Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. birželio 4 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje G. S. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. Protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad 2015 m. gegužės 5 d., apie 16 val. 00 min., G. S., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė mobilaus ryšio telefoną “LG Optimus L9 II“, kurio vertė 110 Eur. Tą pačią dieną pagrobtą telefoną, kuris priklauso jo draugui M. G., nunešė į lombardą, esantį Kaune, Šiaurės pr. 99E.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados specialistės A. J. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad G. S. pagrobto mobilaus ryšio telefono “LG Optimus L9 II“ vertė yra 110 Eur (2 b.l.). Tačiau administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra nurodytos kitokios minėto telefono vertės – M. G. telefoną įvertino 200 Eur (4 b.l.), o M. G. nurodė, kad už telefoną sumokėjo 40 Eur (12 b.l.), todėl iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir teismui pateiktos medžiagos nėra aišku, kokios vertės turtas buvo pagrobtas ir ar, remiantis pagrobto turto verte, teisingai G. S. veika inkriminuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, nes turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytas tiksli mobilaus ryšio telefono “LG Optimus L9 II”, todėl darytina išvada, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta reali nukentėjusiajam M. G. padaryta turtinė žala ir tinkamai įvertinta pagrobto turto vertė. Minėtų aplinkybių nustatymas yra esminė aplinkybė teisingam administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimo G. S. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą, nurodant esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tai yra pagrobto turto vertę, kurie nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Teismas mano, kad pats aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovadai – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.