Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-450-522/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
e2-450-522/2021
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00448-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-450-522/2021Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00448-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovei K. U.,atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 406,14 Eur išmokėtą sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su A. K. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje nurodytų rizikų, ir kurios galiojimo metu ieškovė gavo pranešimą apie 2020-01-01 įvykį, kai dėl drenažo gedimo buvo apsemtas draustas turtas. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir vadovaujantis apžiūros rezultatais ieškovė dėl įvykio apskaičiavo ir išmokėjo 1406,14 Eur draudimo išmoką, po ko įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, t. y. atsakovę, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį. Tačiau atsakovė atsisakė apmokėti reikalaujamą sumą. Mano, kad atsakovės nurodytos aplinkybės – gamtos sąlygos, natūralus nusidėvėjimas, negali būti laikomos force majeure aplinkybėmis. Atsakovei neužtikrinus tinkamos įrenginių priežiūros ir savalaikio remonto turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė patvirtino, kad valdo valstybei priklausantį ir patikėjimo teise perduotą turtą – melioracijos statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kuris aptariamu atveju sugedo dėl susidariusių gamtinių sąlygų, natūralaus drenažo sistemų senėjimo ir rinktuvo uždumblėjimo, o ne dėl jų konstrukcinių trūkumų, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju CK 6.266 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Ieškovė neįrodė, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigą prižiūrėti melioracijos statinius. Pažymėjo, kad atsakovė nuolat prižiūri Širvintų rajone esančius melioracijos statinius, juos remontuoja, todėl ir nagrinėjamu atveju elgėsi rūpestingai ir buvo atidi turto valdytoja. Atsakovė, vos tik sužinojusi apie melioracijos statinių gedimą (2020-01-10), iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų ir gedimą pašalino per įmanomai trumpiausią laiką, tuo užkirsdama kelią žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis buvo užfiksuotas 2020-01-01, o apie gedimą atsakovė buvo informuota tik 2020-01-10, galima daryti prielaidą, kad didžiausia žala galimai galėjo būti padaryta per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-01-10, kai atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie gedimą. Atkreipė dėmesį, kad turtas yra po žeme, todėl vizualiai atsakovė negalėjo įvertinti turto nusidėvėjimo ar neatidėliotinos būtinybės jį remontuoti. Be to, jokie teisės aktai nenumato konkrečių reikalavimų melioracijos statinių valdytojui prižiūrint šiuos statinius. Statiniai remontuojami gavus valstybės finansavimą melioracijos statiniams remontuoti ir prižiūrėti. Taip pat pažymėjo, kad dėl užlieto turto ar kitų melioracijos statinių gedimo galimai sukeltų kitų nepatogumų į atsakovę nesikreipė kiti toje vietovėje gyvenantys gyventojai. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, atitinkamai ir priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl atsakovei nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą. Taip pat nėra įrodymų, kad žala, kurią atlygino ieškovė, yra būtent dėl atsakovės tariamai netinkamai valdomų melioracijos statinių gedimo. Atsakovė, būdama melioracijos statinių valdytoja, nėra ir negali būti atsakinga už privačių žemės sklypų ir valdų užtvindymą, kadangi atsakovė nėra atsakinga už statinius ir (ar) inžinerinius įrenginius, skirtus privačių sklypų apsaugai nuo vandens pertekliaus. Atkreipė dėmesį, kad Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2020 m. sausio mėnesį Lietuvoje buvo fiksuotas padidėjęs kritulių kiekis, kuris galėjo lemti žalos atsiradimo priežastis. Žalą galėjo sąlygoti paties nukentėjusio asmens veiksmai – neveikimas dėl didelio neatsargumo, kai nebuvo tinkamai pasirūpinta paviršinio vandens surinkimo priemonių įrengimu jo privačiame sklype. Be to, turto apžiūros akte įvykis aprašytas vadovaujantis išimtinai subjektyviais nukentėjusio asmens nurodymais. Prie turto apžiūros akto pridėtose nuotraukose matyti, kad pro atsakovės valdomus melioracijos statinius nutiestas vandentiekio vamzdis, kurį tiesiant taip pat galėjo būti padarytas mechaninis poveikis melioracijos statiniams ir tokiu būdu šie statiniai galėjo būti apgadinti. Ieškovės pateikti įrodymai kelia atsakovei abejonių ir dėl žalos atsiradimo momento ir leidžia manyti, kad patalpos ir anksčiau buvo apsemiamos paviršinio vandens dėl galbūt netinkamai įrengtų patalpų ar žalą patyrusio asmens netinkamai tvarkomo paviršinio vandens jam priklausančiame žemės sklype. Turto apžiūros akte prieita prie išvados, jog automatinės skalbimo mašinos Miele, vandens šildytuvo Dražice, cirkuliacinio siurblio Gruntfos dėl apsemto vandens sugedę varikliai, elektronikos ir nurodytą techniką remontuoti yra netikslinga, tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, jog tiek vandens šildytuvas, tiek cirkuliacinis siurblys nėra sumontuoti ant žemės, jie yra pakabinti pakankamai aukštai, tai yra tiek, kad net negalėjo būti apsemti vandens. Be to, nuotraukose matyti vandens linija, iš kurios galima matyti buvusį vandens lygį, kuris yra ženkliai žemesnis nei nurodyti elektros prietaisai. Juolab iš pateikto turto apžiūros akto matyti, kad turtas buvo apžiūrėtas 2020-01-16, t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėmis nuo deklaruojamo žalos atsiradimo momento. Žala buvo nustatinėjama, kai vandens patalpose jau nebuvo. Abejones dėl žalos atsiradimo momento kelia ir nuotraukose matomas šildymo katilas ir šaldytuvas, kurie yra pakelti ant plytų, kurių viršutinės net nebuvo apsemtos (skiriasi plytų spalviškumas), kas sudaro pagrindą manyti, jog patalpos anksčiau buvo apsemiamos. Atsakovei abejonių kelia ir prašomos atlyginti žalos dydis, kadangi nebuvo vertinamas sugedusių daiktų nusidėvėjimo faktas. Nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys faktinę daiktų įsigijimo vertę. Mano, kad nurodyta daiktų vertė neatitinka faktinių išlaidų jiems įsigyti ir sudaro sąlygas siekti nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Be to, įvertinus aplinkybę, jog patalpos anksčiau buvo apsemiamos, kyla pagrįstų abejonių, ar daiktai, kurių vertę prašoma atlyginti, nebuvo sugadinti anksčiau ir ar jie apskritai buvo funkcionuojantys.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Mano, kad aptariamu atveju atsakovė yra atsakinga dėl kilusios drenažo sistemos avarijos. Net ir nustačius, kad ieškovė vykdė periodines apžiūras, šalino gedimus, tai nepaneigia jos atsakomybės šiuo atveju. Atkreipė dėmesį, kad iki pateikdamas pranešimą draudėjas pats ėmėsi priemonių, šalino vandenį. Pažymėjo, kad atsakovė keldama versijas dėl aplinkybių, galėjusių įtakoti žalos kilimą, turi tai ir įrodyti. Atkreipė dėmesį, kad po gedimo sutaisymo daugiau vandens užliejimai nesikartojo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu, nuostatas (7, 12, 65 punktai). Nurodė, kad melioracijos statinių apžiūros atliekamos vizualiai, apvažiavimo būdu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų (žiemą nevykdomos) ir byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė melioracijos statinių priežiūrą. Atkreipė dėmesį, kad nuolatinių apžiūrų metu apžiūros žurnalas yra vedamas, tačiau yra registruojami tik techniškai netvarkingi melioracijos statiniai, kaip tai numatyta Melioracijos techniniame reglamente. Mano, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad aptariamas įvykis įvyko kelias dienas prieš Kalėdas, pradėjo rinktis rūsyje vanduo. Jo namas yra žemiausioje vietoje, prie namo yra surinkėjas, kuris surenka paviršinį vandenį. Buvo šventinis periodas, Naujieji metai, ir po jų rūsyje jau buvo daug vandens. Tada nuvyko į Žemės ūkio skyrių ir jie pradėjo ieškoti gedimo, kurį ir sutvarkė. Nukentėjo ir dar penki namai. Nurodė, kad anksčiau nesikreipė dėl vandens užliejimo, nes buvo šventinis laikotarpis, galvodamas, kad niekas nieko nedarys, be to, iš pradžių vandens buvo nedaug, pats pumpavo vandenį. Jam buvo sugadinta skalbimo mašina, boileris, siurbliukas. Per Naujus metus jau buvo labai apsemta. Po Naujųjų metų pirmą darbo dieną iš karto kreipėsi. Nurodė, kad vanduo labai pakilo per vieną naktį. Vanduo pakilo apie 1,5 m. Užliejimų yra buvę ir anksčiau, kolūkio laikais, ir prieš 5 metus, buvo 4-5 užliejimai. Po atlikto remonto viskas gerai, vanduo nesikaupė. Nurodė, kad patyrė daugiau žalos nei sumokėjo draudimas, nes po įvykio dar atšoko plytelės nuo sienų, grindų. Paaiškino, kad dalis turto rūsyje yra pakelta ant plytų, nes prieš 4 metus irgi buvo užlieta, tas turtas taip ir liko. Šildytuvas buvo pirktas naujas. Skalbimo mašiną pirko dėvėtą, mokėjo 1 000 Eur. Iki užsėmimo viskas veikė. Nurodė, kad jo lietaus vanduo nubėga į surinkėją, po to patenka į melioraciją.

Liudytoja R. M. teismo posėdyje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2020-01-10 buvo pranešta apie aptariamą gedimą ir paprašius savivaldybės lėšų remontui, imtasi veiksmų. Sutvarkius gedimą, po poros dienų vėl buvo gautas pranešimas, kad situacija nepasikeitė, ir vėl paieškojus ir aptikus gedimą, jis buvo pašalintas. Paaiškino, kad važinėja po rajoną ir melioracijos statinius apžiūri vizualiai. Per metus vieną kadastrinę vietovę apžiūri ne mažiau kaip du kartus, pagal melioracijos techninį reglamentą. Jei mato, kad vandens nėra, tos vietos net nefiksuoja; fiksuoja tik tas vietas, kur yra didelis plotas vandens, užmirkymas. Aptariamoje vietoje taip pat buvo ne vieną kartą, paskutinį kartą apžiūrėjo rugsėjo mėn. ir nieko nebuvo užfiksuota. Dėl darbo tarpušvenčiu nurodė, kad nukentėjusiam asmeniui pranešus, artimiausią darbo dieną būtų nuvykę į vietą. Mano, kad pranešimas laiku turi įtakos ir žalai. Nurodė, kad šiuo atveju melioracijos sistemoje įvyko natūralus seno drenažo uždumblėjimas, ir tokių dalykų negalima numatyti. Konstrukciniai trūkumai būtų, pavyzdžiui, ne pagal technologijas paklotas drenažas. Aptariamam drenažui virš 30 metų. Nustačius gedimus ir užfiksavus, dokumentacija siunčiama VĮ Valstybės žemės fondą, kuris priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju, sprendimą priėmė patys, remontavo iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paaiškino, kad tokio tipo gedimo vizualiai negalima pamatyti. Kitų skundų dėl aptariamo drenažo gedimo nebuvo gauta. Nurodė, kad minėtose pareigose dirba 5 metus; aptariamoje vietoje per tą laikotarpį melioracijos sistemos gedimų nebuvo. Mano, kad sistema trūkumų neturėjo. Valstybė lėšų skiria tik gedimų remontui.

Liudytojas D. Z. teismo posėdyje parodė, kad savivaldybės atstovai kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą dėl susiklosčiusios padėties, 2020 m. sausio mėn. įvykio, paprašė padėti išsiaiškinti, ar jie viską gerai padarė. Tuo metu, kai jie nuvažiavo į vietą, viskas jau buvo sutvarkyta, asmuo nusiskundimų neturėjo. Nurodė, kad prie nukentėjusio asmens namo stovi įrengtas vandens nuleistuvas, bet tiesioginio paviršinio vandens nuvedimo nebuvo. Su kolegomis mėgino paaiškinti žmogui, kad melioracija nėra urbanizuotos teritorijos sausinimas, tai yra skirta žemės ūkio paskirties žemei gerinti, o paviršinio vandens nuleidimas nuo namų stogų turi būti numatytas projektuojant statinius. 1984 m., kaip buvo įrengtas aptariamas drenažas, ten gyvenvietės nebuvo, ji įsikūrė vėliau ir projektuojant namus turėjo būti numatyta, kur nuleisti vandenį. Nagrinėjamu atveju, savivaldybės pažeidimo nenustatė. Apie drenažo konstrukcinius trūkumus duomenų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su A. K. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2021-05-28 apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje nurodytų rizikų, ir kurios galiojimo metu ieškovei gavus pranešimą apie 2020-01-01 įvykį, kai dėl drenažo gedimo buvo apsemtas draustas turtas ir įvykį pripažinus draudžiamuoju, vadovaujantis apžiūros rezultatais ieškovė dėl įvykio apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 406,14 Eur draudimo išmoką. Laikydama, kad aptariamu atveju žala atsirado dėl melioracijos sistemos gedimo, atsakovei neužtikrinus tinkamos įrenginių priežiūros ir savalaikio remonto, ieškovė 2020-06-17 pateikė atsakovei pretenziją, pagal CK 6.266, 6.1015 straipsnius, dėl išmokėtos sumos grąžinimo, tačiau atsakovė raštu „Dėl pretenzijos“ su ieškovės pretenzija nesutiko ir ieškovės reikalavimo dėl minėtos 1 406,14 Eur sumos grąžinimo neįvykdė.

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu šiuo atveju užliejimo priežastis būtų statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu patalpų užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, atsakomybė kyla bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Šiuo atveju, atsakovės pateiktais duomenimis, aptariamas melioracijos statinių gedimas įvyko dėl natūralaus drenažo sistemų senėjimo ir rinktuvo uždumblėjimo, o ne dėl konstrukcinių statinio trūkumų. Duomenų apie drenažo konstrukcinius trūkumus byloje nėra, ką patvirtino ir liudytojais apklausti už melioraciją savivaldybėje atsakinga R. M., taip pat liudytoju apklaustas darbuotojas iš (duomenys neskelbtini) D. Z.. Šios aplinkybės byloje nebuvo nuginčytos. Todėl aptariamu atveju, civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys (CK 6.271 straipsnis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Šioje byloje ieškovė mano, kad atsakovė, būdama atsakinga už melioracijos statinių priežiūrą, neužtikrino tinkamos priežiūros ir savalaikio remonto. Atsakovė gi mano, kad šiuo atveju byloje neįrodyta, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kartu iškeliant abejonę ir dėl padarytos žalos bei jos dydžio.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-04-16 įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintas Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ nustato be kita ko melioracijos statinių techninės priežiūros reikalavimus. Šių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad apžiūrų metu atliekamas techninės būklės įvertinimas vizualiai, matuojant ir tiriant instrumentais; nuolatinės, sezoninės ir neeilinės apžiūros metu vizualiai tikrinamos žemės paviršiuje esančios melioracijos statinių konstrukcijos ir fiksuojami pastebėti defektai, instrumentiniai tyrimai atliekami esant avarijų ir griūties pavojui. Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių 65 punkte numatyta, kad nuolatinių apžiūrų metu tikrinamos rinktuvų trasos, atkreipiant dėmesį į ploto, iš kurio rinktuvas nuveda vandenį, būklę; apžiūros žurnale fiksuojami neveikiantys drenažo rinktuvai arba jų ruožai, o sausintuvai fiksuojami tik tuo atveju, kai įmanoma tiksliai nustatyti neveikiantį sausintuvą. Aptariamu atveju, iš atsakovės pateiktų duomenų, liudytojos R. M. parodymų matyti, kad atsakovė reguliariai vykdo melioracijos statinių priežiūrą. Širvintų rajono savivaldybėje už melioraciją atsakinga R. M. patvirtino, kad per metus vieną kadastrinę vietovę apžiūri ne mažiau kaip du kartus, tačiau fiksuoja tik tas vietas, kur yra didelis plotas vandens, užmirkymas; aptariamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ne vieną kartą, paskutinį kartą apžiūrėjo rugsėjo mėn., tačiau gedimų nebuvo užfiksuota. Iš byloje pateikto 2020-02-10 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovė 2020-01-10 gavusi pranešimą apie galimą drenažo gedimą (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, nedelsiant (tą pačią dieną) ėmėsi priemonių; atlikus kasimo darbus ir atradus įtrūkusį vamzdelį jis buvo pakeistas nauju, o 2020-01-13 vėl gavus pranešimą, kad situacija nepagerėjo, vėl buvo imtasi priemonių, atlikti kasimo darbai ir radus vietinį gedimą, lūžusį rinktuvą, gedimas buvo pašalintas. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė melioracijos statinių priežiūrą vykdė tinkamai, pagal teisės aktų (Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių) reikalavimus, reguliariai vykdė apžiūras, o atsiradusį gedimą pašalino nedelsiant po gauto pranešimo. Atsakovės veiksmuose pažeidimų nenustatė ir VĮ Valstybės žemės fondas, 2020-07-09 aptariamu adresu atlikus melioracijos sistemos naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimą, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas D. Z.. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina ir paties nukentėjusio asmens A. K. veiksmus. Liudytoju apklaustas A. K. teismo posėdyje pripažino, kad jo patalpose vanduo pradėjo kauptis dar prieš Kalėdas, tačiau jis niekur nesikreipė, motyvuodamas tuo, kad yra šventinis laikotarpis ir niekas nieko vis tiek nedarys, ir kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei apie įvykį buvo pranešta tik 2020-01-10 (A. K. teigimu, iš karto po Naujųjų metų). Teismas laiko, kad toks asmens delsimas neabejotinai turėjo įtakos ir žalos atsiradimui. Be kita ko atkreipiant dėmesį, kad, anot A. K. tokių vandens pakilimų jo patalpoje buvo ir anksčiau, tačiau atsakovė jokios informacijos apie tai, nei apie drenažo sistemos gedimus per pastaruosius 5 metus toje vietovėje nebuvo gavusi. Kaip ir šiuo atveju, nusiskundimų iš kitų gyventojų (iš byloje ieškovės pateiktos vietovės schemos matyti, kad toje teritorijoje yra ir daugiau namų) taip pat negauta, nors liudytojo A. K. teigimu, nukentėjo dar 5 namai, tačiau jokių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, prižiūrėdama melioracijos statinius, kurie iš esmės skirti dirvožemiui gerinti, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą (Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalys), ir neturi būti naudojami urbanizuotų teritorijų paviršinio vandens surinkimui, nėra atsakinga už privataus žemės sklypo statinius, įrenginius, skirtus privataus žemės sklypo apsaugai nuo vandens pertekliaus. Ir šiuo aspektu, iš liudytojo A. K. parodymų, kad jo lietaus kanalizacija nubėga į surinkėją, po to patenka į melioraciją, o užliejimų buvę ir daugiau, D. Z. parodymų, kad apžiūros prie nukentėjusio asmens namo metu tiesioginio paviršinio vandens nuvedimo nebuvo, VĮ Valstybės žemės fondo 2020-07-09 melioracijos valstybinės priežiūros patikrinimo akto, kuriame pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) esančios drenažo sistemos negali ir neprivalo spręsti paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo ir nuvedimo, teismui taip pat kilo abejonė, ar nukentėjusio asmens veiksmai tvarkant paviršinio vandens surinkimo nuotekas savo sklype neturėjo įtakos kilusioms neigiamoms pasekmėms.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, o jiems nesant nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų bylos šalių ginčytų aplinkybių, gamtinių sąlygų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, žalos (kilusio ginčo dėl sugadinto turto ir jo vertės). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo ir atsakovės atsakomybei šiuo atveju, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl išmokėtų sumų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin