- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- e1-882-963/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44499-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro G. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 6 (šešerių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, 2024 m. balandžio 29 d. 240 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2025 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., patalpos (duomenys neskelbtini), tarpduryje ir koridoriuje prie jos, nukentėjusiajam K. L. ranka sudavė nemažiau tris kartus į galvą, taip K. L. padarė skeveldrinį nosikaulių lūžimą be poslinkių (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad K. L. „TikTok“ platformoje daro tiesiogines transliacijas, kurių metu gąsdina ir grasina susidoroti, yra sakęs: „Papjausiu tiktokerį ir įžymybe tapsiu“. 2025 m. gruodžio 19 d. vakare tiesioginės transliacijos metu K. L. taip pat įžeidinėjo, gąsdino, kad nusipirks ginklą ir susidoros, kvietė atvykti ir išsiaiškinti santykius, pats nurodė buto, kuriame buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), adresą. 2025 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., atvyko prie pastato (duomenys neskelbtini) ir, išeidinėjant iš pastato nepažįstamam, įėjo į laiptinę. Užėjo iki kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Pabeldus, K. pradarė duris ir, pamatęs, kad stovi jis, K. M., bandė uždaryti duris, tačiau jis, K. M., stūmė duris į vidų, bandydamas atidaryti. Pradaręs duris, pradėjo smūgiuoti ištiesta ranka ir kartą sudavė K. į galvą. K. L. nustūmė į laiptinės koridorių, matėsi K. L. kraujuojanti nosis. K. pradėjo eiti link jo ir smūgiuoti rankomis, tačiau nepataikė, nes jis, K. M., atsitraukinėjo atbulas ir dengė ranka veidą. Matydamas, kad K. L. nesidengia savo veido, du kartus jam ranka sudavė į galvą ir laiptais nusileido į lauką. Išeidamas prasilenkė su K. drauge L. Konflikto metu rankoje laikė telefoną ir tiesiogiai transliavo įvykį „Tik Tok“ programėlėje.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis K. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. su L. R. buvo išnuomotuose apartamentuose (duomenys neskelbtini). Darė tiesioginę vaizdo ir garso transliaciją per platformą „TIK TOK“, per kurjerį užsisakė maisto. L. R. išėjo paimti atvežto maisto. Išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Atidarius, tarpduryje stovėjo iš matymo pažįstamas K., kuris pradėjo vadinti įvairiais įžeidžiamais žodžiais bei kumščiu trenkė kartą į veido sritį, pradėjo veržtis į vidų. Bandė uždaryti duris, tačiau įvyko grumtynės, išstūmė K. į koridorių. Koridoriuje grumtynių metu K. sudavė ne mažiau penkis kartus į veido sritį ir pabėgo. K. sukėlė skausmą ir sužalojo nosį. Grumtynių metu K. taip pat darė tiesioginę vaizdo transliaciją platformoje „TIK TOK“, naudodamasis profiliu „(duomenys neskelbtini)“. K. žino iš „TIK TOK“ platformos transliacijų, kurių metu ne kartą buvo sukonfliktavę.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo K. L. ausys paraudonavusios, nosis patinusi, su žaizdelėmis.
Iš specialisto išvados Nr. G 83/2026(03) nustatyta, kad K. L. konstatuotas skeveldrinis nosikaulių lūžimas be poslinkio. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.
Liudytoja L. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. su K. L. buvo nuomojamuose apartamentuose (duomenys neskelbtini), išgėrė po kelis alaus ir 0,5 l degtinės. Kol vartojo alkoholius gėrimus, K. per platformą „TIK TOK“ darė gyvą vaizdo ir garso transliaciją. Apie 22.00 val. per kurjerį užsisakė maisto. Gavus pranešimą, kad maistas atvežtas, nuėjo į lauką paimti maisto. Išėjus į lauką, užsidarė laukinės durys. Nežinojo durų kodo, todėl skambino K., tačiau jis nepakėlė ragelio. Beskambinant, prasidarė durys ir išbėgo vyriškis, pasisveikinęs „labukas“. Atpažino, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo K. konfliktavo per gyvas transliacijas. Einant link buto, koridoriuje buvo kraujo, jo taip pat buvo ir apartamentuose. K. paaiškino, kad K. jį sumušė.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas K. L. pateiktas vaizdo ir garso įrašas. K. L. patalpų viduje rankomis laiko duris, matoma dviejų asmenų rankų gestikuliacija, koridoriuje K. L. nosies srityje matomas kraujas.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. M. 2025 m. gruodžio 19 d., apie 22.00 val., patalpos (duomenys neskelbtini), tarpduryje ir koridoriuje prie jos, nukentėjusiajam K. L. ranka sudavė nemažiau tris kartus į galvą, taip K. L. padarė skeveldrinį nosikaulių lūžimą be poslinkių (sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties) bei sukėlė fizinį skausmą.
Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo K. M. veiksmai, kuomet jis nukentėjusiajam K. L. ranka sudavė nemažiau tris kartus į galvos sritį, dėl ko pastarajam padarytas skeveldrinis nosikaulių lūžis, pripažintini tyčiniais. Kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį K. L. pavojingumą ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo K. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis K. M. praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nors yra jauno darbingo amžiaus, niekur dirba, baustas administracine tvarka, jam skirtas baudas sumokėjo, byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės laikotarpiu įpareigojamas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. M. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 57,08 Eur civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam žalą atlyginus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.