Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

dalyvaujant pareiškėjui M. A. A., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Kuliešiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VK Constructus“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo Nr. 1, Sprendimo Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 (toliau kartu – ir Sprendimai) teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. gruodžio 12 d. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė, kad Lietuvoje ketina švęsti Naujuosius metus, o kelionę planuoja pareiškėjo sutuoktinė ((duomenys neskelbtini) pilietybę įgijusi per buvusį sutuoktinį (duomenys neskelbtini) pilietį, sutuoktinė anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę), kurios tėvai anksčiau lankėsi Lietuvoje. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą turėdamas išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 5 d.

10. Departamentui 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje elektriku ir teikdamas informaciją apie užsienio valstybes, kuriose anksčiau lankėsi ir gyveno, nurodė, kad gyveno (lankėsi): (duomenys neskelbtini) (2017 m.), (duomenys neskelbtini) (2017 m.), (duomenys neskelbtini) (2017 m.), (duomenys neskelbtini) (2004 m.), (duomenys neskelbtini) (2017 m., 2021 m.–2022 m.), (duomenys neskelbtini) (1980 m.–2022 m.). Departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 23S86744 pareiškėjui išduotas leidimą laikinai gyventi dvejiems metams vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Išrašyto leidimo laikinai gyventi Nr. 760258563 įteikimas pareiškėjui buvo sustabdytas.

12. Apie savo vykdomą veiklą statybų sektoriuje Bendrovė Departamentui teikė paaiškinimus (2023 m. kovo 8 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. gegužės 3 d.) ir turimus dokumentus (banko sąskaitos išrašus, PVM sąskaitas faktūras, darbų priėmimo–perdavimo aktus, sudarytas sutartis). Departamentas 2023 m. birželio 16 d. atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų patikrinimą objektuose: (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad tikrintuose objektuose Bendrovės darbuotojai nedirba bent dvejuose iš tikrintų objektų (Departamento darbuotojo 2023 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas).

13. Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760258563, galiojantis iki 2024 m. vasario 9 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>), bei 12 (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) punktais. Sprendime Nr. 1, be kita ko, konstatuota:

13.1. Departamentas 2023 m. birželio 16 d. atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų objektuose patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal Rangos sutartį Nr. VKC-2022-11-27 turėjo dirbti Bendrovės darbuotojai, yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir IKI Express parduotuvės nėra. Adresu: (duomenys neskelbtini), yra statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Šių statybų vadovas paaiškino, kad Bendrovės darbuotojų objekte nėra, jis apie Bendrovę nieko nėra girdėjęs, Bendrovės vadovo pavardė jam taip pat negirdėta, statybų darbus jų įmonė vykdo savarankiškai, be kitų rangovų, todėl jis žino visus dirbančius objekte. Adresu: (duomenys neskelbtini), yra vykdomos daugiaaukščio administracinio pastato statybos, tačiau prie pastato esančiame apsaugos poste tuo metu nebuvo atsakingo asmens ir nepavyko patekti į vykstančių statybų teritoriją.

13.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, Bendrovėje yra įdarbinti 25 trečiųjų šalių piliečiai pagal profesijas, kurios yra įtrauktos į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį – statyba, tačiau dažnai už dirbtą laiką ar atliktą darbą jiems mokamas mėnesinis darbo užmokestis mažesnis nei Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkaudama išduodant šiems trečiųjų šalių piliečiams leidimus laikinai gyventi arba nemokamas darbo užmokestis. Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai taip pat vykdo ir individualias veiklas.

13.3. Bendrovė pateikė dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą statybų srityje. Atlikus patikrinimą Bendrovės nurodytuose statybos objektuose adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juose Bendrovė jokios statybų veiklos nevykdo. Nustatytos faktinės aplinkybės, jog Bendrovė nurodė statybos objektus, kuriuose nevykdo jokių statybos darbų, sudaro pagrindą vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis.

13.4. Departamento turimais duomenimis, 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Tačiau šios informacijos pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nenurodė.

13.5. Gavęs Šengeno vizą, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, kas reiškia, jog jo tikslas nebuvo Naujųjų metų sutikimas Lietuvoje, o siekis, gavus leidimus laikinai gyventi, įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Prašymo išduoti leidimus gyventi pateikimas tik atvykus į Lietuvą taip pat patvirtina, jog Šengeno vizos gauti užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą.

13.6. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad anksčiau jam Lietuvoje nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) pilietei, 2023 m. rugpjūčio 28 d. Departamento sprendimu Nr. 23S140550 buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Duomenų, apie nepilnametei dukrai (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

14. Sprendimu Nr. 2 atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendime Nr. 2 konstatuota, kad prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2023 m. birželio 12 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tačiau išrašyto leidimo laikinai gyventi įteikimas buvo sustabdytas ir Sprendimu Nr. 1 šis leidimas laikinai gyventi panaikintas, todėl , darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo metu nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

15. Sprendimu Nr. 3 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai įvykti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini), nes asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Sprendimas Nr. 3 priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu (yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką) ir Įstatymo 127 straipsnio 1 (sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos), 3¹ (jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas) ir 6 (sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dalimis.

17. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

18. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams patvirtinimo“ yra įtraukta elektriko profesija statybų sektoriuje.

19. Pagal LVAT praktiką Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).

20. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina Bendrovėje dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, t. y. elektriku, o Bendrovės, kurioje ketino įsidarbinti pareiškėjas, viešai deklaruojama veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Kaip Sprendime Nr. 1 nurodyta, pareiškėjas formaliai atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau Departamentas nustatęs faktines aplinkybes, jog pareiškėjas Šengeno vizą gavo nurodęs, jog vyksta į Lietuvą švęsti Naujųjų metų, o Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie jos vykdomus statybos darbus Vilniuje, turėjo pagrindą atlikti pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų bei tikslo patikrinimą, ir įvertinti, ar pareiškėjo atvykimas į Šengeno erdvę nereiškia nelegalios migracijos grėsmės.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

23. Pažymėtina, kad nors LVAT 2024 m. vasario 21 d. nutartyje ir konstatuota, jog atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas dėl nelegalios migracijos grėsmės neturi jokių objektyvumo požymių ir pagrįstas vien tikėtinos galimybės, kaip subjektyvumo išraiškos, dominavimu, tačiau, be kita ko, konstatuota, jog aplinkybė, kad Bendrovė teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini), kvalifikuotina kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Be to, byloje nebuvo paneigtas atsakovo nustatytas faktas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, todėl pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

24. Departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Prašymų vertinimo metu pareigūnai turi teisę su asmenimis, kurie ketina dirbti ir gyventi šalyje, bendrauti tiesiogiai, pateikti jiems klausimus, tuo tarpu atvykę asmenys turi pareigą pateikti pareigūnams teisingą informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje buvimo tikslus ir aplinkybes bei įrodymais patvirtinti ketinimus dirbti šalyje.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas ėmėsi protingų priemonių siekdamas patikrinti Bendrovės veiklos realumą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jokios veiklos nevykdė. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad Bendrovės sutartyse yra klaidingai nurodytas vieno tikrintų objektų adresas (klaidingas adresas – (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė realiai nevykdė veiklos Departamento pareigūnui 2023 m. birželio 14 d. atliekant Bendrovės objektų patikrinimą, be to, ir pareiškėjo atstovo akcentuotoje LVAT 2024 m. vasario nutartyje, taip pat yra konstatuota jog Bendrovė Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini).

26. Aplinkybės, kad pareiškėjas pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi nenurodė informacijos apie tai, kad 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima), be to, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės (vyko į Lietuvą kaip turistas, sutikti Naujuosius metus, vykstant iš oro uosto taksi vairuotojas, išgirdęs jo ir sutuoktinės pokalbį, sakė žinąs, kad statybos sektoriuje reikia darbuotojų, todėl, žinodamas apie trumpalaikį vizos galiojimą, nusprendė ieškotis darbo, nors ankščiau Lietuvoje nėra buvęs, o (duomenys neskelbtini) buvo susikūręs gerą gyvenimą) kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų atvykus į Lietuvą bei siekio dirbti Bendrovėje. Pareiškėjui nenurodžius kitų priežasčių dėl kurių jis nori dirbti būtent Lietuvoje, vien formalus pareiškėjo atitikimas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga užsieniečiui leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. LVAT yra pažymėjęs, kad pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-4046-756/2015, Nr. eA-4282-858/2017), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt. Byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Departamentas sudarė tinkamas sąlygas Bendrovei įrodyti vykdomos veiklos tikrumą, tačiau ji šių aplinkybių neįrodė, o pareiškėjas skunde teismui bei teismo posėdžio metu apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje, taip pat įvertino ir Bendrovės vykdomą veiklą statybos sektoriuje Lietuvoje. Sprendime Nr. 1 pagrįstai konstatuota, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimas Nr. 1 pagrįstai priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto pagrindu.

29. Sprendimas Nr. 2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – Vizų kodeksas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

30. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu norėdamas gauti vizą, jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).

31. Vadovaujantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nustatytas priimant Sprendimą Nr. 1, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas Nr. 2 priimtas atlikus individualų asmens vertinimą bei surinktų objektyvių įrodymų tyrimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas.

32. Sprendimas Nr. 3 priimtas Departamentui įvertinus tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas pažeidė šias įstatymines nuostatas nėra, tačiau, pareiškėjo nuomone įpareigojimas išvykti ar priverstinis išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) yra nesuderinami ir neproporcingi EŽTK 8 straipsnio prasme.

33. Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi. Įstatymo 125 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kuomet turi būti priimamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę.

34. Įstatymo 125 straipsnio ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti nustatymą ir tai atsispindi Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 24 punkte, nustatančiame, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti priimtas (išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Departamento sprendimas dėl teisinės padėties) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra Įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

35. Nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, Įstatymo 127 straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgdama į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, be kita ko, įvertinant šeimyninius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei esamus ekonominius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pažymėtina, jog toks teisės aiškinimas nepažeidžia pareiškėjo nurodomų teisės aktų garantuojamų teisių į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, nes įpareigojimas išvykti iš šalies nėra vykdomas priverstinio pobūdžio priemonėmis. Sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 3 laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas Nr. 3 buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, ir naikinti Sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

38. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.