- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 1-165-517/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00291-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. Z.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Z., mušdamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2012m. balandžio 04d., apie 14³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis A. Z. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo motiną-pil. V. Z., kurią gulinčią lovoje tyčia, rankomis suėmęs už kaklo, purtė, o po to, nukentėjusiajai V. Z. atsikėlus iš lovos ir nuėjus į koridorių, jai sėdinčiai ant patalynės dėžės vieną kartą su kairės rankos alkūne sudavė ir į apatinį žandikaulį, ko pasekoje, panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusiajai V. Z. ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje ir smakre, kas nukentėjusiajai V. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. balandžio 04d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas. Motina kažkur buvo padėjusi savo pinigus, jį apkaltindama, kad neva jis tuos pinigus paėmė, nors iš tikrųjų dėl užmaršties motina pinigus buvo palikusi vonioje. Po konflikto jis nuėjo pas motiną į kambarį, norėdamas jai pasakyti, kad jis pinigų neėmė, kuriuos rado vonioje, tačiau motina nepatikėjo ir vis tiek jį kaltino. Jis pasijuto įskaudintas ir, būdamas labai supykęs priėjo prie lovoje gulinčios motinos ir, suėmęs ją dešine ranka už kaklo, pradėjo motiną purtyti. Kai motiną kratė, ji rėkė, šaukdama, kad eis pas kaimynę M. Kai motiną paleido, ji nuėjo link lauko durų ir atsisėdo ant koridoriuje stovinčios patalynės dėžės, prie lauko durų, kur toliau kažką šūkavo. Jis, paėmęs motiną už rankos, norėjo patraukti ją nuo durų, tačiau ji ranką ištraukė, po ko jis, norėdamas duris užrakinti, kad motina neišeitų pas kaimynę, rakindamas duris, kairės rankos alkūne sudavė motinai į apatinį žandikaulį. Jis taip padarė tik norėdamas motiną nutildyti, kadangi ji kažką rėkė. Tada, užrakinęs duris, pamatė, kad mamai iš apatinės lūpos bėga kraujas, ir jis suprato, kad kraujas pradėjo bėgti nuo jo suduoto smūgio alkūne jai į apatinį žandikaulį. Motinai nuėjus į vonią nusiplauti bėgantį kraują iš lūpos, jis nuėjo jai iš paskos. Jis motinos vonioje atsiprašė, tačiau ši, nieko jam nesakiusi ir veidą prisidengusi rankšluosčiu, pro jį praėjo ir išėjo iš namų. Kai smurtavo prieš motiną buvo blaivus, tačiau motinai išėjus iš namų, jis parduotuvėje nusipirko 2 skardines 0,5 litro talpos alaus ir jį išgėrė(b.l. 25-26, 30).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Z. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios V. Z. ir liudytojos M.-N. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 13-15, 21), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-8), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo(b.l. 9-10), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 20) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. balandžio 04d., ryte, tikslaus laiko neatsimena, ji apsipyko su savo sūnumi A. Z. dėl mobilaus ryšio telefono, kurį sūnus iš vakaro sudaužė. Nenorėdama tęsti kivirčo, ji nuėjo į kambarį ir atsigulė. Po kurio laiko į kambarį atėjo sūnus, kuris pradėjo ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko, priėjęs prie jos lovos, viena ranka suėmė jai už kaklo ir pradėjo purtyti. Kai sūnus ją paleido, ji, galvodama, kad sūnus vėl gali ją užsipulti, nuėjo į koridorių prie lauko durų tam, kad galėtų pabėgti. Atsisėdo ant koridoriuje stovinčios patalynės dėžės ir rankomis užsidengė galvą. Pajuto, kad sūnus, praeidamas pro ją, jai trenkė į kairės apatinį žandikaulį. Kadangi buvo užsidengusi veidą, ji negali pasakyti su kuria kūno dalimi buvo suduotas smūgis į galvą. Po suduoto smūgio ji pajuto didelį skausmą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas ir ji nuėjo į vonios kambarį apsiprausti. S. A. jai iš paskos atėjo į vonios kambarį ir pradėjo atsiprašinėti, tačiau ji, nieko jam nesakiusi ir veidą užsidengusi rankšluosčiu, išbėgo iš namų pas kaimynę(b.l. 13-15).
Kaip matyti iš liudytojos M.-N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. balandžio 04d., tikslaus laiko neatsimena, į jos buto duris kažkas pabeldė. Atidariusi duris, pamatė kaimynę V. Z., kurios burna kraujavo, matė, kad yra sumuštas jos smakras. Kaimynė pasakė, kad ją sumušė sūnus A., po ko ji iškvietė policiją(b.l. 21).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios V. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) asmenį aplinkybes(b.l. 9-10).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2012m. balandžio 05d. atlikus nukentėjusiosios V. Z. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai yra padaryta mušinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje ir smakre, kas galimai buvo padaryta kietu buku daiktu ir vieno trauminiu poveikiu prieš 0,5-2 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajai V. Z. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 20).
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. Z., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motiną-nukentėjusiąją V. Z., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo A. Z. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamasis A. Z. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 41-42).
Sankcijoje už kaltinamajam A. Z. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Kaltinamasis A. Z. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. Z. atžvilgiu byloje nėra, o nusikalstamais veiksmais turtinė žala padaryta nebuvo, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo A. Z., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Z. asmenybę, jo, kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar jo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. balandžio 04d., 17⁴⁸ val., iki 2012m. balandžio 05d., 16³⁰ val., t.y. 1(vieną) kardomojo kalinimo dieną, kada kaltinamasis A. Z. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.