Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl mirusio skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. U., Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras, AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad R. U. priklauso ½ piniginių lėšų AB „Swedbank“ banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ piniginių lėšų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų teismo nustatytais terminais nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) R. U. ir A. U. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) mirė R. U.. Po palikėjo mirties nei vienas įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po R. U. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. Tačiau pareiškėja, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notaras neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012-01-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Tokiu būdu, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Notariato įstatymo 52 str.), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, nustatytina, jog sutuoktinių R. U. ir A. U. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam R. U. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. U. priklauso 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalis.

Mirties dieną R. U. vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, likutis buvo 1,04 Eur, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, likutis – 0,59 Eur. R. U. mirties dieną A. U. vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, likutis sudarė 1,03 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad R. U. priklauso ½ piniginių lėšų AB „Swedbank“ banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ piniginių lėšų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ piniginių lėšų AB „Swedbank“ banko atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ piniginių lėšų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.