Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-24125-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
2YT-24125-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18125-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Pareiškėjas
Č. K.
Suinteresuotas asmuo
J. S., valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Jolita Vilutytė, Pelagėja Stonkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24125-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18125-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.7.1; 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant vertėjai Natalijai Reut,pareiškėjui Č. K., pareiškėjo atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,suinteresuotam asmeniui J. S., jos atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. S., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. K. palikimui priimti.

Pareiškime nurodė, kad jo motina J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K. ir jiems esant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė J. S.. Santuokos metu 1992-04-02 J. K. ir L. K. įsigijo 2 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas tik L. K. vardu. Pareiškėjo teigimu, 1/2 dalis buto priklauso pareiškėjo jo motinai J. K., nes įgytas santuokos metu nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. J. K. testamento nepaliko, dėl ko likęs po motinos mirties turtas gali būti paveldėtas pagal įstatymą. Pareiškėjas su savo seserimi J. S. yra pirmos eilės įpėdiniai, o motinos sutuoktiniui, kaip palikėją pergyvenusiam įpėdiniui paveldint pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais priklauso ¼ dalis J. K. palikimo. Po J. K. mirties teismo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. K. po sutuoktinės J. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad tik po L. K. mirties sužinojo, jog ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ir pareiškėjo motinai J. K., o anksčiau šios aplinkybės pareiškėjas negalėjo sužinoti. Tik tada pareiškėjas sužinojo apie L. K. testamentą, kuriuo visą jam priklausiusį turtą L. K. paliko savo dukrai J. S., kuri kreipėsi į Vilniaus m. 35 notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Civilinės bylos Nr. 2YT-43052-816/2017 nagrinėjimo metu J. S. žadėjo pareiškėjui, kad parduos paveldėtą butą ir išmokės kompensaciją už Č. K. priklausančią motinos palikimo dalį, tačiau J. S. savo pažado neištesėjo. Pareiškėjui buvo diagnozuota onkologinė liga, o nuo 2017-11-06 neterminuotai nustatytas specialių poreikių lygis. Pareiškėjas nuo 2017-10-04 iki 2017-10-09 gydėsi Nacionaliniame vėžio institute ir pareiškėjas onkologine liga serga iki šiol. Pareiškėjas teigė, jog svarbios termino praleidimo priežastys yra tai, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir prieš tai niekada neteko spręsti paveldėjimo klausimų, be to, sunki liga turėjo reikšmės pareiškėjo galimybėms įgyvendinti savo teisę, t.y. tai buvo priežastimi, dėl pareiškėjas laiku nesikreipė į notaro biurą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. Nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai į motinos palikimą niekam nėra išduoti, todėl termino priimti motinos palikimą pareiškėjui atnaujinimas nepažeistų kitų asmenų teisių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas terminą praleido daugiau kaip 6 metus ( t. y. žymiai) bei nurodė, jog reikia įvertinti pareiškėjo argumentus sąžiningumo aspektu. Jei pareiškėjas įrodytų buvusias svarbias termino praleidimo priežastis suinteresuotas asmuo neprieštarautų dėl termino atnaujinimo. Prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (27, 28 b. l.).

Suinteresuotas asmuo J. S. prašė pareiškimo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesirūpino mama iki jos mirties bei neprisidėjo prie mamos laidotuvių išlaidų, nesirūpino kapo sutvarkymu. Po mamos mirties likusio buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu rūpinosi ne pareiškėjas Č. K., o J. S. ir tėvas L. K.. 2012 m. metais pareiškėjas nesirgo jokia liga, kuri jam būtų sutrukdžiusi laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad mamai su L. K. priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), nes butas buvo privatizuotas 1992-04-02 (38-41 b. l.).

Apie teismo posėdį, vykusį 2018-06-06 14.45 val., dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 124 straipsniuose nustatyta tvarka (24, 25 b. l.). Nenustačius kliūčių, nutarta civilinę bylą nagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pareiškimą dėl palikimo priėmimo paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo priėmimo terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad J. K. (buvusi K.) yra pareiškėjo Č. K. motina (10 b. l.). J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. K. ir jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė J. S. (buvusi K., b. l. 11-13). J. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o jos sutuoktinis L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra įregistruota J. K. surašytų testamentų, o L. K. 2015-07-23 paliko testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 6 notarų biuro, kuriuo visą L. K. nuosavybės teise priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis J. S. ir jos dukroms (8, 16 b. l.). J. S. 2017-07-14 pateikė Vilniaus m. 35 notarų biurui pareiškimą dėl tėvo L. K. palikimo priėmimo (17 b. l.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-43052-816/2017 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sutuoktinis L. K. po J. K. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Toje byloje pareiškėjas Č. K. dalyvavo suinteresuotu asmeniu ir neprieštaravo, kad pagal J. S. pareiškimą būtų nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas (5 b. l.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. K. vardu registruotas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992-04-02 pirkimo – pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (15 b. l.). Teismas pažymi, kad minėtas įstatymas, tai Butų privatizavimo įstatymas, pagal kurio 5 straipsnio 1 dalį nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, privalėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, t. y. kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai ir be šio susitarimo gyvenamųjų patalpų privatizavimas pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo galimas.

Pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2017-11-2 pažymą, kad Č. K. nuo 2017-11-06 nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Remiantis 2017-05-15 darbingumo lygio vertinimo aktu Č. K. nuo 2017-05-15 nustatytas 65 procentų netektas nedarbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad pareiškėjas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis yra 0-25 procentai (18-20 b. l.). Nacionalinio vėžios instituto išduotame išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos nurodyta, kad Č. K. diagnozė (duomenys neskelbtini) nustatyta 2017-02-01 (21, 22 b. l.).

Pažymėtina, kad duodamas paaiškinimą apie priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, Č. K. nurodė tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog motinai J. K. priklauso dalis buto (duomenys neskelbtini). Tuomet, kai tik sužinojo apie motinai priklausančią nuosavybės dalį, pareiškėjas, jo teigimu, ėmėsi veiksmų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo nežinojimas apie galimą esamą motinos nuosavybę yra svarbi priežastis, pateisinanti termino praleidimą. Pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pagal buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), kai galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostata apie tai, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuo to laiko iki pareiškėjo kreipimosi į teismą (2018-06-13) praėjo daugiau kaip 6 metai. Teismo nuomone, per tokį ilgą laiką, net ir įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas pagal jo išsilavinimą, socialinę padėtį gal ir turėjo kiek mažesnes galimybes išsiaiškinti, ar po mamos mirties liko koks nors turtas, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo Č. K. pareigos imtis bent minimalių veiksmų tam, kad sužinoti, ar nereikia pateikti notarų biurui pareiškimo dėl motinos palikimo priėmimo. Pripažintina, jog išsiaiškinti aplinkybę apie galimai mamai priklausančią nuosavybę pareiškėjas galėjo kreipdamasis į notarų biurą (kuriam yra prieinami registrų duomenys) arba į teisininką, kurį, kaip nurodė J. S., jų šeima vieną pažinojo, o pareiškėjas galėjo dėl konsultacijos kreiptis ir į bet kurį kitą teisininką.

Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys apie jo sunkią sveikatos būklę yra 2017 m. laikotarpio, todėl nėra reikšmingi sprendžiant termino dėl kreipimosi priimti palikimą praleidimo priežasčių, kurios buvo reikšmingos po J. K. mirties (duomenys neskelbtini), svarbumo klausimą. Dėl to teigtina, kad 2012 m. pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia, jog būtų sutrukdžiusi įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į motinos palikimą. Teismas pažymi, kad net ir nuo momento, kai Č. K., jo teigimu, sužinojo apie motinos palikimą dalyvaudamas civilinėje byloje Nr. 2YT-43052-816/2017 (2017-11-13 teismo posėdžio informacinė pažyma), jis į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi dar praėjus daugiau 6 mėnesiams. Toks pareiškėjo veikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų numatytą terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių svarbių priežasčių. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pareiškėjas šioje byloje vis tik sugebėjo išspręsti atstovavimo klausimą, pats dalyvavo šios, taip pat civilinės bylos Nr. 2YT-43052-816/2017 bylos nagrinėjime. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, inicijuodamas šią bylą sugebėjo įgyvendinti savo teises, o jokių svarbių priežasčių, buvusių po motinos palikimo atsiradimo (2012-04-23), kurios galėjo iš tikro sutrukdyti pareiškėjui per nustatytą terminą priimti motinos palikimą, nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų D. K. ir Z. S. parodymai taip pat nesudaro pagrindo teigti buvus svarbias priežastis po (duomenys neskelbtini) J. K. mirties, dėl ko per tris mėnesius ar bent 2012 metais Č. K. neatliko būtinų veiksmų, kad priimti motinos J. K. palikimą. Teismas, atmesdamas pareiškimą įvertina suinteresuoto asmens J. S. aiškią poziciją, kuri nesutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas įstatymų numatytas terminas palikimui priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Č. K. pareiškimas atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-29 sprendimu pareiškėjas 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų susijusių su bylos nagrinėjimu bylinėjimosi išlaidų, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas, t. y. nuo išlaidų advokato pagalbai pareiškėjas nėra atleistas. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 500 Eur atstovavimo išlaidas (49, 50 b. l.). CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju, J. S. suinteresuotumas bylos baigtimi skiriasi nuo pareiškėjo Č. K., todėl, atmetant pareiškimą yra pagrindas priteisti iš Č. K. atstovavimo išlaidas, kurias patyrė J. S. Tačiau šis J. S. prašymas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), tenkintinas iš dalies įvertinus Č. K. turtinę padėtį, dėl to, kad jis 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Todėl iš Č. K. priteistina pusė (500:2) J. S. patirtų atstovimo išlaidų. Priteisti iš J. S. į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, nes Č. K. pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, 290 – 291, 443, 576, 578 straipsniais,

nutaria:

Č. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur atstovavimo išlaidų J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas