- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-46-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. J., A. J.
- Atsakovas
- V. D., R. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-547-715/2018 pagal ieškovų L. J. ir A. J. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D. teisių perėmėjai I. D. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. J. ir A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovų – V. D. ir R. D. po 1498,40 Eur už gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), atliktą stogo remontą, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 66/100 dalys pastato gyvenamojo namo, atsakovui R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis gyvenamojo namo ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17/100 dalis gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad laikui bėgant pradėjo trūnyti stogo konstrukcijos, stogas pavojingai pasviro. 2016 m. rugsėjo 5 d. statinio apžiūros akto išvadoje nurodyta, kad stogą reikia visiškai demontuoti, kaminus nuardyti iki atitrūkimų ir naujai permūryti. Stogo konstrukciją reikia atstatyti naudojant naujus, stambesnių matmenų medienos gaminius. Atsakovams išreiškus sutikimus dėl namo stogo kapitalinio remonto, ieškovai 2017 m. vasarą pradėjo rekonstruoti namo stogą. Atsakovai prie namo stogo keitimo neprisidėjo nei pagalba, nei lėšomis, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius dėl išlaidų įsigyjant medžiagas bei vykdant stogo remonto darbus. 2017 m. sausio 27 d. buvo parengta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių varduva“ lokalinė darbų kaina, kuria stogo remonto darbai įkainoti 14149,00 Eur suma. Šalys susitarė, kad darbus vykdys ieškovas, o už darbus jam bus sumokėta. Ieškovai išsiuntė atsakovams pranešimą, kuriame nurodė, kad darbai bus pradėti 2017 m. liepos 12 d., pateikė numatomų atlikti darbų sąmatą bei nurodė, kad darbų kaina nėra galutinė, nes remonto darbai dar nėra atlikti. Kadangi atsakovams priklauso po 17/100 gyvenamojo namo dalių, atsakovai turi atlyginti nuostolius proporcingai jų turimai nuosavybės teise gyvenamojo namo daliai. Atsakovas R. D. 2017 m. liepos 17 d. parašė ieškovams pageidavimą dėl kamino pastatymo vietos bei verandos stogo šlaito ilgio, pločio ir nuolydžio. Nurodė, kad pateikė atsakovams sąmatą, kurioje 5861,61 Eur ieškovams kainavo statybinės medžiagos, 2952,54 Eur darbų atlikimas, iš viso 8814,15 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovai, nesuderinę su bendraturčiais, pradėjo savavališkai rekonstruoti namo stogą, nepateikė leidimų dėl stogo ir kaminų nuardymo. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė medžiagų įsigijimo sąskaitų už 17/100 jam priklausančios namo dalies stogo remontą, todėl nesutiko su medienos (kazilų, tašelių, pakalimo lentelių), statybinių medžiagų (stogo dangos, vinių, dažų, teptukų) kainomis ir samdomo darbo jėgos apmokėjimu dėl 1498,40 Eur. Pažymėjo, kad savo dalies statybines atliekas susirinko ir išsivežė pats.
3. Atsakovė V. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai su atsakove nederino stogo remonto darbų apimčių, kainos bei galimų išlaidų. Atsakovė ieškovams minėjo, kad ji neturi santaupų, jos sunki materialinė padėtis, su R. D. yra išsiskyrusi, gyvena atskirai. Pažymėjo, kad ieškovai nurodė, jog darbus pradėjo 2017 m. pavasarį, o baigė vasarą. Lokalinė sąmata parengta 2017 m. rugpjūčio 29 d., pasirašyta V. S., atliktų darbų kaina – 2952,54 Eur, kai, ieškovų teigimu, visi darbai buvo atlikti ieškovo, padedant ieškovei, dukroms ir uošviui. Atsakovės manymu, ieškovai bei jų giminaičiai nėra verslo subjektai, kad turėtų mokėti lokalinėje sąmatoje numatytą sumą, kuri apima ir privalomai mokėtinus valstybės mokesčius, tokius kaip pajamų, socialinio draudimo ir kitus mokesčius. Nurodė, kad ieškovai nepateikė visų darbų išlaidas patvirtinančių įrodymų – sąmata yra parengta jau po atliktų stogo rekonstrukcijos darbų, bet to, lokalinė sąmata neatitinka keliamų reikalavimų, ieškovai nebuvo sudarę statybos rangos darbų atlikimo sutarties su sąmatą sudariusiu asmeniu, už darbus nebuvo apmokėta, todėl minėta lokalinė sąmata negali būti laikoma įrodymu. Ieškovai veikė vienašališkai, darbus atliko neturėdami tam tinkamų žinių, neatstatė nugriauto atsakovų pusėje buvusio kamino, dalis darbų, kurie numatyti pateiktoje lokalinėje sąmatoje, net nebuvo atlikta, taip ieškovai elgėsi nesąžiningai bei siekia neteisėtai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų atsakovei V. D. priteisė po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams L. J. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 66/100 dalys pastato, o atsakovams R. D. ir V. D. po 17/100 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise.
6. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai dėl stogo remonto tarpusavyje nebendradarbiavo. Ieškovė 2017 m. liepos 11 d. išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d. bus pradėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio stogo rekonstrukcijos darbai. Pridėjo orientacinę sąmatą, kurios kaina negalutinė. Teismas vertino, kad informavimas apie pradedamus stogo rekonstrukcijos darbus nėra laikomas bendradarbiavimu, siekiant abiem šalims priimtino sprendimo. Toks informavimas nėra bendraturčių sutarimas, o tai būtina pagal CK 4.75 straipsnį. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovai nesiekė bendradarbiauti tarpusavyje, kaip tai numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, nesuteikė galimybės įvertinti atliktus darbus, susitarti dėl darbų kainos.
7. Nors atsakovai sutiko dėl namo stogo rekonstrukcijos, teismas vertino tai, kad su jais nebuvo tartasi dėl tolesnių veiksmų. Ieškovė išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė apie darbų pradžią bei pridėjo preliminarią sąmatą, kuri nebuvo suderinta su atsakovais, sutikimai vykdyti stogo rekonstrukciją buvo abstraktūs, su atsakovais nebuvo suderintos medžiagų kainos, darbų atlikimo terminai, nebuvo ieškota abiem šalims priimtinesnių sprendimų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovai stogo rekonstrukciją atliko savo rizika, nes nesuderinus darbų mąsto su atsakovais, atsakovams neatsiranda pareiga apmokėti ieškovų patirtų išlaidų.
8. Teismas vertino tai, kad ieškinyje nurodyta, jog visus darbus ieškovas atliko savo jėgomis, padedamas ieškovės, dviejų dukrų ir uošvio, o parengtoje sąmatoje už atliktus darbas nurodyta 2952,54 Eur suma. Nesant sudarytos rangos sutarties, ieškovai neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti atliktų darbų sumos, kai šalys susitaria bei nurodo, jog visi darbai buvo atliekami ieškovo bei jo giminaičių. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas turi teise užsiimti statybų ranga. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė išlaidų dydžio ir jos pagrįstumo, nes 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta jau po stogo remonto darbų, neleidžianti atsakovams paprieštarauti dėl medžiagų kainų ar darbų atlikimo. Ieškovai keisdami namo stogą ir nederindami savo pozicijos su atsakovais veikė savo rizika, todėl teismas ieškinio netenkino.
9. Atskirai teismas pažymėjo, kad ieškovai, teigdami, kad atsakovai jiems padarė žalą, privalėjo įrodyti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie yra kalti, kurie sukėlė ieškovams žalą ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodyta atsakovų R. D. ir V. D. deliktinei civilinei atsakomybei kilti reikiamų sąlygų buvimas – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovai L. J. ir A. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantų teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad gyvenamasis namas yra 1936 metų statybos, namo sienos yra rąstų, o stogas buvo dengtas asbestcemenčio šiferio danga, jo nusidėvėjimas net 68 procentai. Atsakovai 2016-09-05 statinio apžiūros akto neginčijo, jokių prieštaravimų dėl ieškovų pateikto akto neišsakė. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog stogo būklė buvo bloga ir buvo būtina imtis būtinų priemonių siekiant išvengti žalos ir tolesnio bendrojo naudojimo objekto griuvimo.
10.2. Atsakovas R. D. sutiko, kad gyvenamo stogo remonto darbai yra būtini, nes tuo metu gyveno bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovai su juo bendravo, derino būsimų stogo darbų atlikimo būtinumo klausimą, tad ginčo nei dėl stogo keitimo būtinumo, nei dėl darbų atlikimo apimties, nei dėl darbų pradžios tarp ieškovų ir atsakovo nekilo. 2016 m. buvo gautas atsakovo R. D. pritarimas stogo remonto darbams atlikti. Plungės rajono 1-ojo notaro biure 2016-12-09 patvirtintinas pareiškimas, kuriame atsakovė V. D. sutiko, kad gyvenamojo namo bendraturtė L. J. atliktų gyvenamojo namo kapitalinius stogo rekonstrukcijos darbus (demontuotų stogą, nuardytų ir permūrytų kaminus) ir atliktų kitus būtinus veiksmus, susijusius su stogo remontu. Teismas akcentavo, jog bendraturčių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą leidimui rekonstruoti pastatą. Gyvenamojo namo stogo keitimo darbai buvo pradėti 2017 m., o atsakovai sutikimus darbams atlikti pasirašė 2016 m. Ieškovai prieš pradėdami vykdyti stogo keitimo darbus pateikė darbų sąmatą, kurioje išvardyti visi darbai bei jiems atlikti būtinos medžiagos bei jų kiekiai. Atsisakymo atsakovai nepateikė.
10.3. Ieškovai pateikė prašomas priteisti sumas pagrindžiančius dokumentus, kuriuos teismas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais šioje civilinėje byloje. Su UAB „Mažeikių varduva“ pateikta 14149 Eur sąmata atsakovai nesutiko, jiems ji pasirodė itin didelė, todėl buvo nuspręsta, kad darbus vykdys ieškovas, o jam bus už darbus sumokėta. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jie išreiškė nesutikimą dėl stogo keitimo darbų, dėl darbų vykdymo laiko ir terminų, dėl netinkamų medžiagų ar jų kainos, todėl sutiko ir pritarė ieškovų vykdomiems darbams. Atsakovai neginčija fakto, jog ieškovai dėl stogo remonto darbų patyrė 8814,15 Eur išlaidų. Ieškovai įrodė stogo dangos pakeitimo būtinumą, o atsakovai nepaneigė ieškovų pasirinkto būdo ir darbų apimties. Gyvenamojo namo stogo remontas atliktas ieškovų lėšomis o išlaidų dydis nenuneigtas, todėl, remiantis CK 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsakovai privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas, proporcingas jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Ieškovai patyrė išlaidas remontuojant stogą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir atleisti nuo pareigos padengti pusę ieškovo patirtų išlaidų. Kadangi atsakovams priklauso po 17/100 gyvenamojo namo dalių, apeliantų teigimu, atsakovai turėtų atlyginti nuostolius proporcingai jų turimai nuosavybės teise gyvenamojo namo daliai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašė apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą nurodydamas, kad nei iki pradedant stogo rekonstrukcijos darbus, nei apie jų pabaigą jis nebuvo informuotas, dėl darbų atlikimo proceso, medžiagų kainos, medžiagų kiekių ir kitų aplinkybių šalys nebuvo susitarusios, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. D. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Šalys nesusitarė dėl darbų atlikimo būdo, kainos, medžiagų bei kitų esminių sąlygų, šalys nebendradarbiavo ir šias aplinkybes patvirtino liudytoja L. N.. Atliekant avarinį namo vertinimą stogas buvo apžiūrėtas tik vizualiai, nenurodant konkrečių darbų apimties, kainos, reikiamų medžiagų rekonstrukcijos darbams atlikti. Apeliantai vadovaujasi 2017 m. rugpjūčio 29 d. V. S. parengta galutine sąmata, kuri sudaryta vienašališkai, jau atlikus stogo rekonstrukcijos darbus, o pačių apeliantų pateikti tariami medžiagų įsigijimo dokumentai niekaip nepatvirtina atliktų darbų masto ir dydžio. Ieškovai nesiekė bendradarbiauti tarpusavyje, kaip tai numatyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, nesuteikė galimybės įvertinti atliktus darbus, susitarti dėl darbų kainos.
12.2. Atsakovės V. D. sutikimas gautas tik teisminiu keliu. Atsakovai ne kartą buvo informavę apeliantus, jog jų finansinė padėtis yra prasta, bei jie neturi galimybės skirti piniginių lėšų stogo rekonstrukcijai. Patys apeliantai yra pripažinę, jog atsakovams nėra pateikę dokumentų, susijusių su stogo rekonstrukcija. Apeliantai, vykdydami stogo rekonstrukcijos darbus, savavališkai nugriovė buvusius du namo kaminus, kurių vienas priklausė atsakovams, jo neatstatė, dėl šių priežasčių atsakovai name negyvena. Nesant sudarytos rangos sutarties, ieškovai neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti atliktų darbų sumos, kai visi darbai buvo atliekami ieškovo bei jo giminaičių.
12.3. Apeliantai negalėjo atsakyti bei pagrįsti tariamai įsigytų medžiagų eiliškumo, už medieną apmokėta byloje nedalyvaujančio trečiojo asmens S. J., kuri jokių reikalavimų byloje nereiškia, todėl neįrodyta, kad sumokėta 2073,46 Eur suma buvo būtent objekto (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijos darbams atlikti. Išlaidų išklotinėje nurodoma dalis išlaidų, kurias apeliantai nepatyrė. Atsakovai niekuomet nesutiko su 8814,15 Eur stogo rekonstrukcijos darbų suma, darbų ir medžiagų kaina, atlikimo būdu ir terminais.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. D. nesutinka su apeliantų apeliaciniu skundu, patvirtina, jog atsakovų atsiliepimuose pateiktos aplinkybės yra teisingos. I. D. patvirtina R. D. atsiliepime išdėstytą informaciją, jog nei iki pradedant stogo rekonstrukcijos darbus, nei apie jų pabaigą velionis tėvas nebuvo informuotas dėl darbų atlikimo proceso, medžiagų kainos, medžiagų kiekių ir dėl kitų aplinkybių šalys nebuvo susitarusius, kadangi ji palaikė glaudų ryši su mirusiu R. D., visos ginčo aplinkybės yra žinomos. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai yra savavališkai nugriovę atsakovams priklausanti kaminą, taip padarydami ne tik materialinę žalą, tačiau ir apribodami galimybę gyventi name. Atsakovo teisių perėmėja mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl stogo keitimo išlaidų iš bendraturčių priteisimo.
17. Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovams L. J. ir A. J. ir atsakovams R. D. ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 66/100 dalys pastato, o atsakovams R. D. ir V. D. priklausė po 17/100 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas R. D. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., e. b. l. 41). Pateikus teisių perėmimą patvirtinančius dokumentus, atsakove vietoje R. D. byloje pripažinta I. D.. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad nuo 2019-01-23 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), 34/100 dalių savininkė yra I. D. (2 t., e. b. l. 50–63). CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal jų prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą šalį bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Atsižvelgdama į tai, kad yra pasikeitę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, o ieškiniu ieškovai stogo keitimo išlaidas prašo priteisti solidariai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia susiklosčiusi situacija iš esmės lemia proceso šalių tikslinimą.
18. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad, nors atsakovai sutiko dėl namo stogo rekonstrukcijos, su jais nebuvo tartasi dėl tolesnių veiksmų, sutikimai vykdyti stogo rekonstrukciją buvo abstraktūs, su atsakovais nebuvo suderintos medžiagų kainos, darbų atlikimo terminai, nebuvo ieškota abiem šalims priimtinesnių sprendimų. Atsižvelgęs į tai, bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad ieškovai stogo rekonstrukciją atliko savo rizika, nes nesuderinus darbų mąsto su atsakovais atsakovams neatsiranda pareiga apmokėti ieškovų patirtas išlaidas.
19. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad tiek atsakovas R. D., tiek V. D. sutiko, kad gyvenamojo namo stogo remonto darbai yra būtini ir šiems darbams atlikti davė rašytinius sutikimus, prieš pradėdami vykdyti stogo keitimo darbus ieškovai pateikė darbų sąmatą, kurioje išvardyti visi darbai bei jiems atlikti būtinos medžiagos bei jų kiekiai, o atsakovai jokio atsakymo nepateikė.
20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 9 d. Plungės rajono 1-ojo notaro biure buvo patvirtintinas pareiškimas, kuriame atsakovė V. D. sutiko, kad gyvenamojo namo bendraturtė L. J. atliktų gyvenamojo namo kapitalinius stogo rekonstrukcijos darbus (demontuotų stogą, nuardytų ir permūrytų kaminus) ir atliktų kitus būtinus veiksmus, susijusius su stogo remontu. Įsipareigojo atlyginti L. J. stogo remonto darbų kainos dalį, tenkančią pagal jai priklausančią gyvenamojo namo dalį pagal pateiktas fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas. Byloje taip pat pateiktas atsakovo R. D. 2016 m. rugsėjo 30 d. pranešimas, kuriame nurodė, kad sutinka prisidėti prie stogo remonto darbų jam priklausančiai nuosavybės teise 17/100 namo daliai. Ieškovai išsiuntė atsakovams pranešimą, kuriame nurodė, kad darbai bus pradėti 2017 m. liepos 12 d., pateikė numatomų atlikti darbų sąmatą bei nurodė, kad darbų kaina nėra galutinė, nes remonto darbai dar nėra atlikti. Atsakovas R. D. 2017 m. liepos 17 d. parašė ieškovams pageidavimą dėl kamino pastatymo vietos bei verandos stogo šlaito ilgio, pločio ir nuolydžio. Tik pradėto teisminio proceso metu atsakovai pradėjo laikytis pozicijos dėl sutikimų stogo rekonstrukcijos darbams atlikti nedavimo.
22. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovai nereagavo į ieškovų pasiūlymus dėl stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl kaip bet kuris vidutiniškai apdairus, protingas žmogus, turėjo suprasti kaip sutikimą su ieškovų pasiūlymais dėl stogo remonto išlaidų. Atsakovams neteikiant konkrečių prieštaravimų dėl ieškovų pateiktos numatomų atlikti darbų sąmatos ir esant bendro pobūdžio elgesiu ir veiksmais išreikštiems sutikimams dėl stogo remonto darbų atlikimo, negalima daryti išvados, kad atsakovai su jais nesutiko.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje iš esmės nėra ginčijamas atliktas stogo pakeitimo faktas, todėl neabejotinai bendraturčiams priklausančio namo vertė yra padidėjusi. Pareikšto ieškinio nesutikimas atsakovų buvo grindžiamas sutikimų nebuvimu, atsakovams iš esmės neįrodinėjant prašomų priteisti stogui panaudotų medžiagų ir keitimo išlaidų dydžio nepagrįstumo, nors ieškovai ieškinyje turėtas išlaidas (nuostolius) grindžia 2017 m. rugpjūčio 29 d. V. S. parengta galutine sąmata, kurioje nurodyta, kad viso stogo remontas ieškovams kainavo 9342,37 Eur (atliktų darbų kaina 2952,54 Eur). Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl jų pačių dalies statybinių atliekų išvežimo ir ieškovų, nesant rangos sutarties, savarankiškai atliktų stogo keitimo darbų, teisėjų kolegijos nuomone, gali lemti ieškinio dydį, bet ne visišką prievolės už atliktus stogo keitimo darbus atleidimą. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad atsakovo R. D. teisų perėmėjai ir dabartinei ginčo turto dalies savininkei atsakovei I. D. iki šiol vykusiame procese nesuteikta galimybė, kaip savo atsikirtimų pagrindu, reikšti prieštaravimus ir teikti įrodymus pareikšto ieškinio kontekste. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. D. yra nurodžiusi, kad keičiant stogą ieškovai savavališkai nugriovė atsakovams priklausanti kaminą, taip padarydami materialinę žalą ir atimdami galimybę gyventi nuosavybės teise priklausančiame name. Beje, aplinkybes, kad ieškovai neatstatė nugriauto atsakovų pusėje buvusio kamino, dalis darbų, kurie numatyti pateiktoje lokalinėje sąmatoje, net nebuvo atlikta, vykusio proceso metu nurodė ir atsakovė V. D.. Teismo vertinimu, šiuo aspektu būtina aiškintis šias aplinkybes ir vertinti, ar kamino nugriovimas ir jo atstatymas patenka į atlikto stogo keitimo apimtį ir ar tai nelemia pareikšto ieškinio dydžio. Be to, šalims siūlytina galimybė kilusį ginčą spręsti teisminės mediacijos procese.
24. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, tačiau šiuo atveju aktualus lieka proceso šalių tikslinimo klausimas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą atmesti ieškovų ieškinį, neištyrė esminių bylos aplinkybių, o jo išvados nepagrįstos išsamiu byloje esančių įrodymo viseto įvertinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, šis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.