Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Z. A. ir suinteresuotų asmenų O. R. L. ir A. A. atstovei advokatei Evai Jankovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant ZOOM platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys O. R. L., A. A. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos Z. A. ir suinteresuotų asmenų O. R. L. ir A. A. atstovė advokatė Eva Jankovska prašymą palaikė, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja dėl teisinio neišprusimo Lietuvoje į notarą dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė. Kiti įstatyminiai pėdiniai – suinteresuoti asmenys O. R. L. ir A. A. pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, taip pat supranta, kad pareiškimo tenkinimo atveju termino atnaujinimas galiotų tik pareiškėjai.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, pareiškėjos paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, jog O. A., (duomenys neskelbtini), buvo Rusijos Federacijos pilietis, gyvenęs Maskvos mieste (Rusijos Federacija). O. A. mirė (duomenys neskelbtini). Maskvoje. Pareiškėja Z. A. yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietė, gyvenanti Rusijos Federacijoje. Suinteresuoti asmenys O. R. L. ir A. A. yra palikėjo O. A. vaikai (49 e. b.l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad O. A. Lietuvos Respublikoje turėjo nekilnojamojo turto, dalis nekilnojamojo turto yra (duomenys neskelbtini) (15-39 e. b.l.). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Lietuvoje į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu nebuvo kreiptasi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimo santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (ratifikuota Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. I-2816, įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d.) 42 str. 2 d. Teismas pažymi, kad pareiškėjos pateiktas Rusijos Federacijos notaro 2021 m. birželio 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduodamas patvirtinti teises į palikimą, esantį už Rusijos Federacijos ribų (11 e. b. l.) nereiškia, kad Z. A. tinkamai priėmė O. A. palikimą, esantį Lietuvos Respublikoje, nes Rusijos Federacijoje veikiantis notaras neturi įgaliojimų spręsti dėl paveldėjimo Lietuvos Respublikoje.

Pagal CK 5.50 str. numatyta, kad palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Asmuo, praleidęs minėtą terminą priimti palikimą, dėl šio termino pratęsimo turi kreiptis CPK 576 str. nustatyta tvarka.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas palikimui priimti teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido todėl, kad nežinojo paveldėjimo santykius reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų akivaizdu, kad Lietuvos Respublikoje esantis palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, o pareiškėjai sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, ji aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Kiti asmenys dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsi, testamentinių įpėdinių nenustatyta, o pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui neprieštaravo ir valstybę atstovaujanti įstaiga –VĮ Turto bankas.

Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas, pareiškėja gyvena ne Lietuvoje, o gyvenamosios vietos valstybėje tinkamai įgyvendino teisę į palikimą, pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, šiuo konkrečiu atveju pripažintinos svarbiomis. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis kitų asmenų interesų. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja yra paveldimo turto bendraturtė, tačiau aplinkybių, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu neįrodinėjo, tokio reikalavimo nereiškė, nors buvo atstovaujama advokatės.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, Z. A. pratęstinas terminas Lietuvos Respublikoje esančiam palikimui po sutuoktinio O. A. mirties priimti (CK 5.50, 5.57 str., CPK 178, 576 str. 2 d., 578 str.).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama priimti palikimą po O. A. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą (pagal turto objekto buvimo vietą Vilniaus mieste).

Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė (visi dokumentai siųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjai Z. A. , a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo O. A. (O. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.