovo, o kaip atsakovo AB „VST“ nuosavybė, ir nėra duomenų apie tai, kad ji būtų perleista AB „VST“ nuosavybėn, todėl ginčijama teisinė registracija neatitinka konstitucinio nuosavybės neliečiamumo bei kitų teisės principų ir ji turi būti panaikinta. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad teisinių veiksmų atlikimo metu nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Civilinio kodekso, nei Apskrities valdymo įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos, nei kiti galiojantys teisės norminiai aktai apskrities viršininkui nesuteikė teisės nekilnojamojo daikto, kuris nėra apskrities ar valstybės nuosavybė, priklausinį paimti iš vieno juridinio asmens ir perduoti kitam, kadangi tokia teisė suteikta tik daikto savininkui, kurio teises saugo Konstitucija bei daiktinės teisės normos ir kuris turi teisę disponuoti tiek pagrindiniu, tiek antraeiliu daiktu, o iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės (CK 4.37, 4.93 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas įregistruoti transformatorinę kaip atskirą objektą viešame registre, tokių dokumentų nepateikė, o VĮ Registrų centro darbuotojai, atlikę kadastrinius pastato matavimus AB „VST“ prašymu ir neįsitikinę šio statinio teisine priklausomybe, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ginčo transformatorinė buvo nepagrįstai įrašyta į AB „Lietuvos energija“ balansą ir ginčijamu apskrities viršininko sprendimu jai perduota nuosavybėn, o reorganizavus šį juridinį asmenį perduota atsakovui, todėl ieškovo reikalavimai dėl nuosavybės teisės į šią transformatorinę, kuri yra sudėtinė pastato-šaldytuvo dalis, pagrįsti, jie tenkintini, skundžiamas Telšių apskrities viršininko įsakymas bei transformatorinės teisinė registracija atsakovo AB „VST“ vardu naikintini.

Teismas iš esmės sutiko dėl kitų ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakovę nustatyti nuosavybės teisės ribą ant UAB „Plungės šaltis“ priklausančių 10 kV prijungimo prie 2 x 400 kVA galios transformatorinių gnybtų bei nustatyti elektros energijos paskirstymo apskaitą ant šių gnybtų, taikyti UAB „Plungės šaltis“ elektros energijos paskirstymo tarifą kaip vartotojui, gaunančiam elektros energiją iš žemesnės kaip 110 kV, bet ne žemesnės kaip 6 kV įtampos elektros tinklų, ir priteisti iš AB „VST“ 315 394,43 Lt nuostoliams atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gegužės 29 d., 2002 m. spalio 5 d. prašymai, transformatorių pirkimo dokumentai, 2002 m. gegužės 2 d. projektavimo tyrinėjimo darbų sutartis, šių darbų 2002 m. birželio 7 d. priėmimo-perdavimo aktas, aiškinamasis raštas, atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas atliko visus reikiamus veiksmus, kuriuos atsakovas nustatė techninėse sąlygose - ieškovas transformatorius įsigijo savo lėšomis, juos sumontavo nepažeisdamas teisės aktais nustatytų reikalavimų jam nuosavybės teise priklausančioje transformatorinės pastotėje, todėl visi joje esantys laidai ir kiti daiktai laikytini ieškovo nuosavybe, o iš transformatorinės išeinantys laidai – AB „VST“ nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad atsakovas AB „VST“ yra elektros energijos tiekimo monopolininkas Vakarų Lietuvoje, ir nebendradarbiavo su ieškovu priimant sprendimus, konstatavo, kad atsakovo neveikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje, todėl atsakovo atsisakymas nustatyti nuosavybės ribą ant 10 kV prijungimo prie 2 x 400 kVA galios transformatorinių gnybtų ir nustatyti elektros energijos paskirstymo apskaitą ant šių gnybtų yra neteisėtas ir nepagrįstas, o 1998 m. rugpjūčio 14 d. ribos aktas-pažyma negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti teisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad ieškovui įvykdžius visus atsakovo nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo nepriskirti jo prie antros vartotojų grupės ir netaikyti jam beveik du kartus mažesnio negu trečios grupės vartotojui elektros energijos paskirstymo tarifo, ir todėl konstatavo, kad AB „VST“, nepriskirdama ieškovo antrai vartotojų grupei, kuriai taikomi mažesni elektros energijos tiekimo tarifai, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai neveikė, dėl šių veiksmų neatlikimo ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp tos sumos, kurią jis mokėjo už tiekiamą produkciją, ir tos, kurią turėjo mokėti, tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, be to, atsakovas neįrodė, jog dėl šių pasekmių nėra jo kaltės, atsakovui AB „VST“ taikytina civilinė atsakomybė ir jis įpareigotinas atlyginti ieškovui atsiradusius nuostolius. Teismas pažymėjo, jog ieškovas yra įmonė, kuri siekia pelno, todėl ieškovui taikomi didesni rūpestingumo, atidumo bei kruopštumo reikalavimai. Tai, kad už elektros energijos tiekimą trejus metus ieškovas mokėjo didesniu tarifu, neskundė atsakovo atsisakymų ir negynė savo teisių teismine tvarka, nors žinojo, kad jos yra pažeistos, laikytina dalies rizikos dėl atsiradusių pasekmių prisiėmimu. Dėl to, kad ieškovo neveiklumas lėmė didesnės žalos atsiradimą, teismas, pripažindamas ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, efektyvios teisminės gynybos, teisėtų lūkesčių bei kitais teisės principais, sumažino reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą pusiau ir priteisė 157 697,21 Lt nuostoliams atlyginti (CK 1.2 str. 1 d., 1.5. str., 1.137 str., 1.138 str., 6.248 str. 3 d., 6.249 str).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad transformatorinė TP-67 yra pastato-šaldytuvo sudėtinė dalis, kad 2002 m. kovo 21 d. techninėse sąlygose Nr. 297-04-04 nurodyti reikalavimai UAB „Plungės šaltis“ yra neprivalomi, kad UAB „Plungės šaltis“ įvykdė 2002 m. kovo 21 d. technines sąlygas Nr.297-04-04, kad UAB „Plungės šaltis“ teisėtai pakeitė transformatorius transformatorinėje TP-67, kad UAB „Plungės šaltis“ pateikti duomenys apie sunaudotą elektros energiją ir taikytus elektros energijos tarifus yra teisingi.Teismas pritaikė negaliojančias teisės normas - paskaičiuodamas UAB „Plungės šaltis“ padarytus nuostolius laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio iki 2005 m. birželio 23 d., teismas rėmėsi iki 2002 m. balandžio 1 d. galiojusiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 145 patvirtinta Elektros energijos tarifų ir jų taikymo tvarka.Teismas pažeidė materialines teisės normas - CK 1.137 straipsnį, 4.96 straipsnį, 6.247 straipsnį, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 77 punktą, Statybos įstatymo 2 straipsnio antrąją dalį, žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių 71 punktą, ūkio ministro 1999 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintos Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų laikinosios tvarkos ir sąlygų 2 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 17 punktą, LR statybos ir urbanistikos ministerijos ir LR ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129/1997 patvirtintų Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių 2.5. punktą, ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintų Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punktą, 22 punktą, 24 punktą, 28 punktą, ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. 326, ūkio ministro 2004 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 4-388.Teismas pažeidė procesines teisės normas - CPK 182 straipsnį, 187 straipsnį, 263 straipsnio pirmąją dalį, 267 straipsnį, 270 straipsnio ketvirtąją dalį.Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tiekimo (aprūpinimo elektra) patikimumo kategorijas, elektros energijos vartotojų priskyrimo atitinkamoms vartotojų grupėms ir elektros energijos tarifų ir kainų nustatymą atitinkamiems vartotojams - ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 65-74 punktus ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001 m. gruodžio 21 nutarimą Nr. 145, 2002 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 19, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 139, 2003 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 03-77, 2004 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 03-53 bei 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 03-125.Teismas pablogino ieškovo UAB „Plungės šaltis“ ūkinės veiklos sąlygas - įpareigojo AB „VST“ sumažinti UAB „Plungės šaltis“ leistiną naudoti galią iki antros elektros energijos vartotojų grupės, t.y. įpareigojo sumažinti leistiną naudoti galią nuo 400 kW iki 30 kW.Teismas netaikė įstatymų, kuriuos privalėjo pritaikyti - Elektros energetikos įstatymo 29 straipsnio penktąją dalį bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 19, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 139, 2003 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 03-77, 2004 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 03-53 ir 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 03-125.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose - 2000 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-977/2000.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Plungės šaltis“ nuosavybės teisę į transformatorinę, esančią pastato-šaldytuvo, esančio Stoties g. 9, Plungėje, dalimi, panaikino Telšių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 560 166 punktą, kuriuo AB „Lietuvos energija“ pripažinta nuosavybės teisė į transformatorinę, esančią Stoties g. Plungėje, ir pripažino neteisėtu bei panaikino AB „VST“ nuosavybės teisės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre į transformatorinę, esančią Stoties g. 9c, Plungėje. VĮ Registrų centro Telšių filialo nustatytos dvigubos registracijos fakto fiksavimo aktas 2006 m. birželio 2 d. Nr. 3 ir kiti pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ginčo transformatorinė pastotė yra pastato-šaldytuvo, anksčiau priklausiusio AB „Šaltis“ ir šiuo momentu priklausančio nuosavybės teise UAB „Plungės šaltis“, sudėtinė dalis. 1995 m. rugpjūčio mėnesio perdavimo-priėmimo aktu minėta transformatorinė pastotė AB „Šaltis“ buvo perduota Klaipėdos elektros tinklams tik eksploatuoti, bet ne nuosavybėn ir Klaipėdos elektros tinklai neįregistravo nuosavybės teisės į minėtą transformatorinę pastotę nurodyto perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Pažymėtina, kad minėta transformatorinė pastotė skirta tik nurodyto pastato-šaldytuvo aprūpinimo elektros energija poreikiams tenkinti ir į bylą nėra pateikta įrodymų, kad transformatorinė pastotė pastatyta Klaipėdos elektros tinklų ar AB „Lietuvos energija“ piniginėmis lėšomis. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kad buvo įstatymų nustatyti pagrindai perduoti transformatorinę pastotę Klaipėdos elektros tinklų ar AB „Lietuvos energija“ nuosavybėn. Telšių apskrities viršininkas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus įsakymu neturėjo teisės spręsti minėtos transformatorinės pastotės nuosavybės klausimo. Todėl transformatorinės pastotės nuosavybės klausimo neteisėtas bei nepagrįstas išsprendimas Telšių apskrities viršininko įsakymu taip pat patvirtina, kad transformatorinė pastotė perdavimo-priėmimo aktu buvo perduota Klaipėdos elektros tinklams tik eksploatuoti, bet ne nuosavybėn. Apeliaciniame skunde nurodomi minėtos transformatorinės pastotės duomenų pasikeitimai yra neesminiai, įvyko dėl transformatorinės pastotės naudojimo ir nepaneigia faktinių aplinkybių, kad transformatorinė pastotė yra pastato-šaldytuvo dalis ir kad šalių ginčas yra dėl tos pačios transformatorinės pastotės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtos transformatorinės pastotės neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Statybos įstatymo normoms. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 4.96 straipsnio antrosios dalies reikalavimams dėl nenuginčijimo AB „Lietuvos energija“ ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 2001 m. gruodžio 29 d. turto, teisių ir pareigų (prievolių) perdavimo ir priėmimo akto teisėtumo. Ieškovas UAB „Plungės šaltis“ pagal CK 1.138 straipsnio reikalavimus turėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų teisių dėl jam priklausančios transformatorinės pastotės gynimo būdų – ne nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ginčijimą, bet transformatorinės pastotės išreikalavimą. Ieškovo UAB „Plungės šaltis“ ieškinio reikalavimai dėl nuosavybės teisės transformatorinei pastotei pripažinimo, Telšių apskrities viršininko įsakymo dalies dėl pripažinimo nuosavybės teisės transformatorinei pastotei panaikinimo ir nuosavybės teisės į transformatorinę pastotę įregistravimo pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo savo esme yra reikalavimai dėl transformatorinės pastotės išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės, kad ginčo transformatorinė pastotė neteisėtu apskrities viršininko įsakymu buvo perduota AB „Lietuvos energija“ nuosavybėn, o reorganizavus AB „Lietuvos energija“ neteisėtai perduota AB „VST“ nuosavybėn. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad buvo pažeistos įstatymo saugomos transformatorinės pastotės savininko – ieškovo UAB „Plungės šaltis“ teisės. CK 4.96 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad tik iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, t. y. iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas visais atvejais. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas AB „VST“, kuriam, kaip verslu užsiimančiai įmonei, taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai vykdant ūkinę-finansinę veiklą, sudarant sandorius, negali būti pripažintas sąžiningu transformatorinės pastotės įgijėju, kadangi priimdamas reorganizuojamos AB „Lietuvos energija“ turtą galėjo ir turėjo žinoti apie apskrities viršininko įsakymo dėl transformatorinės pastotės nuosavybės neteisėtumą ir šios transformatorinės pastotės nepriklausymą nuosavybės teise AB „Lietuvos energija“. Todėl ieškovas UAB „Plungės šaltis“ pagal CK 4.95, 4.96 straipsnių reikalavimus turi teisę išsireikalauti minėtą transformatorinę pastotę iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. iš nesąžiningo įgijėjo – atsakovo AB „VST“. Todėl ieškovo UAB „Plungės šaltis“, kaip transformatorinės pastotės savininko, teisių gynimui nėra būtinas minėto 2001 m. gruodžio 29 d. perdavimo ir priėmimo akto dalies, valdžios institucijų sprendimų dėl AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo dalies ginčijimas ieškiniu teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pripažinimo ieškovo UAB „Plungės šaltis“ nuosavybės teisės į transformatorinę pastotę, esančią sudėtine pastato-šaldytuvo dalimi, panaikinimo Telšių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 560 166 punkto, pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo atsakovo AB „VST“ nuosavybės teisės įregistravimo į transformatorinę pastotę, yra pagrįstos (1964 m. CK 4, 6, 95, 96, 142¹, 149 str., CK 1.136, 1.138, 4.20, 4.21, 4.37, 4.38, 4.47, 4.93, 4.95, 4.96, 4.253-4.255 str.).