Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš esmės šiuo metu jie gyvena atskirus gyvenimus, bendro ūkio neveda, tačiau gyvena viename ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kadangi atsakovas nesutinka išsikraustyti. Su atsakovu daug kartų diskutuota dėl santuokos nutraukimo, tačiau jis nesutinka skirtis, jam tokia situacija yra labai patogi, kadangi ieškovė rūpinasi namais, vaikais, gamina valgyti, tvarkosi, skalbia, lygina, užsiima su vaiku. Mano, kad jie pažeidė sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nors dėl santuokos nutraukimo, ieškovės nuomone, labiau kaltas yra atsakovas, tačiau jo kaltės neįrodinės. Dėl šių priežasčių prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepageidauja termino susitaikymui, nes visas įmanomas galimybes jau išbandė. Po santuokos nutraukimo dukros A. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, kadangi ieškovė gali suteikti visas tinkamas ir reikalingas sąlygas savo dukrai. Tarp jos ir dukros egzistuoja glaudus ryšys, artimi motinos ir dukros santykiai, vaikas labai prisirišęs prie jos, ieškovė puikiai žino visus kasdienius dukros poreikius, jos pomėgius ir užsiėmimus. Atsakovas dukrą taip pat myli, tačiau niekaip ja nesirūpina, jos visiškai neišlaiko, išskyrus tas kelias valandas, kai ieškovei būnant darbe ir jos prašymu paima vaiką iš darželio. Daugiau jokio laiko atsakovas su dukra nepraleidžia, vaiku nesirūpina, jos neprižiūri, neužsiima su ja ir net nežaidžia.

Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, prašo, kad būtų nustatyta tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: A. S. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar kitos motinos buvimo vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio savaitę), paimant dukrą to savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 18 val. Konkretų dukros paėmimo laiką atsakovas turi nurodyti ieškovei ne vėliau kaip to penktadienio 16 val. trumpąja SMS žinute arba telefonu; A. S. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštarauja vaiko interesams; šalys įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; šalys bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų, dėl to jie susitars iš anksto.

Nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo automobilį JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 000 EUR, kito turto santuokoje neįgijo. Prašo šį santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovui A. S. ir neprašo priteisti jai 500 EUR dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigytas dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl nedalintinas. Taip pat jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2012 m. balandžio 30 d., tai yra taip pat iki santuokos sudarymo, todėl taip pat nedalintinas. Pažymi, kad su atsakovu neturi jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų, ji asmeninių skolų neturi, o apie atsakovo asmenines skolas jai nėra žinoma.

Jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ieškovė su vaikais ir atsakovas. Kuomet gyveno visi kaip šeima, bute vietos visiems užteko, tačiau viskas pasikeitė, kai pradėjo nesutarti, ir gyvenant atskirus gyvenimus pasidarė labai sudėtinga dalintis vienu nedideliu būstu. Dviejų kambarių jai vienai su vaikais visiškai užtenka, kad jame visi turėtų po savo atskirą erdvę. Ji ne kartą prašė atsakovo išsikraustyti, tačiau jis šiuos prašymus ignoruoja, nurodydamas, kad niekur iš buto nesikels arba, jeigu jam reikės išsikelti, tai viską bute išdaužys. Atsakovas visiškai neprisideda prie buto išlaikymo, visus mokesčius privalo mokėti ieškovė, nors atsakovas naudojasi patogumais, todėl jam toks gyvenimas yra labai patogus. Tai nėra teisinga ir sąžininga ieškovės ir jos vaikų atžvilgiu, atsakovas yra sveikas ir darbingas ir gali save aprūpinti pats. Ji turi neginčijamą teisę reikalauti, kad atsakovas išsikraustytų iš jos buto ir mano, kad 1 mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra protingas ir pakankamas atsakovui kitą gyvenamąją susirasti.

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini) iš buto išsikraustė. Likusioje dalyje ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kadangi atsakovas nesutiko skirtis bendru sutarimu. Jie su atsakovu jau seniai nesutaria, jis neteikia išlaikymo dukrai, namo grįžta ryte, su šeima visiškai nebendrauja. Jos nuomone, dukra negali matyti tokio šeimyninio gyvenimo modelio, todėl ji nori skirtis su atsakovu. Šeiminio bendravimo tarp jų nebėra metai laiko, tiek pat laiko nebeveda bendro ūkio, iš esmės gyvena kaip kaimynai. Reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo atsisako, kadangi atsakovas išsikėlė, reikalavimo atsisakymo pasekmės jai išaiškintos ir žinomos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybos specialistų apsilankymo metu nepavyko išklausyti A. S. nuomonės dėl jos amžiaus, nes šiuo metu mergaitė yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jos kalba dar nerišli. Įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes, pabendravus su šalimis bei ištyrus šeimos gyvenimo sąlygas, tarnyba mano, kad nepilnametės A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. S. nepažeistų nepilnametės teisių ir teisėtų interesų, ieškinyje nurodytos atsakovo A. S. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymas taip pat nepažeistų nepilnametės A. S. teisių ir jos teisėtų interesų.

Institucijos atstovė posėdžio metu iš esmės palaikė preliminarią pirminę išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Ieškovė L. S. be kitų reikalavimų ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą A. S. iš ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2021 m. birželio 15 d. posėdžio metu ieškovė žodžiu ir raštu pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, nurodydama, kad atsakovas savo noru išsikraustė iš jos buto (duomenys neskelbtini), todėl nuo ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo (5 punktas) atsisako, taip pat nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.

Ieškovės pareikštas ieškinio dalies atsisakymas priimtinas, nes šis jos veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla dalyje dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Ieškovei, kaip nurodė pareiškime ir patvirtino posėdžio metu, žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, numatytos CPK.

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. ieškovė L. S. ir atsakovas A. S. sudarė santuoką, kuri įregistruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat ieškovė L. S. turi savo vardu registruotą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos sudarymo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu registruotas iki santuokos sudarymo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 18 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4438-1055/2020 patvirtinta L. S. ir A. S. taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai A. S.: A. S. įsipareigojo dukros išlaikymui mokėti po 200 EUR periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukros pilnametystės, L. S. paskirta dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovui sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.64 straipsniu teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šioje byloje tokios pareigos teismas nevykdo, manydamas, kad tai prieštarautų šalių interesams, kadangi abu sutuoktiniai reikalavo bylą nagrinėti iš esmės, prašė termino susitaikymui neskirti.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 straipsnis), todėl privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1dalis).

Iš šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad šeimos sukūrimo pagrindinis tikslas kaip bendro gyvenimo pagrindas nesukurtas. Šio tikslo nepasiekus ir iš esmės nesant tarpusavio supratimo, vienas kito palaikymo, rūpinimosi vienas kitu ir bendrais šeimos interesais ir nesant galimybių to padaryti ateityje dėl susiklosčiusių santykių dabartyje, buvimas kartu negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Teismas daro išvadą, kad abi šalys nesiėmė pakankamai pastangų (atsakovas dėl nesirūpinimo šeima, neprisidėjimo prie šeimos finansų, gyvenamojo būsto išlaikymo, o atsakovė nutarusi santuoką nutraukti) kurti šeimos santykius ją stiprinti, puoselėti, taigi, šalys toliau gyvendamos santuokoje negali sukurti lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima.

Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis)

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“. Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi toks prašymas tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su jos motina L. S., taigi byloje dėl to iš esmės ginčo nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad vaikas labai prisirišęs prie motinos, tarp mergaites ir ieškovės yra susiformavęs artimas ryšys, šiuo metu motina tiesiogiai rūpinasi dukros poreikiais, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus ir jų nepažeis, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi.

Atsakovui visiškai pripažinus ieškinį, konstatuotina, jog byloje taip pat nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytos nustatytinos bendravimo tvarkos. Institucijos, teikiančios išvadą, nuomone siūloma bendravimo su tėvu tvarka yra pakankamai detali ir aptartos esminės aplinkybės, tokia tvarka užtikrintų vaiko teisę į šeimos ryšius. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatytina mergaitės bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu tėvu, nurodyta ieškinyje, kadangi, teismo vertinimu, tai atitiks nepilnamečio vaiko geriausius interesus ir užtikrins jo teisę į šeimos ryšius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. S.. Nustačius mergaitės gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina tokia vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu A. S. bendravimo tvarka:

1. A. S. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar kitos motinos buvimo vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio savaitę), paimant dukrą to savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 18 val. Konkretų dukros pasiėmimo laiką A. S. turi nurodyti vaiko motinai ne vėliau nei to penktadienio 16 val. trumpąja SMS žinute arba susisiekdamas telefonu;

2. A. S. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus dukros interesams;

3. L. S. ir A. S. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

4. L. S. ir A. S. bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nustatyta, kad atsakovas turi savo vardu registruotą santuokos metu įgytą JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. S. turi savo vardu registruotą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos sudarymo, taip pat jos vardu registruotas iki santuokos sudarymo įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, automobilis JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas nutraukiant santuoką dalintinas. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė ir butas yra įgyti iki santuokos sudarymo, todėl pripažintini jos asmenine nuosavybe bei į dalintino turto balansą neįtraukiami.

Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, 2 dalyje numatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ieškovė ieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jį atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas dėl tokio turto padalijimo būdo neprieštaravo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė turi savo vardu registruotą kitą transporto priemonę, atsakovas daugiau savo vardu registruoto jokio turto neturi, teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir tenkinti ieškinio reikalavimą bei padalinti santuokoje įgytą turtą – automobilį JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 EUR, priteisiant jį asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. S. ir nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį pinigais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, už reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto sumokėjo 75 EUR dydžio žyminį mokestį. Ieškovei atsisakius šio reikalavimo bei teismui šį atsisakymą priėmus bei šioje dalyje bylą nutraukus, ieškovei L. S. iš valstybės biudžeto grąžintina 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, kas sudaro 56,25 EUR (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Kiti ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 75 EUR už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo su išvestiniais reikalavimais ir 18,75 EUR už reikalavimą dėl iškeldinimo (75 EUR X 0,25), viso – 93,75 EUR. Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį sumokėjo advokatei 242 EUR. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą, todėl priteistinos iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 5,22 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

priimti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyje dėl reikalavimo iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2015 m. liepos 31 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. S. palikti santuokinę pavardę S., A. S. – S..

Nustatyti nepilnametės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. A. S. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar kitos motinos buvimo vietos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis – pirmą ir trečią mėnesio savaitę), paimant dukrą to savaitgalio šeštadienį nuo 10 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 18 val. Konkretų dukros pasiėmimo laiką A. S. turi nurodyti vaiko motinai ne vėliau nei to penktadienio 16 val. trumpąja SMS žinute arba susisiekdamas telefonu;

2. A. S. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukros dienos darbo ir poilsio režimo bei kiek tai neprieštaraus dukros interesams;

3. L. S. ir A. S. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie dukros sveikatos būklę, ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

4. L. S. ir A. S. bet kada gali susitarti dėl kitokio bendravimo su dukra laiko ir sąlygų. Dėl to jie susitaria iš anksto.

Padalinti santuokoje įgytą turtą – automobilį JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 EUR, ir priteisti jį atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 335,75 EUR (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 75 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,22 EUR (penkis eurus 22 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Grąžinti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56,25 EUR (penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. vasario 23 d.

Ieškovei išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.